Nepaisant to, kad terminas „nacionalizmas“ masinėje sąmonėje įgavo neigiamą atspalvį, pats reiškinys nėra anaiptol vienareikšmiškas.
Apie patriotizmą, nacionalizmą, apie priešprieša su globalizmu kalba buvęs ilgametis JAV Valstybės departamento pareigūnas, diplomatas Algis Avižienis. Taip pat šioje „Iš savo varpinės“ (ISV) laidoje kalbama apie Europos gerovės valstybės modelio žūti bei migracijos katastrofiškus padarinius.
M. Kundrotas : „Globalizmas ir kosmopolitizmas. Šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai. Iš tiesų taip nėra. Nors kosmopolito sąvoka pažodžiui...
Skaityti toliauNacionalizmas – ideologija, grindžiama objektyvia tautiškumo verte ir kiekvienos tautos teise į savo tvarką savo istorinėje tėvynėje – pozityvi ideologija....
Skaityti toliau
Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...
Skaityti toliau
Tiesiog neutraliai įdomu būtų patyrinėti,kodėl Sovietų Sąjungos sudėtyje gimė daug lietuvių.Ir šeimos augino po du-tris,keturis vaikus?Viena,tai daug geresnes medicinines paslaugas gavo moterys ir vaikai.O dėl kitų priežasčių reiktų diskusijos.
Atsakymas daugiau nei akivaizdus – dėl ekonominio stabilumo. Visi užtikrintai turėjo darbą (nesigilinant kokį) ir pastovias pajamas (tegul ir labai menkas), todėl galėjo planuoti gyvenimą ilgam laikotarpiui į priekį – iki pat vaikų brandos. Šiandieninė situacija yra nestabili visiems, išskyrus nemenką kapitalą sukaupusiems. Niekas nežino, kada bus kita ekonominė krizė, atnešianti nemokumą ir skolas.
Tikrai verta paklausyti. Čia tiek temų ir argumentų…
Pradžioje kalbama apie dabartinę dviejų idėjų ( globalizmo ir nacionalizmo) priešpriešą. Nekartosiu pokalbyje išreikštų minčių ir argumentų, nes verčiau paklausyti. Bet noriu pasidalinti mintimis, kurios pokalbyje neišreikštos.
Globalizmo idėją pagimdė geri norai – pasaulinės taikos siekimas, jeigu neskaičiuosime dar ir stambiojo kapitalo interesų. Nebus tautų, valstybių – nebus ir karų… Tarytum logiška.
Bet tai utopija, nes prieštarauja žmogaus prigimčiai ir pasaulio sandarai. Kiekvienas sutvėrimas šitame pasaulyje yra unikalus, vienetiniame egzemplioriuje. Taip pat ir tautos, rasės ar valstybės. Kiekvienas nori ir turi teisę išlikti savimi…
Atsvarą konkurencijai, konfliktams ir karams tarp tautų ir valstybių galima rasti kitur. Ne jas niveliuojant ir naikinant, o randant bendrą “vardiklį”.
Pirmiausiai tai neutrali tarptautinė kalba. Kuri automatiškai formuoja lygiateisius, paritetinius santykius. Tokia kalba yra, tai esperanto. Tai nepalyginamai geriau nei globalizmas.
Esperanto dirbtinė kalba,gal europai labiau tiktų lotynų…
Taip, esperanto dirbtinė, 60 % šakninių žodžių lotinų kilmės, 30 % slavų ir likę 10 % – kitų. Ji galima sakyti lotinų kalbos giminaitė. O kad dirbtinė, tai šiuo atveju tik į naudą. Nes ji loginė. Reikalauja žymiai mažiau kalimo, nei bet kuri natūrali (nacionalinė). Todėl lengvai išmokstama.
Aš ją išmokau iš vadovėlio, savarankiškai. Tik vėliau sužinojau, kad yra būreliai, Baltijos šalių sąskrydžiai, pasauliniai kongresai, laikraščiai ir žurnalai, daug knygų. Tai didelis (pasauliniu mastu) įdirbis. Bet dar didesnis neišnaudotas potencialas lyge teisiems, draugiškiems santykiams tarp tautų ir valstybių.
Kaip ji praverstų, kad ir turizme…
Pritarti būtų galima, bet…. Paimkime dailę – teplionės, muziką – bumbalizmas, jaunimas nei šokti, nei dainuoti nebemoka. Kai kas gali pasiginčiti, kad yra. Taip, yra, bet visiška mažuma. Paimkite Lukiškių aikštės “bunkerį” _ visiškas dvasios nuopolis, moralės krizė ir niekam tas nerūpi net prezidentui….ir t.t
+ + +