Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės?

Vytautas Navaitis
2018-12-04 13:00:36
2
Valstybės diena | M. Mikulėno pieš.

Valstybės diena | M. Mikulėno pieš.

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies
Valstybės diena | M. Mikulėno pieš.

Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir

todėl atliekanti tranzito teritorijos funkcijas keleiviams, transportui, kroviniams, prekėms ir paslaugoms [1], tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą [2].

Žodžio „valstybė“ sinonimai yra šalis, kraštas, žemės vieta. Panašus supratimas yra ir kitose kalbose, išskyrus, kaikurias slavų kalbas – makedonų, serbų, rusų ir kt. vartojančias valstybės sampratoje žodžius држава, держава – didelė ir galinga šalis (žodis kildinamas nuo держать – turėti, laikyti) ir государство (gal pastarąjį žodį labiau tinka versti kaip „viešpatija“ nuo žodžio „господь“ (dievas, viešpatis).

Nors žodžiai „šalis“ ir „valstybė“ dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Sąvoka „valstybė“ suprantame kaip tam tikroje teritorijoje veikiančią valdžiai pavaldžią politinę sistemą, o žodį „šalis“ suprantame kaip kultūrinį (manoji, gimtoji šalis), geografinį tam tikros teritorijos apibūdinimą ne būtinai apimantį visą valstybę. Dabartinė Lietuvos Respublika ir LTSR – valstybės skirtingos, o šalis – ta pati, arba Britų imperija buvo viena valstybė, sudaryta iš daugelio šalių (metropolijos, kolonijų ir kitų susijusių teritorijų).

Tikėtina, kad iki žodynų sudarymo pradžios mokslinėje literatūroje bendro termino, apibūdinančio nuolat arba periodiškai atsirandančias teritorijas, nebuvo. Netgi Tacitas X-me „Germanijos“ skyriuje pateikdamas žiną apie būrimus ir žirgus mini, kad „Valstybės sąskaita juos augina baltutėlaičius tose pačiose giraitėse ir alkuose, nenaudodami jokiam darbui. Įkinkytus į šventą karietą, juos lydi žynys, karalius ar bendruomenės galva“ [3]. Šioje žinutėje svarbu ne pats būrimas ar žirgų auginimas, bet tai, kad minima valstybė, kaip rengta, turinti tam tikras prievoles žmonių bendrijai. Baltų pažangos lygis Tacito gyvenimo laikais (56–117 m.) buvo panašus ar net lenkė germanus. Tai teikia pagrindą sakyti, kad baltai taip pat turėjo savas, pagal to meto sampratą, valstybes. Dabartinė valstybės samprata skynėsi kelią kiek vėliau.

Nors praktikoje kalbant apie viduramžius be valstybės termino apsieiti sunku, vis dėl ankstyvųjų ir brandžiųjų viduramžių šis terminas nelabai tinka pagal abu pamatinius apibrėžimo kriterijus, nes valdžios ir mokesčių monopolis tik iš dalies priklausė „valstybės“ organams. Be to, viduramžių visuomenei buvo būdingi labiau asmeniniai, negu instituciniai santykiai. Todėl minėtu laikotarpiu kalbama apie personalinę valstybę ir tik XII a. pradeda formuoti teritorinės valstybės [4]. Tokiai valstybės sampratai Vakaruose įtakos turėjo įsivaizdavimas, kad jei yra vienas dievas, tai būtinai turi būti ir vienas visos teritorijos valdovas. Todėl dabar mes Tacito valstybes linkę vadinti valdomis, kunigaikštijomis ar panašiai. Kartais dar skiriamos žemės, bet tai yra tos pačios valstybės sinonimai – tautos arba tautų gyvenama teritorija, kraštas, šalis.

Šaltiniuose užsimenama apie ištisų žemių rengiamus karo žygius, pavyzdžiui, visos Lietuvos, visos Žemaitijos, visos Jotvingių, Prūsų žemės. Tai verčia spėlioti buvus kažkokių valdymo organų, siekiančių gentinę praeitį. Šitokie valdymo organai jau turėjo būti aukščiau bendruomenės [5].

Pradėjus Lietuvą minėti rašytiniuose šaltiniuose, paaiškėjo, kad jos teritorija jau buvo suskirstyta pagal tam tikrą administracinį-teritorinį suskirstymą. S. Zajančkovskis ir H. Lovmianskis priėjo išvados, kad seniausia teritorinė organizacija, derinusi visuomeninius ir valstybinius požymius yra buvęs valsčius. Valsčius buvo maždaug dvylikos kiemų kaimo bendruomenių su sueigomis, seniūnu. Sprendžiant iš šaltinių, valsčiai yra įvairių kilmingųjų priklausomybė; kilmingieji valdė įvairias įtvirtintas pilis sodybas, jų valdžia siekė aplinkinius kaimus [6].

Visi trys šv. Adalberto (Vaitiekaus) biografai, aprašinėdami jo kelionę į Prūsiją ir žuvimą, užfiksavo nemaža prūsų pasaulėžiūros detalių. Iš aprašymų matyti, kad Prūsijos pakraščio miesto Kulmo gyventojai suvokė visos prūsų „karalystės“ teritorinį, gentinį ir papročių bendrumą ir savo miestą laikė anga į šią karalystę [7]. Panašią teritorinio bendrumo jauseną turėjo jausti ir kiti baltai, taip pat ir lietuviai.

Ne visos valstybės savo raidoje išgyveno visas santvarkų formas. Didelė pasaulio dalis nepatyrė socialistinės santvarkos. Lietuva iki centralizuotos valstybės išgyveno žemių savivaldos raidos etapą. Jį istorikai dar vadina genčių sąjunga arba žemių konfederacija. V. Pašutos supratimu – Žemių konfederacija – viena iš pereinamųjų formų nuo iki valstybinės visuomeninės politinės organizacijos prie valstybės – nėra pakankamai išnagrinėta [8]. Dėsninga, kad vadovaudamiesi pasenusiomis svetimųjų idėjomis Lietuvos istorikai inertiškai valstybe laiko tik sukrikščionintą kraštą, todėl jiems būtina minčių higiena – apsivalymas nuo svetimų peršamos ideologijos.

Iš rengiamos spaudai Vytauto Navaičio knygos „Lietuva 1009 m. ir šventasis Brunonas“.

Nuorodos:

[1] https://lt.wiktionary.org/wiki/valstyb%C4%97

[2] Ten pat.

[3] Beresnevičius, gintaras. Germanai, baltai, alanai: burtų technikų paralelės. // Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje. Lietuva Europos istorijos ir kultūros kontekste. Senoji/naujoji lietuvių kultūra: šiuolaikinės koncepcijos. Pasaulio lituanistų bendrijos [tarptautinių konferencijų medžiaga]. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004: 26.

[4] Viduramžių žodynas :[sąvokos, reiškiniai, dalykai] /sudarytojas Peter Dinzelbacher ; [iš vokiečių kalbos vertė Giedrė Sodeikienė]. – Vilnius : Aidai, 2004: 569

[5] Pašuta, Vladimiras ; [autoriaus rankraštį vertė R. Strazdūnaitė]. Lietuvos valstybės susidarymas. / – Vilnius : Mintis, 1971: 207, 208.

[6] Ten pat, p. 206, 207.

[7] Vėlius, Norbertas. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai: Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, t. 1. 1996: 170.

[8] Pašuta, Vladimiras ; [autoriaus rankraštį vertė R. Strazdūnaitė]. Lietuvos valstybės susidarymas. / – Vilnius : Mintis, 1971: 209.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Navaitis. Kas perša Lietuvai „nepavykusios valstybės“ įvaizdį?
  2. G. Navaitis. Kelias į karalystę
  3. G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa
  4. G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas
  5. G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje
  6. G. Navaitis. Kandidatų patikra
  7. G. Navaitis. Sausio 13-os aukos įprasminimas
  8. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III)
  9. Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi
  10. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  11. G. Navaitis. Postūmis emigracijai 
  12. L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
  13. Mūsų karta turi unikalią galimybę – pažymėti modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
  14. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  15. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
  16. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  17. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  18. V. Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“?
  19. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ pateikia Valstybės kūrimosi istorinius faktus be interpretacijų
  20. Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Saulės Vilna says:
    4 metai ago

    Rus. žodis ‘deržava’ giminiuotinas su liet, diržas, sudiržti, diržti ‘rambėti, kietėti, sutvirtėti apjuosiant’, o žodyje ‘gosudarstvo’ galima įžiūrėti žodžio rus. sūd, sūdytj ‘teismas, teisti’ šaknį. Tad ‘gosudastvo’ reikštų pavaldumą, (vienodumą) teisingumo vykdymo prasme.

    Atsakyti
  2. Algis N. says:
    4 metai ago

    Puikiai parašyta. Iš esmės pažvelgta į problemą.

    Atsakyti

Komentuoti: Saulės Vilna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

2023 01 31
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
Rašytojas Sigitas Benetis | A. Zabrynės nuotr.

Išrinktas 37-asis literatūrinės rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laimėtojas

2023 01 18
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

2023 01 16
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui (priima Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta) | Seimo kanceliarijos nuotr.

2022 m. Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui

2023 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Zakdrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Blendertwr apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradėti sportuoti niekada nevėlu
  • Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?
  • Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • 2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

2022 metų pabaigoje pasirodė nauja filosofo, rašytojo, mistiko Vilhelmo Storostos-Vydūno (1868 – 1953) knyga – „Kaip tapti saulėtu žmogumi“. Tai...

Skaityti toliau

A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

by daiva
2023 01 31
0
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia visuomenę iki 2023 m. vasario 20 d. siūlyti nusipelniusius Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei –...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Zakdrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Blendertwr apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
Kitas straipsnis
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

A. Švarplys. Globalios migracijos paktu – Europai skelbiamas karas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai