Artėjant referendumui dėl dvigubos pilietybės, norėčiau sužinoti jūsų įžvalgas šia tema, – rašo skaitytojas Jonas iš Kelmės r.
Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.
Lietuvos migracijos departamento tinklalapyje galime rasti informaciją, kad nuo 2013 iki 2018 metų kasmet Lietuvos pilietybės atsisakydavo 30–40 žmonių. Daugiau žmonių pilietybę prarado, nes: įgijo kitos valstybės pilietybę; tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo; pateikė suklastotus dokumentus įgydamas Lietuvos pilietybę ar pan. Tokių žmonių per praėjusius penkerius metus kasmet būta apie 700. Dėl tarnaujančių, pavyzdžiui, Rusijos kariuomenėje Kryme ar sukčiavusių pateikiant dokumentus ginčų neturėtų kilti. Deja, gerokai didesnė buvusių Lietuvos piliečių dalis pilietybę prarado įgiję kitos šalies pilietybę. Tokių žmonių bus apie 95 proc. visų, iš kurių pilietybė atimta. Skaičius nemažas, bet ir neįspūdingas – apie 3 500 per penkerius metus.
Sugretinę emigravusiųjų ir praradusiųjų pilietybę skaičių, aiškiai matome, kad daugelis emigrantų išsaugo Lietuvos pilietybę. Taigi daug tautiečių emigraciją suvokia kaip laikiną išvykimą ir savo ateitį mato Lietuvoje. Gal tokia prielaida pernelyg optimistinė, tačiau labai tikėtina, kad didelė dalis išvykusiųjų iš Lietuvos ir užsienyje gerai jaučiasi būdami Lietuvos piliečiais ir pilietybės neketina atsisakyti.
Kasmet 1 000–1 200 žmonių atkuriama Lietuvos Respublikos pilietybė. Taigi žmonių, norinčių būti mūsų bendrapiliečiais, bent dvidešimt kartų daugiau nei laisvanoriškai atsisakančiųjų Lietuvos pilietybės. Jų taip pat gerokai daugiau nei tų, iš kurių pilietybė atimama.
Išvada iš pateiktų skaičių akivaizdi: patikslinus pilietybės praradimo tvarką, o dar paprasčiau – nebesirūpinant jos atiminėjimu, problemos neliktų. Drauge paaiškėtų, kad sumanūs politikai panoro atsiklausti tautos dėl to, ką jie gali lengvai išspręsti tik truputį patobulinę įstatymus.
Vis dėlto už bandymo įpiršti daugybinę pilietybę slypi ne tik nuovokos stoka. Esminės jos problemos įvairiomis gudragalvystėmis nepavyksta užmaskuoti. Daugybinė pilietybė – tai dvi Lietuvos piliečių „rūšys“: įsipareigojusių Lietuvos valstybei, dalyvaujančių šalies politiniame gyvenime, jos gynyboje, ir tų, kurie turi vien piliečių teises, tačiau šalyje nebegyvena ir ne tik jokių realių pareigų savo šaliai nebeturi, bet ir prisiėmė įsipareigojimus kitai.
Dar 2009 metais Lietuvos Seime registruoti įstatymo projektai, siūlantys sprendimą (prie jų prisidėjo ir šio teksto autorius). Netgi šios kadencijos Seime, kuriam neretai pritrūksta intelektinių gebėjimų, registruotas Lietuvio paso įstatymo projektas.
Visų panašių siūlymų esmė – vietoj daugybinės pilietybės sukurti Lietuvos įsipareigojimų lietuviams, turintiems kitos šalies pilietybę, sistemą – Lietuvio pasą. Jis leistų Lietuvos pilietybės atsisakiusiam arba jos neįgijusiam lietuvių kilmės žmogui turėti aiškią, teisiškai užtikrintą galimybę susigrąžinti (o jo vaikams įgyti) Lietuvos pilietybę. Jam tereikėtų nuspręsti bent pusmečiui sugrįžti į savo šalį.
Lietuvio pasą turintysis įgytų beveik visas piliečio teises ir papildomas lengvatas švietimo, studijų, sveikatos apsaugos srityje, įgytų teisę be suvaržymų nuolat gyventi savo Tėvynėje, o užsienyje jis būtų Lietuvos valstybės ginamas taip pat kaip ir Lietuvos pilietis. Jis neturėtų vienintelės teisės – rinkti ir būti išrinktas. Regis, šį teisė emigravusiems Lietuvos piliečiams nelabai ir rūpi, nes iš šalies išvyko gal pusė milijono turinčiųjų teisę balsuoti, o rinkimuose dalyvauja 10–20 tūkstančių.
Todėl prieš ištaškant keliolika milijonų referendumui būtų protinga išmėginti Lietuvio pasą. Kone tris dešimtmečius išsivertus be daugybinės pilietybės dar vienus dvejus metus palaukti nebūtų didelė tragedija. Įsitikinus, kad Lietuvio pasas netinka, bus galima tiek jį tobulinti, tiek labiau apgalvotai rengti referendumą.
Popieriniams piliečiams – ne!!!
Visų pirma, tie “emigravusieji” visi su lietuviškais pasais, yra Lietuvos piliečiai ir užsienyje reikalingi tik kaip darbo jėga.
Antra, didžioji dalis “emigrantų” , mintyse vis tiek Lietuvoje, domisi kas čia vyksta ir tikrai nori dalyvauti rinkimuose.
Nesant rinkimų internetu iš jų ta galimybė atimama, nes daugeliui iki rinkiminės apylinkės atstumas matuojamas šimtais kilometrų.
“Emigrantai” išmesti iš Lietuvos politinio gyvenimo todėl, kad juos sunku apdorot. Jie nežiūri Mokaus televizijų, neskaito purindelfio, todėl su savo “iškreiptu” supratimu apie politiką gali sujaukt rinkimų rezultatus.
anaiptol – kuo labiau nutolę nuo Lietuvos, tuo siauresniais kanalais jie gauna informaciją apie Lietuvą, ir tuo lengviau tą informaciją tikslingai iškraipyti, siekiant paveikti jų nuomonę (juolab, kad priimami sprendimai – tiek leidžiantys, tiek suvaržantys – jiems neturės jokio poveikio). Maža to, VRK neturi jokių galių svetimose valstybėse kaip nors prižiūrėti tai, kad rinkimų agitacija, o ir patys rinkimai vyktų nepažeidžiant Lietuvos įstatymų.
Siandien putinas pasirase dokumenta, kuriuo apsiskelbusios dnr ir lnr valstybiu gyventojai lengviau gaus rusijos piliecio pasa. kaip zinome Gruzijoje taip pat, pries uzgrobiant Osetija, buvo dalinami rusijos pilieciu pasai, ir po to rusija prisidengusi tuo, kad gyne savo piliecius, isiverze i Gruzijos dali. kaip musu valstybe garantuoja, kad analogiska situacija nepasikartotu ir musu salyje, jei dviguba pilietybe taps imanoma?
Ir užsienyje, ir Lietuvoje galima balsuoti paštu, tik reikia iš anksto užsiregistruoti. Gyvendamas užsienyje taip ir darydavau, nebūtina vykti iki rinkimų apylinkės ar pan.
Netikiu.
Einant į rinkimus duoda tokį lapą su pavardėmis.
Kurių nekenti ant tų reikia dėt kryžių.
Siųsdamas laišką tokio lapo neturėsi.
Būkit malonūs, protinguoliai, informuokit ką reikia laiške rašyt ir koks turi būti ant voko antrašas.
na ir originaliai gi Jūs balsuojate – už tuos, kurių nekenčiate (jei jų pavardes pažymite).
Vyksta intensyvi agitacija, bet negirdėjau nė vieno rimto argumento kam ta dviguba pilietybė reikalinga.
Vien tuščias kaiuksėjimas.
Įdomiausia, kad dėl dvigubos pilietybės į vieną dūdą pučia visos partijos.
Jie turės naudos.
Kokios?
Jų vadė ir keli lyderiai tikrai turės.
Sėkmės atveju turėtų naudos mūsų valdantieji – ligi šiol, valdant kitiems, LT piliečių tik mažėjo, o dabar staiga šit kiek „padaugėjo”! Kaip ir prie sovietų – gaudavo „pereinamąsias raudonąsias” už… popieriuose „įvykdytus ir viršytus” produkcijos planus…
O dar turės naudos abi mūsų kaimynės – darbuotis bus lengviau, o ir atsieis pigiau.
Lietuvio paso negautų žydai ir kiti svetimtaučiai, todėl jiems atstovaujantiems valdžiažmogiams netinka…
Kam tas lietuvio pasas? Koks rusu kilmes lietuvos pilietis priims rusijos pilietybe ir tada lietuvio pasa, gyvens lietuvoje ir lauks kada tokiu kaip jis ateis “ginti” putinas. Tiek dviguba pilietybe, tiek “lietuvio” pasas tikd 5 kolonai kurti. Aciu, nereikia.
Kaio būtų išspręstas laisvas atvykimas ir buvimas kiek norisi Lietuvoj. Lietuva yra Šengeno erdvėj ir jai galioja Šengeno taisyklės. Piliečiai iš bevizių šalių gali būti 90d per 180d. Jei jie nori būti ilgiau, jie turi prašyti leidimo gyvent. Tie, kurie neturi bevizio režimo, gali gaut Šengeno vizą, bet irgi tik 90 per 180 d. Kai matau kalbas apie galimybę laisvai atvažiuot su lietuvio pasu ir būt kiek nori, tai tik kalbos. Jei prabūsi Lietuvoj pvz 4 mėnesius, paskui nuvyksi į kitą Šengeno šalį, parodysi lietuvio pasą ir būsi nepažeidęs Šengeno taisyklių? Nebent yra siūloma išeit iš Šengeno erdvės. Vėl kontroliuot Lietuvos sienas? Tik taip matau galimybę lankytis laisvai ir neribotai Lietuvoje
As tai cia izvelgiu pataikavima zydams, nes jie labai nori “atgauti savo gimines turta”, kuris buvo preis 100 metu. O musiskiai tikisi is to pasisildyti…
Pragyvenus pusę metų galima bus susigražinti pilietybę.
Ar reiks atsisakyti svetimos?
Jei taip taip, tai ši galimybė jau yra įstatymuose,
Jei ne, tai labai paprastas būdas tapt dvigubu piliečiu
Teisingos mintys . Pritariu
Mane labiausiai liūdina tokie kalbėtojai, kurie vietoj to, kad tiesiai pasakytų: balsuokit prieš, nes tie išdavikai nenusipelnė, kalba apie lietuvio pasą, kuris neįsigilinus atrodo visai dosnus reikalas.
Iš tiesų neradau nė vieno skirtumo, kuo tas pasas skirtųsi nuo dabar įstatymuose numatytų galimybių.
Gal jus žinot, gal tik aš nematau?
Pagal dabartinius įstatymus buvęs pilietis gali atstatyti Lietuvos pilietybę, leidimas gyvent suteikiamas nemokamai 5 metams, tuo pačiu tampa prieinamas gydymas, susimokėjus PSD. Gavus leidimą gyvent, gali laisvai keliaut po Šengeno šalis, tik negali balsuot. Priešininkai teigia, kad netarnaus kariuomenėj, jei išsaugos pilietybę. Bet jei jos neturės, ar priims kariuomenė užsienietį? Šiuo metu Lietuvos kariuomenėj gali tarnauti Lietuvos piliečiai nuo 16 iki 60 metų. Rinks mums valdžią, nemokės mokesčių ir naudosis privilegijom: o kaip dabar su tais, kurie gyvena užsienyje ir pasilikę Lietuvos pilietybę? Jie nerenka jums valdžios ten gyvendami, moka čia mokesčius? Beje visi užsienyje gyvenantys piliečiai renka tik vienoje rinkiminėje apygardoje, t.y. negali išrinkt pusę seimo. Steponas Darius ir Stasys Girenas abu buvo ekonominiai migrantai, tarnavo JAV kariuomenej. Ar galejo tarnaut svetimoj kariuomenej neturėdami JAV pilietybės? Koks buvo lietuvių požiūris į išvykusius iš Lietuvos prieš karą. Panagrinėjus prieškarinę konstituciją dviguba pilietybė buvo suteikiama išvykusiems į Ameriką. Jūs patys žinot kada atsirado neigiamas požiūris į išvykstančius kaip išdavikus. Kai net nukentėdavo jų likusios šeimos. Iki šiol portalai mirga neigiamais anoniminiais komentarais. Informacinis karas siekiantis sukuršinti ir parodyti, kaip blogai viskas čia yra, kokie parsidavėliai yra išvykusieji, kad jie tik nori privilegijų, o jokių pareigų. Ir dainos apie dvi žmonas ir apie netarnavimą kariuomenėj, jei išsaugos pilietybę. Bet šiuo metu jau yra apie 30 tūkst. dvigubų piliečių. Nors dalis iš jų net kalbos nemoka, o mūsų buvę piliečiai tampa užsieniečiais de jure, po kiek laiko taip ir jaučiasi
Teisingai, lietuvio pasas visas dabar įstatymuose numatytas galimybes sutelkia į vieną įstatymą – Lietuvio paso įstatymą. Jo projektas yra Seime. Galima numatyti, jei reikia ir kitas galimybes, juk tai tik projektas dar. Tik balsavimo galimybės, pardon, numatyti negalime. Balsuokite už tos pilies (polio) valdžią kuriame gyvenate. O lietuvio pasas sprendžia tai ko nori U lietuviai – ryšio su Lietuva klausimą. Lietuva Tave myli ir laukia sugrįžtant – šiuo pažymime skant.
Jonas Vaiškūnas, ar teisingai suprantu, kad lietuvio paso įstatymas pakartos, kas jau yra? Kam? Kad imituot veiklą ir nesupratusiems atsakyt?
Jei jau dabar įstatyme yra numatyta, kam reikalingas papildomas lietuvio paso įstatymas, jei jis nieko naujo nenumato?
Gal aš nematau?
Labai prašau parašykit, kas bus naujo, ko dabar nėra
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis į Eurosojūze įsitaisiusios Lietuvos ” tautinės” pilietybės problemos sprendimą “lietuviško paso pagalba” pažvelgė “nepakankamai giliai”. Jis “pamatė” tik, kad “Daugybinė pilietybė – tai dvi Lietuvos piliečių „rūšys“: įsipareigojusių Lietuvos valstybei, dalyvaujančių šalies politiniame gyvenime, jos gynyboje,…” ir “Visų panašių siūlymų esmė – vietoj daugybinės pilietybės sukurti Lietuvos įsipareigojimų lietuviams, turintiems kitos šalies pilietybę, sistemą – Lietuvio pasą.” ir t.t. Kas Lietuvoje nuo gimimo gyvena ir nebūdami profesoriais ir daktarais žino, kad šiandieninėje išsivaikščiojančioje Lietuvoje su tautiečių”rūšimis”yra žymiai geriau. Net ir eilinis žmogelis jau gana seniai žino, kad “išlaisvintoje iš okupacijos”ir valdomoje “tautinių intelektualų”Lietuvoje gyvena tokios”rūšys”kaip runkeliai, kurdupeliai, šunauja, vatnykai, eurovatnykai ir t.t., kuriems būtų neprošal turėti taip pat atitinkamus “Lietuvio”pasus. Laikas Lietuvai su “rūšinių Lietuvių”pasų gausybe parodyti ES ir visam likusiam demokratiniam pasauliui “tautinės”, civilizuotam pasauliui nepasiekiamos demokratijos, žmogaus teisių ir visokių kitokių “gerovių pavyzdį”….
” Regis, šį teisė (ohoho hooo – nuo kada nuo lietuviškų nusmuktkelnių politikų nukentėjusiems emigrantams neberūpi
atstatyt teisingumą per geresnės valdžios išsirinkimą? ) emigravusiems Lietuvos piliečiams nelabai ir rūpi,Navaitis visad buvo stipresniųjų pusėje ,todėl niekada nebuvo populiarus .Taip ,sisteminiams labai rūpi ,kad iš nepatenkinto milijono darbingiausiųjų iš Lietuvos išstumtųjų balsais iš jų nebūtų išmušti šilti ,gerai apmokami valdiški krėslai. Čia – tai viskas aišku. Ir juokinga matyti ,kaip “skęstantys be rimtų argumentų vis šaukias kažkokių gamtos jėgų ,grasina Lietuvai mažų mažiausiai nauju Armagedonu:)))). Ko nepadarysi dėl grėsmės netekt papo prie lovio su jų sąžine ,brrrr.
Miela svaja,
už ką taip nekenti Gedimino, kad net pradėjai už daugybinę pilietybę agituoti?