Punske gimusią ir augusią Birutę Jonuškaitę nuo vaikystės lydėjo dvi kalbos – lietuvių ir lenkų. Ji, kaip ir kiti Punske augantys lietuvių vaikai, buvo kitokie, dažnai paskui sekė žodis „litvinka“. Šiandien Birutė žymi rašytoja, daugelio apsakymų, romanų autorė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė. Visa jos kūryba parašyta gimtąja lietuvių kalba, kuri lydėjo namuose nuo vaikystės, nuo kurios prasidėjo pasaulio suvokimas.
Deja, šiandien, pasak B. Jonuškaitės, klausant viešosios ir žvelgiant į literatūrinę kalbą džiaugtis nelabai yra kuo. O į klausimą – ką daryti, atsakymų ieško daugelis.
Laidos autoriai: Arūnas Sartanavičius ir Ditė Česėkaitė.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Pagarba B.Jonuškaitei. Vis dėlto kyla klausimas; kas pasiūlė Marijaus Ivaškevičiaus kandidatūrą rašytojo nacionalinei premijai gauti ?
Jei smetona butu ryztingesnis,o Smetoniene nebutu valdzius Lietuvos de fakto 1939m galejom uzsikalt kuoliukus prie Augustavo.
Ir rytuose prie Molodečno.
Keistai atrodo šis B. Jonuškaitės, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės gražbyliavimas ir nacionalinės premijos skyrimas M. Ivaškevičiui, praraja tarp žodžiais mylimos Lietuvos ir darbais nekenčiamos Lietuvos.
Lietuvos rašytojų sąjunga aršiai gina laureatą M. Ivaškevičių, tai ir B. Jonuškaitė tuo pačiu, kažkodėl neteko skaityti jos pasisakymo prieš, suprantant, kad K. Hamsunui Nobelio premija būtų paskirta po karo.