Gruodžio 27 d. Vyriausybė nutarimu pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymams dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagal valstybės turto patikėjimo sutartį valdomo nekilnojamojo turto ir patalpų, kurios atsilaisvins po LEU reorganizavimo, panaudojimo švietimo reikmėms.
LEU mokslo, gyvenamosios bei kitos paskirties pastatus, esančius Studentų g. 39, 45, 47 ir J. I Kraševskio g. 2 Vilniuje, numatoma perduoti pagal patikėjimo sutartį Vytauto Didžiojo universitetui ir Vilniaus kolegijai.
LEU valdomos gyvenamosios patalpos, esančios Saltoniškių g. 54, Studentų g. 41, Švitrigailos g. 4, Vilniuje, taip pat poilsio namai Palangoje Basanavičiaus g. bei pastatai Švenčionių r. Lakajos k. bus įtraukti į Turto banko parduodamo turto sąrašą.
Valgyklos pastatas, rekonstruotas į biblioteką Vilniuje, Studentų g. 45A, pereis Švietimo ir mokslo ministerijos žinion. Jo tolesnio panaudojimo galimybės bus sprendžiamos atlikus pastato pridavimą.
Kol bus sprendžiamas klausimas dėl teisių į nekilnojamąjį turtą Trakų r. Tamošiavos k. atkūrimo Kaišiadorių vyskupijai, jis taip pat sugrįš ministerijos žinion.
Vilniaus kolegijai perkėlus į Studentų g. 39 savo padalinius, šiuo metu išsidėsčiusius Naugarduko g. 5, Buivydiškėse, Lydos g. 3 ir Palydovo g. 29, likę atlaisvinti pastatai bus perduoti Turto bankui.
Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės prašymą perimti ugdymo procesui tinkamas patalpas, pasiūlyta įvertinti galimybę savivaldybei perduoti Vilniaus kolegijos pastatus Palydovo g. 29 bei Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centrui priklausantį nekilnojamąjį turtą Parko g. 67.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. LEU reorganizuojamas ir tampa Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu – tai šiuo metu vykdomo valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano dalis.
Vykdant šį planą, 14 valstybinių universitetų persitvarkys į 9. Universitetų tinklo optimizavimui skiriama 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų – sujungti ir perkelti fakultetams, atnaujinti įrangai, rekonstruoti akademiniams miesteliams. Į universitetus taip pat investuojama valstybės turto už 56,981 mln.: investuota – už 33,89 mln. eurų, numatoma – už 23,091 mln. eurų.
Kaip suprantu, taip „gudriai”, aplinkkeliais, įžūliai, bet ne tiesiai, Pedagoginis paverčiamas atskiru lenkakalbių universitetu, paslėptu po VDU stogu.
Ar tai buvo vienas iš:
Lietuvos ir Lenkijos ekspertai rengs planą dėl mažumų švietimo
delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-ir-lenkijos-ekspertai-rengs-plana-del-mazumu-svietimo.d?id=78952559
T. y., kaip ir dera, dėl Viešpaties MAŽUTĖLIŲ viskas?
Uždaryti ir jungti pustuščius universitetus – idėja teisinga.
Tačiau padaryta nemažai klaidų. Pavyzdžiui, kodėl LEU buvo jungiamas ne prie VU, o prie VDU. Visai nelogiška. Geriau VDU būtų perleidę VU Kauno humanitarinį fakultetą.
Taip pat nelogiška, kad prie VU buvo prijungtas Šaiulių universitetas. Jį reikėjo uždaryti arba prijungti prie Šiaulių kolegijos.
Romerį taip pat buvo protingiau jungti ne prie VGTU, o prei VU.
O likusius laisvus pastatus, be abejo, reikia parduoti.
Yra ir kitų, civilizuotų būdų ūkiškai tvarkytis su ŠIANDIEN nenaudojamais plotais, kad jie nevirstų finansine našta. Šiandien, deja, tik menamą ūkiškumą užgožia neišmatuojamas barbarizmas. Vienas antivalstybinis žygdarbis jau buvo įvykdytas, kai buvo išdraskyta ir sunaikinta TB biblioteka. Neįsivaizduoju, kaip tai atlaikė ilgamečiai jos darbuotojai, direktorius. Dabar užsimota dar plačiau, dar ciniškiau – prieš su tautos kultūriniu paveldu susijusias institucijas ir dar egzistuojančias jų bibliotekas, archyvus.
Kas, pvz., trukdo palikti LEU vietoje – tegu ir filialo statusu, tačiau paliekant autonomijos teises? (Tik labai abejočiau, ar VDU filialo – su jo vienadieniais, nes madingais lozungais!). Vienas iš tikslų būtų pasiektas – sutaupyta algų rektoriams.
O juk pastaruoju metu nenaudotas patalpas laikinai galima būtų nuomoti – un-to intensyviai naudojamas patalpas sukelti į vieną galą, suglaudinti, jei reikia – įrengti pertvarą, atskirą išėjimą, ir nuomoti jas kad ir mokslo veiklai, įsteigti „LEZ” Vilniaus ir LT absolventų verslo pradžiai; galima įrengti viešbutį, apgyvendinti jame į Vilnių iš užsienio kviečiamus dėstytojus; įrengti nuo ryto iki vakaro veikiantį vaikų darželį un-to dėstytojų, darbuotojų bei studentų vaikams – jis tarnautų kaip pedagoginės praktikos bazė ikimokyklinio ugdymo studentams. Gal čia galėtų būti ir mokymo bazė pedagogams, dirbsiantiems su spec. poreikių turinčiais vaikais
Stebint, kaip viskas daroma, panašiau, jog „poziciją” domina tik… patalpų išlaisvinimas. Bet kokia kaina. Net ir pakenkiant šalies aukštajam mokslui. O tas menkniekis, kad jose kažkas yra, kad kažkas veikia, kad saugomas daugybę metų kauptas mokslui vertingas turtas, jų nė kiek netrikdo. Šarikovo vertas ūkiškumas: Iškeldinsim ir rekvizuosim – įkeldinsime į patalpas, kuriose netilpsite, todėl daug ką lauk išmesime (ar koks žvitrus kolekcininkas „priglaus”).
Tačiau kai kas yra biblioteka visiškai supratimo neturintieji jas naikina ir negauna per nagus, kad daugiau niekada nedrįstų… Tai ką tokiems reiškia „optimizuoti” patalpas… O ką tokie supranta apie tai, kaip tai paveikia prie bet ko atsitiktinio prijungiamos aukšt.m-klos, instituto veiklos turinį? (Nebent būtent to ir siekia – kad jo nė kvapo neliktų?) Jie „optimizacijai” taiko tokius pat principus, kaip sėjomainai, ar kaip prekybos centrų prekių lentynų išdėstymui.
Dabar aišku, – šitiek lietuviško turto LEU turėta, tai kur jis nebus išdraskomas… LEU – lietuvybės židinio sostinėje draskymas, tai, matyt, ne tik strateginio jos išlietuvinimo vykdymas, bet kartu ir susidaroma galimybė “valstietiškiams” praturtėti… Taigi panašu, kad vienu šūviu – du zuikiai Lietuvos sostinėje Lenkijos “kresinės” strategijos naudai…