Lapkričio 7 d. Seimo žmogaus teisių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, ant kilimėlio išsikvietė visus už vaiko teisių reformos įgyvendinimą atsakingų institucijų vadovus. Jų buvo prašoma paaiškinti, kodėl į dienos šviesą kasdien kyla vis naujos istorijos apie institucijų smurtą ir kur ta žadėta pagalba šeimoms.
Reikia 300 mln. eurų, yra tik 22 mln.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis neslėpė, kad reformos įgyvendinimui vis dar trūksta daug pinigų. Ministras iš karto pasakė sutinkantis su kritika,
kad kol kas reformoje visiškai nematyti paslaugų šeimai, kurios turėtų būti kertine reformos ašimi. „Šiuo metu vėluojame sukurti bazinį paslaugų šeimai paketą – tai yra susitarimas, kokios paslaugos turi būti suteikiamos savivaldybėje kiekvienai šeimai. Šiuo metu vyksta viešas derinimas, patvirtinsime šiemet. Jeigu visos paslaugos, kurios ten surašytos, būtų sukurtos kitais metais, reikėtų apie 300 mln. eurų. Tai yra siekinys. Bet suprantame, kad paslaugos taip lengvai nesikuria. Vyriausybė prieš savaitę skyrė paslaugoms šeimai 22 mln. eurų, kad paketą būtų galima pradėti įgyvendinti“, – komitete sakė ministras.
Trūksta specialistų
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Alina Jakavonienė, pristatydama savo vertinimą apie reformos įgyvendinimą, paminėjo specialistų trūkumą: „Tikrai nėra žmonių, kurie yra pasiruošę dirbti tokį sudėtingą, atsakingą darbą. Didelis visuomenės, žiniasklaidos dėmesys, milžiniški krūviai, pavojingos darbo sąlygos sukelia žmogiškųjų išteklių iššūkius.“
Pasirodo, specialistų trūksta visoje sistemoje. O dėl to šeimoms tenka laukti ilgus mėnesius, kad pagaliau būtų išsiaiškinta, ar vaikas tikrai patyrė smurtą. Dabar viešumą pasiekia atvejai, kai įtarus, kad tėvai prieš vaikus smurtavo, tėvų atžvilgiu keliama baudžiamoji byla ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokio tyrimo metu svarbiausiu įrodymų šaltiniu tampa vaikas, todėl visada privalo būti atliekama psichiatrinė psichologinė ekspertizė. Deja, jos laukti vidutiniškai tenka 6 mėnesius.
„Siekis yra baigti tokius tyrimus kuo greičiau, tačiau paskyrus ekspertizę, tyrimas trunka 6-8 mėnesius. Darėme kiek galėjome pagal savo kompetenciją, kėlėme finansavimo klausimą, kreipėmės į Vyriausybę, tačiau šiandien galimybės ribotos. Jeigu tai išsispręstų, tyrimo trukmė pagreitėtų. Pačių sunkiausių veikų tyrimas vidutiniškai trunka 7 mėnesius“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas. Jis priminė, kad tėvai turi teisę skųsti teismo sprendimą dėl vaiko paėmimo per 7 dienas. Tačiau patikino, kad kol kas tokie atvejai – pavieniai.
Tėvai neskundžia
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė taip pat pasigendanti tėvų skundų: „Skundai, kuriuos gauname, yra vėluojančio pobūdžio. Skundų po liepos 1 d. kol kas turime minimaliai. Dėl vaikų paėmimo situacijos, sakyčiau, praktiškai nėra.“ Kontrolierė taip pat apgailestavo dėl specialistų trūkumo, kuris ištęsia ikiteisminius procesus. „Tai nenormalu. Visos apygardos prokuratūros mums patvirtino, kad eilėje reikia laukti 6-7 mėnesius ar dar daugiau. Vaikams tai yra labai skausminga“, – stebėjosi kontrolierė.
Tačiau E. Žiobienė „Vakaro žinias“ patikino, jog dėl visų viešumoje nuskambėjusių šeimų, iš kurių paimti vaikai, istorijų, kontrolierė pradėjo tyrimus. Dėl visuomenėje kilusios panikos, Seimo nariai kaltino ministrą ir reikalavo arba imtis griežtų veiksmų, arba prisiimti atsakomybę. „Atsakomybę prisiimame, pakeitimus teisės aktuose, komunikacijoje, tarnybos valdyme ir visur kitur darome ir darysime“, – pažadėjo L.Kukuraitis.
Žalojami vaikai
Nemažai kritikos institucijoms turėjo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas atskleidė, kad jau renkamos lėšos teisinei pagalbai nuo tarnybų nukentėjusiems tėvams. „Tik maža dalis tėvų ryžtasi kalbėti viešai. Tačiau visiems tėvams labiausiai kelia nerimą kėsinimasis į šeimų suverenumą, kuris turėtų būti valstybės pagrindas“, – sakė tėvų atstovas.
Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovė Aušra Stančikienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu reforma negina vaiko teisių, bet jas pažeidžia: „Jėgos persvara yra valdiškų institucijų pusėje. Taip yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Šeima jaučiasi iš karto apkaltinta. Tarptautinėje praktikoje vaiko apsauga užtikrinama per poreikių vertinimą ir paslaugų skyrimą. Algoritmas turi būti atvirkštinis – ne grėsmių, o pagalbos nustatymas.“
Baigiantis posėdžiui komiteto nariai patarė tarnybų vadovams imtis pertvarkų kuo greičiau ir į darbo grupes įtraukti tėvų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Be planuojamų įstatymų peržiūrų, ministerija pažadėjo sukurti apeliacinę sistemą, kuria galėtų naudotis tėvai, nesutinkantys su tarnybų sprendimais.
Fotografas, penkių vaikų tėtis Evaldas Lasys:
– Man patiko vienos psichologės mintis, kuri sakė, kad jeigu mes kalbame apie vaiko saugumą, išimdami vaiką iš šeimos aplinkos ir paneigdami jo ryšius, mes kalbame ne apie vaiko saugumą, o jau apie tam tikrą ideologiją. Kai vaikas yra labiausiai nubaudžiamas. Įstatymo leidėjas šį įstatymą priėmė vadovaudamasis emocijomis, tai nebuvo logiškai apmąstytas sprendimas. Dabar matomos klaidos yra šio emociškai priimto įstatymo pasekmė. Aš viliuosi, kad įstatymas keis vektorių iš grėsmių ieškojimo į pagalbos lygio nustatymą.
Dabar tėvai, ar bet kuris vaikus auginantis žmogus, padaromas kaltu į ateitį. Vaikas, kuris galbūt užsigavo sportuodamas gali būti paimamas trims dienoms, apklausiamas pareigūnų. Tai yra nežmoniška, o nežmoniškam įstatymui visuomenė priešinsis. Daug dalykų reikia spręsti diskusijoje. Visuomenėje paaugo, o institucijose vis dar liko nesusikalbėjimas ir jos tapo smurtinėmis. Normalu, kad šeimos jaučiasi pažeidžiamos, nes šis įstatymas įteisino kaltumą avansu. O jeigu esi nekaltas – įrodyk. Ne taip turėtų veikti valstybinė sistema.
Ką kalbėsime apie trenerius, kurie rėkia ant vaikų per treniruotes? Gal ir juos tuoj paskelbsime smurtininkais. Tai neadekvatu. Reformos vektorių reikia keisti iš grėsmių nustatymo į pagalbos šeimai lygio nustatymą.
Teko persiskaityti Kukuraičio, Žiobienės ir kitų valdininkų kruvinas krokodilo ašaras, kaip dar mažai vaikų atimta iš tėvų, štai gautų 300 mln. eurų, va tai padirbėtų iš peties, Lietuva srūtų vaikų ir tėvų ašaromis, tėvai savižudžiai kasdien atsiduotų amžinybei, o puikiai žinome dar stalininę aksiomą :’nėra žmogaus – nėra problemos’.
Tėvai yra paversti vergais, kuriems negalioja nekaltumo prezumpcija, negalioja konstitucinės teisės, žmogaus teisės, jie paversti gyvuliais – vergais ir jų vaikų medžioklė įgyja pramoninį vergų gaudymo lygį lyg Afrikoje 16 – 19 amžiuose.
Vaikai kažkuria dalimi bus pasinaudoti turtingų ir įtakingų paidofilų sysalų ištekėjimui, kažkuria dalimi bus organų donorais, svarbiausia, tai žinoma iš medicininių tyrimų, bent 30 nuošimčių susilpnės jų protas dėl patirtų dvasinių kančių.
Tiek Kukuraitį, tiek Žiobienę ar kitus valdininkus dar niekas neatleido nuo atsakomybės už nežinojimą. Tiksliau būtų – jiems važiuoti per žmonių likimus, juos traiškyti valstybinės jėgos vikšrais, yra vien malonus profesionalumas valstybės tarnyboje, visiškai neatsakant už pasekmes nei šiandien, nei rytoj, nei po metų, nei po dvidešimt.
Gal Kukuraitis paskirs savo vaikus įkaitais, jei žudysis tėvai, pvz. santykiu 1 : 1 ? Gal Kukuraitis gali pasiaukoti dėl šviesios “Lietuvos be lietuvių” ateities ? Jei atiduotų savo vaikus tai vaiko teisių tarnybai, tada būtų galima duoti pinigus jo įgyvendinamoms paidofilų schizofreniškų fantazijų užmačioms, bent tol, kol nusižudys tiek tėvų, kai jau nebeliks jo vaikų.
Nežinau, kiek šie ‘reformos stūmėjai’ turi vaikų, bet jeigu neturi savųjų, tai tegul užstato savo brolių, seserų, giminaičių vaikus.
Vaiko teisių deklaravimas yra tik mėgavimasis savo valdžia patenkinant savo slaptas žmogėdriškas aistras, su tyliu malonumu stebint klykiančius vaikus ir tėvus.
Aš suprantu, Vakarų paidofilams labai reikalingi mūsų vaikai – dailaus kūno sudėjimo, tai iš pramoninio vaikų eksporto bus uždirbama ir įgijama nežabota galia atlikti, kaip paidofilų kvislingams, lietuvių tautos genocidą.
A.Jakavonienės krokodilo ašaroms noriu atsakyti : lietuviai yra patys sąžiningiausi Europoje žmonės pagal vieno Britanijos universiteto tyrimą, nes neturime ligoto noro skųsti kaimynų, todėl lietuviai nelinkę tapti eurostribais ir naikinti savo tautą.
“Ei litą litą,
Prienų stribai trys už litą,
Šilavote daug brangiau,
Mat stribų yra mažiau.”
Mes nesame ligotų skundikų tauta, taip, kad po šio triukšmo einantis dirbti į vaikų gaudymo vergovei tarnybas, bus atstumiamas aplinkinių, bus žiūrima kaip į niekšą.
Teliks ismailovai ir ismailovės.
Lietuvoje trečias dešimtmetis vyksta žmonių negrizacija, stumiant į skurdą, dabar dar su vaikų medžiokle įvedamas protinis sekinimas, kad ateities žmones paversti instinktų vergais lyg su vištos smegenimis, visko bijančiais ir nuo visko tirtančiais.
Liejantiems krokodilo ašaras galiu patarti savo noru mesti savo malonumą – vaikų vergų medžioklę, ir eiti šieno ravėti, taip išnyks su jumis nuo Lietuvos kūno sifilitinis pūlinys, neliks smarvės ir schizofrenijos.
Trolis perkaito.
Lygiai tas pats buvo su pasakom apie Olandija.
Pliurpe pliurpe kol visai nuklydo i girtas haliucinacijas.
Dabar su norvegu pedofilu pagrobtais vaikais, Prienu stribais ir vieno Anglijos universiteto atliktais lietuviu tyrimais, dar sunkesnis atvejis.
o baisus krokodilas ryjantis vaikus.
Trūksta skundų?
O pati kiek sykių pasijudinai tamsta iš kabineto, kad incognito patikrintum, kaip įstatymas veikia praktikoje, kad netikėtai sudalyvautum „vaiko gelbėjimo” operacijoje? Ar bent susimąstei nors sykį tamsta, kaip pati jaustumeis (ar pačios vaikai) savo ĮSTATYMO AUKŲ vietoje? Labai praverstų, būtų lengviau įvertinti, kiek jis teisingas ir humaniškas vaikų ir šeimų atžvilgiu.
Kaip ir visos kitos mūsų valstybės kontrolės tarnybos, savo pareigą supranti, kaip darbą kabinete??? Kabinete (nelabai) lauki skundo, nesulaukusi džiaugiesi darbo rezultatais – išardytų šeimų bei atimtų vaikų skaičiumi ir smurtu vaiko psichikai?
Ar ne ciniška teisintis negaunanti skundų, žinant, jog „specialistai” iš sukrėstų, dėl šoko situacijoje nesiorientuojančių tėvų „išmuša” tėvų parašą po pasižadėjimu tylėti, grasindami, jog priešingu atveju vaikų jie tikrai neatgaus!
Jie tyli, nes bijo visai vaikus prarasti. Be to tie, prieš ką tokį smurtą naudoti išdrįstate, ne tokie išsilavinę, ne taip išmano įstatymus (o tarnybos nemalonėja įvykdyti savo pareigos, supažindinti, prieš imdamiesi egzekucijos), kad žinotų, ką daryti, į ką kreiptis, kam skųstis. Vietos „feodalai” jiems aukščiausia valdžia, nes centrinę vaikų „valdžią” pasiekti jie gal nė pinigų neturi, nei viršininkas leis darbo laiką gaišti (gali darbo netekti), o ir nelabai ką apie ją žino, nes pastarosios žmonės vengia batelius į provincijos purvynus tepti.
Tarpukariu mūsų tėvelis vadovavo svarbiam valstybės darbo barui. Vadovas buvo REALIAI atsakingas už tai, kaip dirbo jo žmonės, todėl kabinetuose nesnaudė. Dar aukštojoje jiems buvo diegiamas toks vadovavimo principas:
– matai, jog tavo darbuotojas (eilinis, ar padalinio vadovas) nemoka, ne taip dirba – išmokyk!
– matai, jog tavo darbuotojas tingi, nenori dirbti, kaip privalo – priversk!
– jei negali nei nemokančio išmokyti, nei tingintį priversti – atsistatydink, nes tokiu vadovavimu kenki savo žinybai.
Gynėjai nieko nepamatė ir nepamatys. Įstatymas nebuvo priimtas emociniu pagrindu, jam seniai ir kruopščiai pasiruošta.Baikite tas sapaliones apie pagalbą šeimai – kalba eina apie didžiulį verslą ir milijoninius pelnus. Ir vienintelis kelias išgelbėti Lietuvą – jį atšaukti. Ne tobulinti, ne pudruoti, ir jau ginkdie neskirti tai kontorai dar 300 mln eurų. Juk tai milijardas litų! Už tokius pinigus visi būreliai galėtų būti nemokami, ekskursijos vaikams finansuotos. Tik kam rūpi vaikų gerovė, kai pragaro mašina užvesta visai kitais tikslais.
Barneverne darbavosi du „specialistai” – pedofilas vyriaus. įmonės psichologas (atrodo, nuteistas) ir prekybos vaikais verslo savininkas .
‘..kur zadeta pagalba seimoms..’ citata
hm… taigi cia ir yra pagalba- atimti vaika, musti per pacia skaudziausia vieta. tai siandienos ‘teisineje kalboje’ vadinama pagalba seimoms. nu grazu, kitas klausimas ar daikta/veika pavadinus kazkokiu kitu vardu pasikeicia esme? nesusidurusiems su tuo gali pasikeisti supratimas apie tai kas vyksta, bet tiems, kurie patyre ‘ant savo kupros’ ta pagalba, akivaizdu, aisku kas vyksta: tevu terorizavimas, bet kokio (net minimalaus) auklejimo galimybes atemimas, vaiko pavertimas valstybes nuosavybe. tevai- tik, valstybei maloniai leidus, laikini administratoriai. kazkodel valstybe nepuola uz savo ‘nuosavybe’ moketi mokesciu, pirkti pampersus, apmoketi tevams bemieges naktis ir t.t.
rimtai kalbant- po sios ‘reformos’ turime (jau) tukstanteli kita psichologiskai suluosintu asmenybiu (pagyvenusiu beigi dar tik pradedanciu savo gyvenimiska kelia). pasveikinkim vieni kitus… tokie ‘eksperimentai’ tikrai nepraeina be pedsako. ir cia belieka sutikti su Tvanksto pastaba: siems zmonems tas randas pasiliks visam laikui, visam gyvenimui, ir atsilieps labai ivairiais budais.
ji pasigenda skundu!!!! jus tik paklausykite kaip skamba: tevai priverciami pasirasyti dokumentus, kad niekur neviesins ‘nutikimo’, (kaip cia isipiesia zmogaus teises? klausimas geras) o ji stebisi kad negauna skundu? nu labai itikinamai toks ‘nuosirdus apgailestavimas’ atrodo 🙂 kazkas teisingai issireiske- krokodilo asaros… o ir siaip labai keistai (teisingiau itartinai/nepatikimai) atrodo tarnybos, kurios pacios savo darba kontroliuoja ir priziuri. nera ko stebetis, kad tokiu atveju dirbama ‘be klaidu’, nes ‘niekas nesiskundzia’. veidmaines pinigu siurbeles (turim tik 22mln, vat kad 300 turetumem, vat tai butu), ju net atimto vaiko asaros negraudina, bet kaip skambiai pasivadine???? vaiko teises!!!! teises buti atimtam (neaisku uz ka, nes dvimeciam pypliui tikrai nesuprasti del ko ji atskyre nuo teveliu) ir negrazinamam. kalbant apie teises tai velgi reiketu pakalausti paprasto dalyko: vaikai turi teises, o tevai? viena visuomenes grupe megaujasi teisemis, pratinama prie ju, kai tuo tarpu suauge (tevai) teisiu neturi? kas gaunasi? auginame ir pratiname prie teisiu asmenybe, kuriai suaugus tos teises bus atimtos. uzdaras ratas… ir cia velgi galima butu sutikti su Tvanksto pastebejimu, kad tokie dalykai vyksta ne siaip sau, kazkas gilesnio uz to turi slypeti. jei tai suprantama eiliniam zmogeliui, sunku patiketi kad to nesuprastu ‘geri dedes’ finansuojantys tokias iniciatyvas
Kas vaiką laiko gyvūnu, sako: paėmė vaiką. Kas vaiką laiko žmogumi, sako: pagrobė vaiką. Vaikas ne gyvūnas ar daiktas, kad kas jį galėtu paimti.
Patikslinu: pirmas vartotas variantas buvo IŠĖMĖ vaiką 🙁
Dabar, mat, pasitaisė 🙂 Tikėkimės, galiausiai ir tiesą pasakys – paėmė, konfiskavo ar nacionalizavo.
„Respublikoje” rastas komentaras:
Nesupraskit manęs teisingai 2018 lapkričio mėn. 14 d. 10:59:38
Šįryt gavau sąrašą tų 19-os Seimo narių, kurie pasiuntė Generaliniam prokurorui “zadaniją”:
Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius, Agnė Bilotaitė, Rima Baškienė, Juozas Olekas, Algirdas Sysas,
Viktorija Čmilytė, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rasa Budbergytė,
Algimantas Salamakinas, Aušrinė Armonaitė, Rimas Andrikis, Gintarė Skaistė, Gintaras Steponavičius,
Dovilė Šakalienė, Stasys Šedbaras, Monika Navickienė, Ona Valiukevičiūtė
Nežinau, kokio turinio tie grasinimai, nei ar apskritai galima juos grasinimai laikyti,
tačiau kai kurių seimūnų pavardės stebina.
griuk negyvas, na ir logika.
Esat neigalus?
Tai nedirbkit, ko negalit, geriau bus.
Jei ligoninei truksta chirurgu, tai santechnikus vietoj ju idarbinus operacijos toliau sekmingai vyks?
Uzdarykit savo vilku irstva jr skirstykites!
Ir žinot ką ,iš to Žemynos paskelbto 19 sąrašo tik viena pavardė Rima Baškienė mane nustebino, kaip JI ten pakliuvo.Deja.
Paskaitykit
https://pasaulis.lrytas.lt/rytai-vakarai/2013/12/28/news/belgijos-zurnaliste-as-nenoriu-vogtu-vaiku–4734172/?fbclid=IwA
Apsidžiaugėm? Šį kartą teisingumas nugalėjo? 🙁 🙁 🙁
To ir siekta – nuleisti garą, kad atsipalaiduotų, o tada iš nugaros pulti. Kaltinimai atnaujinti.
Dabar aišku, kodėl tik pagrobti vaiką galima netikėtai, neruošiant jo. O grąžinti mamai reikia atsargiai, reikia psichologiškai paruošti…
Taigi, dabar vaikas „ruošiamas” – kad pasakotų psichologams ir prokurorams tai, ko jiems reikia, kad savo mundurą išskalbtų…
O rūpinimuisi vaikais taip nusipelniusi Šalaševičiūtė iš karto diagnozavo šeimą ginančią „minią”: viskas išgalvota, vyksta tas pat, kas Garliavoje vyko…