Turbūt ne vienam Lietuvos piliečiui kyla panašus klausimas, kai kasmet Vasario 16 ir Kovo 11-osios proga girdim vieno žmogaus balsą? Gal tūlas pagalvoja: balkonas mažokas, daug žmonių jame netelpa, o grūstis iškilmingų švenčių proga tikrai nedera.
Sprendžiant iš žiniasklaidos, į valstybines šventes švęsti susirinkusius vilniečius ir į miesto svečius iš šio namo balkono visuomet kreipiasi vienas ir tas pats žmogus. Kitų kalbėtojų nebūna arba jų balso nesigirdi (netransliuoja žiniasklaida). Argi tai nesukelia nuostabos? Negi Lietuva per tris dešimtis laisvos šalies gyvavimo metų neranda daugiau jos laisvei ir nepriklausomybei nusipelniusių asmenų? Daugiau čia reiškia vien asmenų, o ne asmens nuopelnų kiekį – nuopelnų kiekis apskritai nėra deramai išmatuojamas.
Tarytumei per tuos praėjusius dešimtmečius nebūta nei Prezidentų, nei Seimo pirmininkų, nei jokių kultūrai reikšmingų asmenybių? Negi visi likę vien atsitiktiniai žmonės, savo laiku tik trumpam užsėdę svarbias kėdes. Kita vertus, dar esama gyvų ir Sovietmečio disidentų. Bet ir jie nekalba…
Kai nuolat kalba tas pats žmogus, natūralu, kad išsisemia tiek jis, tiek blanksta visos šventės atmosfera. Ne veltui sakoma: žmogus visą savo gyvenimą ir rašo, ir skaito vieną vienintelį tekstą. Kartais, žinoma, jį kiek pavarijuodamas. Bet dėl to nei klausytojams, nei dalyviams lengviau nepasidaro.
Aišku, ne vien tai lemia, kodėl bene didesnė pusė Lietuvos piliečių nereškia didesnio noro švęsti valstybines šventes, bet prie to prisideda. Kai kurie jų net spontaniškai susiorganizuoja į alternatyvias eitynes, šitaip reikšdami nepasitenkinimą tiek pabodusiais ocioziniais renginiais, tiek susiklosčiusia socialine ekonomine šalies gyventojų situacija. Į antraštėje iškeltą klausimą peršasi bent keli galimi atsakymai. 1) kiti neturi teisės kalbėti, bet kas ir kam suteikė teisę kitiems nesuteikti teisės?; 2) kiti neturi ką pasakyti, bet kas žino ir sprendžia apie tai, jei jie dar nekalbėjo?; 3) kiti irgi kalba, bet jų mikrofonas, vaizdžiai tariant, yra išjungtas, nes jų kalbėjimo neperteikia jokia žiniasklaida.
Žinoma, galima pompastiškai tarti: pati istorija pasirenka kalbėtoją ar kalbėtojus. Tačiau praktinė išmintis yra negailestinga: istorijos nėra, yra tik ją rašantys istorikai. Juk visa, kas vyko, buvo pasakyta ar buvo padaryta, negailestingai praryja laikas. Taigi nėra kito būdo suteikti mirtingųjų žygiams nemarumą, kaip tik juos šauniai apdainuoti. Tuomet neabejotinai svarbūs tampa „dainą“ kuriančiojo (ir ją atliekančiojo) asmeninės simpatijos, jo noras ir gebėjimas matyti platesnę tikrovę. Kaip ir veiksmą apdainuojančiojo asmeniniai motyvai bei paskatos.
Būtent todėl ir negalimas tikras istorijos ojektyvumas: to, kas buvo, jau nebėra; tie, kas aprašo tai, kas buvo, visada buvo, yra ir bus savaip šališki. Kaip priversti pripažinti istorikai – kai imamės skaityti ar rašyti istorinius veikalus – susiduriame arba su jau praėjusios realybės sumitinimu, arba su jos supaprastinimu. Trečio kelio kaip ir nesama? Pabandykite tokį daugialypį ir neišsemiamą dalyką kaip tikrovė (kad ir esama) įsprausti į vieną ar kitą konkretų, konkretaus žmogaus kuriamą tekstą. Štai ir kitu keliu gaunamas panašus atsakymas.
Neretai istorinei schemai reikšmingos taip pat tampa tebegyvenančių istorinių veikėjų žmogiškos savybės, jų asmeninės ambicijos, noras dominuoti, užimti visą istorinio veiksmo avansceną. O kur dar iš sukauptos galios kylančios galimybės tiesiogiai (postais, premijomis, užsakymais, pagyromis ir pan.) arba netiesiogiai (autoritariniu veikimu, bauginimu, šalinimu ir pan.) paveikti tiek rašančius ir kalbančius, tiek ir veikiančius asmenis.
Užtat ir Lietuvos istorija, kad ir visai nesena, neištrūksta iš ją rašančių istorikų prisiimtų schemų rėmų. O šiose schemose vienišam kalbėtojui tenka išskirtinė vieta. Nėra ginčijami vieno ar kito asmens, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, įvykdyti ir išoriškai regimi nuopelnai Tėvynės laisvės byloje. Tačiau sveikas protas visada klausia – negi didžiuliai, titaniški užmojai ir revoliucijos yra taip lengvai pakeliami ir išnešami ant vieno kažkurio žmogaus pečių?
Čia jau tikrai reiktų ne bet kokių, o tarp menkų neužaugų nykštukų atsidūrusio milžino Guliverio pečių. Bet Guliveris yra tik filosofinės pasakos herojus. Tikrovėje jam ar jai (net milžinams) reikia pagalbininkų, bendražygių ar pagaliau – paprastų, bet uolių bei garbingų ir užtai retkarčiais prisimintinų vykdytojų, galinčių tarti vieną ar kitą žodį kad ir šventiniuose minėjimuose.
Iš to, kas pasakyta, dėliojasi ritualinis vienišo kalbėtojo (kone visų valstybinių švenčių progomis) paveikslas: vyriausiasis architektas, visa ko kūrėjas ir atlikėjas viename asmenyje. Dar labiau šposaujant galima tarti, jog jau esama mažiausiai dviejų Lietuvai svarbių profesorių: vieno, dabartinę Lietuvą sukūrusio, ir kito, ankstesnės Lietuvos gimimo nuorašą suradusio. Bet ir iš jų dueto šventės nesulipdysi…
Belieka viltis, jog į girdimą monologą galės įsitraukti kiti, jų mikrofonai bus įjungti, vietos balkone atsiras ir suskambės daug spalvingesnė, istoriškai tikresnė, dabarties problemų neignoruojanti, bet šventinę atmosferą skleidžianti polifoninė melodija.
Susiję straipsniai:
- E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl nacionalinė premija M. Ivaškevičiui neturėtų būti skirta?
- Vasario 16-osios Aktas grįžo į Signatarų namus
- Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
- Signatarų namuose galima nemokamai pamatyti Lietuvos nepriklausomybės aktą (video)
- Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
- Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
- R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
- Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
- M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (I)
- V. Sinica. Mūsų gėdinga rezistencija ir garbinga istorikų misija
- Č. Iškauskas. Kada prašviesėja akys… (pirmadienio mintys)
- V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
- G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
- Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje
- V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
- Ž. Makauskienė. „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei
- V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
- R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
- K. Masiulis. Vasario 16 sutiksime su Vyčio vėliava
- A. Verkelis. Svetimi didvyriai (I)
- V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių
- J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
- P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose?
- Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys
- A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
- V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
- Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis
- M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video)
- G. Martišius. Šviesos žmonės tamsoje
- V. Deniušas. Palemono palikuonys (I)
Čia jau taip yra, konservatorių vadovas kreipiasi į savo partiečius, manau, kad kitų ir neįleistų.
o kas gi trukdo tiems,atseit, nusipelnusiems pasilypeti i Siganatru namu balkona?
O ir to VIENO pasiklausyti kasmet susirenka nemaza zmoniu minia – tai kas autoriui nepatinka?
Pulkit konkuruoti ir laimesite – juk beveik per 30 metu tiek pamazgu islieta ant to VIENO,kad daugiau vargu ar beimanoma……Ir vistiek anam, nelimpa jokie cisternomis pilami purvai… Ar todel kai kam neramu?
Beje, Laisves simboliu tapusio daktaro J.Basanaviciaus kapa irgi kasmet aplanko minios – negi tai irgi turetu keistis?
Kitiems nevalia užlipti į balkonėlį ir kalbėti į minią, nes balkonėlis prichvatizuotas Tatos.
ne tatos, o dėdulės
Aciu Dievui, ne okupantu!
1.Senoji iteligentų karta ir valdžios žmones visada žinojo, kad V.Landzbergis niekam Vasario 16 neužleidžia balkono. 2. Nelyginkite J. Basanavičiaus su V. Landsbergiu. Visų pirma P Nepriklausomybės jis neužėmė jokių valdžios postų. Antra , ar iš mėnulio kritote, ar galvytės neužsigavote? Mes lankome J.Basanavičiaus kapą, o V. Landsbergis būdrauja sau sveikas.
Ir dar atminčiai: Aš irgi ateinu Vasario 16 prie Signatarų namų, nors man V. L. kalbos visai nepriimtinos. Čia ne jo šventė, ne jo pagerbimo vieta, o ypatinga vieta, kur džiaugamasi Vasario 16 pergale ir pagerbiama visos tautos padaryta auka.
Jei V.Landsbergis galėjo nuo vadovavimo Sąjūdžiui nustūmti, o vėliau ir iš kitur išstumti Sąjūdžio ideologą ir vieną iš jo pirmeivių – R. Ozolą, ir apie tai viešai papasakojo B.Genzelis tik prie jo kapo duobės. Jei antrą kartą šią istoriją viešai atpasakojo A. Juozaitis per R. Ozolo 80-ties metų minėjimą Seime, tai Signatarų namų balkonėlio “uzurpavimas” tik simbolinė mūsų istorijos išraiška. Apie tai, kad V.L. balkono niekam neužleidžia nusibosta ir juokauti ir kalbėti. Bet ar viešai apie tai kalbėta, nepamenu? Ir čia nereiktų kaltinti vien V.Landsbergio. Kai pakantumas tampa beribiu, visuomenė suserga.
Tau toks visuomenės susirgimas tikrai negresia :). Kol kas matosi, tik beribė neapykanta ir jos sukelti kliedesiai, kad kažkas kažką išstūmė, uzurpavo…
Pamenat šv Tėvo pasakymą – NEUŽSICIKLINKITE… Tuo labiau – neklystančių nėra Ar kas nors girdėjo nors kartą – suklydau iš vienintelio…
Polonofilas autorius norėtų, kad iš to balkono prabiltų ir Tomaševskis ar kas nors iš jo kompanijos.
Ar Lietuvoje tik du veikėjai: V.Landsbergis ir Tomaševskis? Dieve, kiek daug iš mėnulio kritusiu.
tą vienišą balsą po velnių reikia pagaliau užčiauopti, o to balso savininką išmesti į istorijos šiukšlyną nerušiuojant.
Kiek gi tas senas bezdalas su savo snrglėtu anūkų naikins Lietuvą? kiek mes jiems leisim šitaj KGB šeimynėlei tą daryt??
Na va, pasirodo Alkas jau koministuojančių antilandzbiergistų lizdas. Būtent, istorija taip lėmė, kad Landsbergis yra ten, kur yra. Ir nėra čia ko taškytis pavydo seilėmis ir teikti peną penktajai kolonai bei kremlių propagandonams. O gal jūs patys, pavyduoliai, ir esate ta penktoji kolona, ką?
tave irgi “rusai puola”? ir kurios palatos?
Kaip ilgai egzistuoja formulė : jeigu prieš Landsbergį, tai komunistas. Kažkoks briedas. Ir nesigėda taip durnai kalbėt?. Aš ne komunistas, (tą gerai žinau), bet nesutinku, kai iš balkonėlio pranešama, kad Lietuvos žemę reikia leisti pardavinėti užsieniečiams, kad piliečiai yra kremlinai, jei eis balsuoti į referendumą dėl žemės ir t.t.. Nei vienas Lietuvos Statutas ar vėlesni Įstatynai neleido svetimšaliams parduoti žemės…, o ne komunistas Landsbergis nutarė ir savo propogandinę mašiną paleido ir dar iš kur? iš Signatarų namų.
Tautiečiai- Patriotai, ar JUms nekyla dar vienas ir labai SIAUBINGAS klausimas: KODĖL TAS NUSENĘS – BUVĘS KOMUNISTU pasaulio ELITOS TARNAS VIS GYVENA IR LENDA Į VISUS RENGINIUS – KAIP SVARBIAUSIAS “REVOLIUCIONIERIUS ” IR KODĖL JAU NEBELIKO NEI OZOLO, NEI BRAZAUSKO, LUBIO… BEI KITŲ MŪSŲ VALSTYBĖS LABAI REIKŠMINGŲ IR DAUG NUVEIKUSIŲ ATKŪRĖJŲ??? o Landsbergis vis gyvuoja? Ar tai ne jo “šuinškų” – pavyduoliškų ir naikinančių konkurentus darbų – jo gaujos atliktos žmogžudystės, kaip ir tarybiniais laikais statytų mūsų talentingųjų dailininkų ir skulptorių meno kūrinių – paminklų sunaikinimas, arba Šustauskui Landsbergio duotais pavedimais – nužudyti KONKURENTUS. Šiam garbėtroškai – visos KONKURENTŲ IR VISOS LIETUVIŲ TAUTOS NAIKINIMO PRIEMONĖS – SAVOS – IR ĮMANOMOS. Landsbergių klano pavyzdžiu ėmė rasti ir daugiau GIMININIŲ KLANŲ, KURIE GIMINĖMIS VERŽIASI Į SEIMĄ R SAVIVALDYBES NEPAKEIČIAMAIS – KAIP CARŲ ar LIETUVOS GRAFŲ DINASTIJOS – VALDYTI LIETUVOS ŽMONIŲ – TIKLSIAU – NAIKINTI LIETUVOS. Ir visa tai per SUVALSTYBINTAS PARTIJAS- GROBIKŲ KLANUS – , JŲ SĄRAŠUS BLOGAS PAVYZDYS – UŽKREČIANTIS. Tai reikia kuo greičiau NAIKINTI.
man kyla klausimas, kodėl TU VIS DAR GYVENI. Nežinia, kas tu buvai, gal klap;čiukas, gal vėjo pamušalas, bet va turi bjaurystės skleisti visokias kliauzas apie ypač gerbiamą žmogų. Pasakyk, kas dar gali pasakyti tokią gerą ir kandžią kalbą prieš vatnykus be VL? Gal Aistis, Julijonas ar Vilnietis? Gal Andriukaitis?
Taigi labai norėjo ožys prezidentu patapti. Neišdegė. Tai bent iš balkonėlio briedus pučia.
kodėl? jis gi fgaktinis valstybės vadovas lygus prezidentui… kame problema? lietuviškai iki jo nedatrauki? varyk pas fufaikes…
butent todel kremliaus troliai ir nirsta,siunta. O kad anie pasirinko butent si portala kiek neiprasta
negi tik dabar pastebejot kiek neapykantos,pagiezos sklinda siame portale komentaruose? Nors rasiniu cia spausdinama tikrai geru ir turiningu taiciau nemazai ir gerokai klaidinacios informacijos.
O gaila…….
Tarytumei per tuos praėjusius dešimtmečius nebūta nei Prezidentų, nei Seimo pirmininkų
Autorius norėtų per šventę iš balkono pasiklausyti Juršėno ar Graužinienės gilių minčių? Rimtai, autoriui atrodo, kad tai būtų lygiavertės asmenybės? Gal autorius vis dar įsitikinęs, kad vis dar reikia kovoti su įvykusia „istorine klaida“ dėl kurios Lietuva būtent tuo metu būtent toje pozicijoje turėjo būtent šitą žmogų? Ko dabar vis dar norite paloti prieš šį įvykusį istorinį faktą? Suprantu tada – daugybė kompartijos veikėjų (nuo LKP CK iki kolkozų vadukų) buvo persigandę, kad daungus griūva, žemė slysta iš po kojų, tiems gyvenimo valdovams tada atrodė, kad valdžią, t.y. savo gero (kaip jie įsivaizdavo) patogaus gyvenimo šaltinį, praranda, todėl jie visi bliovė „istorinė klaida!“, „gelbėkite!“, „fašistai!“, „ateina kruvina diktatūra!“…
Juozaitis ar Radžvilas daug vertesni kalbėti iš to balkono. aišku tau koncervatninke nedakruštas?
Ko jūs čia pykstatės. Senolis kalba , na tegu kalba (gerbkit senatvę, patys tokie būsit). Ateina žmonės, jiems įdomu, aš neinu . Man ne įdomu , nes senelis jau kartojasi.
Geriau saugokitės anūko.
Sitiems labiau patiktu kad kokia nors a la sirinskiene kaip lape nuploninus balseli paburkuotu savo iprastines nesamones…….
Ne šiaip sau to vienintelio žmogaus pavardė žydiška
Vokiška.
Bet žydiško kraujo vistiek yra.
akivaizdu, kad tamstai labai sirdi glosto kremliaus rupotu pliurpalai……