Kol pozuoju prie miškovežio, jo vairuotojas jau skambina bosui. Tuo tarpu, kol dar neišvežė Lietuvos miškų, yra vienas nedidelis, bet svarbus darbelis.
Renku organizacijų parašus dėl miškų įstatymo, tad, jeigu atstovaujate kokiai nors asociacijai, bendruomenei, viešajai įstaigai ar bet kuriai kitai įmonei ir norite mus palaikyti, parašykite man asmeniškai (žinute ar į el.paštą labanorovilkas@gmail.com). Man reikia pavadinimo, atstovo pareigų ir pavardės, telefono numerio ir el. pašto. Kreipimąsi atsiųsiu paskaityti.
Jo esmė – kad būtų vykdomi įsipareigojimai Europos Sąjungai dėl europinės svarbos (NATURA 2000) teritorijų, bet dėl to neturi būti aukojamos nacionalinės saugomos teritorijos (nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai).
Palaikančių organizacijų sąrašą turiu pabaigti per šį savaitgalį.
Žemiau pateikiame kreipimosi organizatorių parengtą tekstą, kuriame išdėstyti jų pasiūlymai ir pastabos (tekstas neredaguotas):
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Seimo LVŽS frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui
Laikinai einančiam Aplinkos ministro pareigas Žygimantui Vaičiūnui
PASIŪLYMAI IR PASTABOS
DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PATAISŲ SPRENDŽIANT PLYNŲ MIŠKO KIRTIMŲ IR KIRTIMŲ SAUGOMOSE TERITORIJOSE SUKELTAS PROBLEMAS
2019-03-29, Vilnius
Kiekvienais metais intensyvėjantys miškų kirtimai Lietuvoje kelia pagrįstų klausimų, ar valstybinės reikšmės miškai, patikėjimo teise valdomi Valstybinių miškų urėdijos, yra Lietuvos visuomenės, ar tik jos dalies (miškininkų ir medienos pramonės atstovų) turtas. Nustatant medienos kirtimo normą niekada nebūdavo atsižvelgiama į visuomenės poreikius gyventi ir leisti laiką nepažeistoje, natūralioje gamtinėje aplinkoje. Ekologiniai poreikiai taip pat nebuvo patenkinami ir, kai atėjo metas vykdyti europinius įsipareigojimus, praregėta, kad esama saugomų teritorijų būklė yra tiek bloga, kad tiems įsipareigojimams įvykdyti tenka aukoti ir išlikusius ūkinius bei privačius miškus. Valstybinė miškų tarnyba neatlieka savo pareigos visapusiškai vertinti Lietuvos miškų vertę ir vietoje to pateikia tik apskaičiavimus, kokius nuostolius patirs medienos pramonės sektorius įvedus daugiau apribojimų. Ekosistemų paslaugų praradimas, šalies patrauklumo sumažėjimas prarandant natūralų kraštovaizdį, sąlygų bloginimas kitų rūšių verslų bei veiklų, kuriems reikalinga natūrali gamtinė aplinka, vystymui, gyventojų nekilnojamojo turto vertės kritimas ir gyvenimo kokybės bloginimas – vis dar nepatenka į oficialią statistiką jokiais pavidalais, nors tai galėtų įrodyti, kad žala valstybei dėl intensyvios miškų ūkio veiklos yra didesnė nei gaunama nauda.
Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo įsteigti NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą, skirtą išskirtinai biologinei įvairovei išsaugoti. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės saugomos teritorijos apima visumą vertybių – ne tik biologinės įvairovės, bet ir ištisų ekosistemų, gamtos ir kultūros paveldo, vertingiausio kraštovaizdžio apsaugą. Tad NATURA 2000 tinklas su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis persidengia tik iš dalies. Pagal ES reikalavimus buvo įsteigtos NATURA 2000 teritorijos, kurių vienos buvo steigiamos Paukščių direktyvos pagrindu (paukščių apsaugai svarbios teritorijos – PAST), kitos – Buveinių direktyvos pagrindu (buveinių apsaugai svarbios teritorijos). Tačiau iš pradžių buvo tik preliminariai žinoma, kokios vertingos rūšys ir vertingos buveinės yra šiose NATURA 2000 teritorijose. Buvo reikalinga detali inventorizacija, kad būtų patikslintos NATURA 2000 teritorijų ribos. Nacionalinė inventorizacija pradėta 2011 metais ir baigta 2014 metais. Inventorizuoti patys vertingiausi (biologinės įvairovės požiūriu) sklypai dėl mums nesuprantamų priežasčių dar penkerius metus neįgavo jokio saugomos teritorijos statuso, leidžiant juos kirsti plynai. Duomenys apie inventorizuotas europinės svarbos buveinės buvo paskelbti ir viešai prieinami geoportal.lt tinklalapyje, tad miško savininkai ir miškų urėdijos, turėdamos šią informaciją, stengdavosi pirmiausia iškirsti šias teritorijas, kol dar neuždėti apribojimai. Skaudžiausia, kad lygiai taip pat miško kirtėjų taikiniu tapo nacionalinėse saugomose teritorijose (draustiniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose) inventorizuotos, bet kol kas be apsaugos statuso esančios europinės svarbos buveinės. Mes manome, kad tai nusikalstama veikla ir dėl didelės žalos, padarytos valstybei, visuomenės atstovai jau du kartus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kol kas dar neatliko monitoringo, kokia dalis šių inventorizuotų teritorijų jau sunaikinta, bet mes manome, kad plynai iškirsta apie 30 proc., dar apie 20 proc. sugadinta kitais kirtimais, dėl ko šios teritorijos nebeatitinka europinių kriterijų ir nebetinka NATURA 2000 tinklui.
Buveinių direktyva reikalauja saugoti ne visas inventorizuotas buveines, o tik tam tikrą jų procentą (priklausomai nuo rūšies – nuo 20 iki 60 proc.). Jeigu Aplinkos ministerija iš karto po nacionalinės inventorizacijos būtų apsaugojusi inventorizuotas europinės svarbos buveines, jų apsaugai pilnai pakaktų saugomose teritorijose inventorizuoto ploto. Bet kadangi ir saugomose teritorijose labai daug europinės svarbos buveinių buvo sunaikinta, tai to ploto dabar trūksta ir tenka dalį trūkstamo ploto kompensuoti iš ūkinių ir privačių miškų. Miškininkai ir miško savininkai dėl to pyksta ir stabdo naujo Miškų įstatymo projekto, apribosiančio kirtimus, teikimą LR Seimui. Visuomenė gi pyksta, kad dėl vilkinamų įstatymų projektų toliau tęsiamas miškų naikinimas saugomose teritorijose.
Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl neužbaigto NATURA 2000 tinklo ir jeigu valstybei teks mokėti baudą, ji bus sumokėta iš mokesčių mokėtojų, t.y. visos visuomenės pinigų, tad visuomenė bus nuskriausta antrą kartą. Maža to, Europos Komisija dažnai taiko praktiką, kad už nevykdomas direktyvas yra sumažinama valstybei skiriama europinė parama. Tokiu būdu tenkinant tik vienos pusės (miško pramonės) interesus nukentės visos kitos valstybės sritys. Miško savininkų asociacijos skaičiuoja, kokius nuostolius jie patirtų dėl ES direktyvų vykdymo, tačiau pamiršta, kiek milijonų eurų privatus miško sektorius jau gavo europinės paramos pavidalu. Ar būtų buvę geriau, jeigu Lietuva nebūtų įstojusi į ES ir būtų nereikėję vykdyti jos direktyvų? Nusikalstamas buvo Aplinkos ministerijos pareigūnų tarnybos pareigų neatlikimas, dėl kurio dabar tiek triukšmo, bet esame įsitikinę, kad ir pačios miško savininkų, miškininkų bei miško pramonės asociacijos savo lobistine veikla prisidėjo prie to, kad ES direktyvų vykdymas būtų kuo toliau atidedamas.
Europos Komisijos narys Karmenu Vella savo 2019-02-19 atsakyme Lietuvos europarlamentarui Broniui Ropei teigia: „Komisija per dvišalį dialogą gamtos klausimais, surengtą pagal Veiksmų planą gamtai, žmonėms ir ekonomikai, neseniai kalbėjosi su Lietuvos valdžios institucijomis apie intensyvėjantį medyno kirtimą ir dažniau išduodamus leidimus vykdyti plyną kirtimą Lietuvos miškuose, be kita ko, saugomose teritorijose, pvz., „Natura 2000“ teritorijose. Šiame kontekste Komisija pabrėžė: būtina užtikrinti, kad miško kirtimo veikla, kuri gali turėti įtakos saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo tikslams „Natura 2000“ teritorijose, būtų tinkamai įvertinta ir vykdoma griežtai laikantis ES gamtos teisės aktuose, konkrečiau Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje, nustatytų sąlygų. Tikimasi, kad nacionalinės administravimo institucijos ir, kai reikia, nacionaliniai teismai užtikrins, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Komisija toliau stebės padėtį ir imsis tolesnių priemonių, jei to prireiks.“ [1] (Teikiamą nuorodą žr. čia – Red.)
Nors dabartinis Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo projektas neatliepia visuomenės lūkesčių, kad saugomose teritorijose nebūtų atliekami tokie miško kirtimai, po kurių miškas iškertamas plynai (pagrindiniai plynieji kirtimai ir supaprastinti atvejiniai kirtimai), bet kad nežlugtų šis projektas visai, mes sutinkame su juo, kaip kompromisiniu, jeigu iš dabar galiojančio Miškų įstatymo nebus išbrauktos tam tikros nuostatos, kurių išbraukimą Aplinkos ministerija teikia kaip „kompensaciją“ miško savininkams ir miško pramonės atstovams už padidėsiančius apribojimus inventorizuotose europinės svarbos buveinėse. Kompensacijos už šių buveinių apsaugą turi būti išmokamos įstatymų nustatyta tvarka ir iš ES paramos, o ne aukojant nacionalines saugomas teritorijas.
Todėl iš dabar galiojančio Miškų įstatymo reikalaujame neišbraukti šių nuostatų:
- Dėl priešerozinių miškų apsaugos.
Dabar galiojančiame įstatyme priešeroziniai miškai priskiriami II miškų grupei. Aplinkos ministerija siūlo juos perkelti į III miškų grupę, motyvuodama tuo, kad šlaituose ir taip neleidžiama kirsti miško plynai. Tačiau bus leidžiami atvejiniai kirtimai, kuriais miškas gali būti pilnai iškertamas per 2-3 kartus. Šlaituose augantys miškai yra labai pažeidžiami ir bet kokie miško kirtimo darbai turi būti atliekami labai atsakingai, kad neatsitiktų taip, kaip su Gedimino kalnu. Šiuo metu juose leidžiami tik atrankiniai kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose ir tai yra riba, kurią pažeidus kitokia ūkinė veikla negrįžtamai paveiktų šlaitų dirvožemį, sukeldama erozijas ir nuošliaužas. Be to, šlaituose augantys miškai dėl nepatogios vietos ūkininkavimui ilgą laiką buvo neliečiami. Todėl čia susiformavo patys seniausi ir patys vertingiausi Lietuvos miškai, kurie ir toliau turėtų likti su II miškų grupės statusu. Miškų konsultacinėje taryboje Aplinkos ministerijos atstovai priešerozinių miškų išbraukimą iš II miškų grupės traktavo kaip nuolaidą miško savininkams ir miškinininkams, bet tiek miško savininkai, tiek miškininkai patys sukritikavo tokią idėją. Prašome Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl priešerozinių miškų palikti nepakeistą.
- Dėl atvejinių kirtimų draudimo ekosistemų apsaugos (IIA miškų grupė) ir rekreaciniuose miškuose (IIB miškų grupė).
Dabar galiojančiame įstatyme draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose (miško parkuose, paežerėse) II miškų grupėje leidžiami tik atrankiniai kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, o atvejiniai kirtimai yra draudžiami. Aplinkos ministerija savo projekte siūlo atvejinius kirtimus leisti. Atvejiniais kirtimais miškas pilnai iškertamas per 2-3 kartus, tad to natūralaus miško, dėl kurio ir buvo įsteigtas botaninis ar zoologinis draustinis, paprasčiausiai nelieka. Atvejiniai kirtimai sudarkytų ir rekreacinių miškų aplinką. Miško parkai, tokie kaip Rozalimo miško parkas Pakruojo rajone, įsteigti visuomenės protestų dėka, vėl taptų protestų židiniu, jeigu atvejiniais kirtimais juose kas nors sugalvotų iškirsti pusę medžių vienu ypu. Tokia siūloma Aplinkos ministerijos „nuolaida“ miškininkams ir miško savininkams yra neprotinga ir tik dar labiau pablogintų ir taip prastą saugomų teritorijų būklę Lietuvoje. Todėl prašome Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atvejinių kirtimų draudimo IIA ir IIB grupės miškuose, palikti nepakeistas.
- Dėl plynųjų pagrindinių kirtimų draudimo nacionaliniuose parkuose.
Dabar galiojančiame įstatyme pagrindiniai plynieji kirtimai nacionaliniuose parkuose yra draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Aplinkos ministerija siūlo nacionaliniuose parkuose, lygiai kaip ir regioniniuose parkuose leisti pagrindinius plynus kirtimus iki 1 ha. Lietuvos nacionaliniai parkai ir taip yra išdarkyti plynių, padarytų supaprastintais atvejiniais kirtimais, tad jų apsauga turi būti griežtinama, o ne lengvinama. Pagal LR Seimo parlamentinių tyrimų skyriaus parengtą studiją Europos Sąjungoje labai retai kada leidžiami plynieji kirtimai nacionaliniuose parkuose, o Lietuva, kartu su Rumunija, yra tarp tokių atsilikusių šalių, kurios tokius kirtimus vis dar leidžia. Aplinkos ministerija argumentuoja, kad Lietuvos valstybiniai parkai yra kitokie negu ES, kad tai kompleksinės teritorijos, bet pamiršta pasakyti, kad šios „kompleksinės teritorijos“ įsteigtos apjungiant 1960-1974 metais įsteigtus draustinius, kuriuose kirtimai buvo draudžiami apskritai, išskyrus miško tvarkymo darbus. O dabar valstybiniuose parkuose dažnai galime pamatyti ženklą „kraštovaizdžio draustinis“, o už jo – plynai iškirstą mišką. Todėl prašome palikti nepakeistą Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, draudžiančias plynus kirtimus nacionaliniuose parkuose. Taip pat prašome supaprastintus atvejinius kirtimus reglamentuoti lygiai tokiu pačiu principu kaip ir plynuosius kirtimus, nes po jų miškas lygiai taip pat iškertamas plynai, tik su 5-7 metų pertrauka. Regioninių parkų ūkiniuose miškuose leidžiant plyno kirtimo biržes iki 1 ha, prašome šiose biržėse biologinei įvairovei palikti ne 8-10, o 20 medžių.
Siekiant nepadaryti dar daugiau neatitaisomos žalos saugomų teritorijų miškams, prašome imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir bent valstybiniuose miškuose iš anksto taikyti apribojimus, kurie numatyti šiame įstatymo projekte. Taip pat atsižvelgiant į LR Vyriausybės nutarimą dėl planavimo procedūrų pradėjimo Labanoro regioninį parką prijungiant prie Aukštaitijos nacionalinio parko ir siekiant, kad prijungiamos būsimos nacionalinio parko dalies gamtinė būklė nepablogėtų iki sujungimo, prašome bent valstybiniuose Labanoro regioninio parko miškuose jau dabar taikyti nacionaliniams parkams taikomus miškų kirtimo apribojimus.
PRIEDAI:
LR aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo lyginamasis projektas ir juose geltonai pažymėtos nuostatos, kurias siūlome palikti galiojančias įstatyme. – 6 lapai.
LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Plynųjų miško kirtimų saugomose teritorijose reglamentavimas kai kuriose Europos valstybėse“. – 7 lapai.
Žemiau išvardintų organizacijų vardu:
Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius
El. p. labanoras@post.com, tel. 8 678 87600
Adresas: Januliškio k., Labanoro sen., Švenčionių r., LT-18200
Kitos šį raštą teikiančios organizacijos:
Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė
El.p. gyvasmiskas@gmail.com, tel. 8 601 01906
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta
El.p. infosiandien@gmail.com, tel. 8 679 94646
Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas
El.p. edmundas.greimas@gmail.com, tel. 8 698 39665
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Aleksandras Kerpauskas
El.p. zalieji@zalieji.lt, tel. 8 618 01775
Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Algimantas Vyšniauskas
El.p. alg.vysnia@gmail.com, tel. 8 674 75823
UAB “Ornitostogos” (Birding Lithuania Tours) direktorius Marius Karlonas
El.p. birding.lithuania@gmail.com, 8 651 20363
UAB „BMG Logistics“ direktorė Skaidrė Kulinauskienė
El.p. skaidre@bmglogistics.lt, tel. 8 5 210 6000
MB „Žintis“ – Sveikatingumo namai direktorius Rokas Balčiūnas
El.p. sveikatingumas@zintis.lt, tel. 8 647 72608
VšĮ „Diagrama“ direktorius Laimontas Lainius Dinius
El.p. lainius@splius.lt, tel. 8 698 23126
MB “Hyraus Trys” atstovas Antanas Valčiukas
El.p. antanasvalciukas@gmail.com, tel. 8 653 70403
Saldutiškio bendruomenės atstovė Giedrė Šimkūnaitė-Kandratavičienė
El.p. 090909ak@gmail.com, tel. 8 675 35782
UAB „Baltijos konservai“ vadovas Petras Girdvainis
El.p. baltijoskonservai@gmail.com, tel. 8 698 11629
VŠĮ Vaiko psichologijos centro direktorė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė
El. p. monika@MesVaikystei.lt, tel. 8 606 37167
UAB „BnB Services“ atstovas Paulius Vaitkūnas
El.p. paulius@bnb.lt, 8 676 252 89
Pastaba: Organizacijų, remiančių šiuos pasiūlymus, sąrašas nėra galutinis, jis šiomis valandomis (tikimės, kad ir per savaitgalį) sparčiai gausėja. Red.)
Kokios pataisos, kai reikia momentaliai stabdyti 2008 m. ministro Artūro Paulausko pasirašytą miškų šniojimo metodiką ir tuo pagrindu parengtą miškų naikinimo planą. Prieš dešimt minučių apie tai kalbėjau su seimo nare Virgute vingriene – ji pažadėjo pakalbėti su nauju ministeriu K.Mažeika