Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba

Daiva Tamošaitytė, www.pasauliolietuvis.lt
2018 10 01 11:02
17
Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.
Daiva Tamošaitytė | Asmeninė nuotr.

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą

lygiagrečiai su tautomis, kurios gimtąją kalbą įtvirtinusios kaip neginčijamą ir gerbtiniausią dalyką visuose visuomeniniuose reikaluose.

Kalbų padėtis labai įvairuoja: kasdien pasaulyje miršta senos kalbos, tarmės, nyksta jas vartojančiųjų skaičius, o kartu į nebūtį pasitraukia unikalios etninės kultūros. Mokslininko žvilgsniu tai didelis, negrįžtamas praradimas, fundamentalesnis nei taip pat kasdien nykstančios augalų ar gyvūnų rūšys. Tačiau spartėjantis gyvenimo ritmas, asimiliaciniai procesai, klimato kaita ir demografiniai sprogimai Azijoje, Afrikoje užgožia šias problemas, jos tampa raritetu ir ekskliuzyviniu užsiėmimu protams, kurie suvokia tokių praradimų žalą. Akivaizdu ir tai, kad kalboms, kurios dar neseniai turėjo ir kol kas tebeturi politinę reikšmę dėl įtvirtintos ir iš inercijos tebevykdomos hegemonijos valdymo procesuose, iššūkį meta kalbos, kuriomis kalba jau ne milijonai, bet milijardai žmonių.

Kita vertus, nedidelės, bet valstybingumą išsaugojusios tautos turi žymiai geresnes sąlygas ginti gimtąją kalbą kaip unikalų augalą ar gyvūną nei valstybes praradusios gerokai gausesnės žmonių bendrijos. Šis palyginimas yra nepernelyg gražus, nes kažin ar galima lyginti puoselėjimą gamtinių retenybių ir tų dalykų, kurie įkūnija aukščiausius žmogaus būties pasiekimus. Vis dėlto ne tik Lietuvoje nelyginant plynai iškertamų miškų plotai sparčiai retėja kalbos masyvai, kai tuo pačiu metu didžiulės lėšos ir dėmesys skiriamas kovai su menkesnėmis blogybėmis, mėginant pagerinti sąlygas dalykams, kurių paplitimui, egzistencijai ar integralumui niekas negresia.

Nepalankiai susiklosčius istorinėms aplinkybėms, kelis šimtmečius tolydžio siaurintas lietuvių kalbos ir tarmių arealas atsiliepia kalbos kokybei ir jos ateičiai. Kalbos draudimas ar priverstinis mokslas svetimomis kalbomis, jos menkinimas, laikymas antrarūše ar nepajėgia išreikšti rafinuotesnių būties fenomenų tiek carizmo, tiek vėlesniais sunkiais laikais vertė ginti gimtąją kalbą kaip tvirtovę. Pasisekus ne tik kasdienos reikalai, bet ir mokslas, kultūra išaugdavo iš lietuvių kalbos ir literatūros, poezijos, dainos. Kuo labiau plėtėsi mokymas gimtosiomis lytimis plačiąja prasme, tuo tvirčiau, turtingiau ir gausiau vešėjo visi kiti socialinės būties metmenys.

Kalba yra gyva tik per tuos, kurie ja kalba. Žmonių skaičiaus mažėjimas, nutautimas, emigracija yra rykštės, kurios lietuvių kalbą palietė itin skaudžiai jau XX ir XXI amžiuje. Jos išsaugojimas ir vaidmuo nūdien iš esmės skiriasi nuo ankstesnių laikų, kada ja kalbėjo vientisesni arealai ar salos, kada sėsli sankloda, atskirtis nuo globalių invazinių procesų iš dalies leido ją išsaugoti. Taip pat ir tai, kad Lietuvoje gimtoji kalba nebėra draudžiama, ji kol kas turi valstybinį statusą, keičia santykį ir pobūdį su diaspora. Dėl okupacijų priversti emigruoti žmonės kitaip žvelgė į gimtąją kalbą, suvokė egzistencinę būtinybę ją saugoti. Šiandien apgaulinga laisvė formuluoja dažnai paviršutinišką požiūrį į lietuvių kalbos išlikimą, jos vaidmenį, nors jau plika akimi matyti, kad atviros sienos, humanitarinių mokslų išstūmimas iš svarbiausių pozicijų, kitų kalbų įtaka, nuolaidžiavimas kelia grėsmę jos kokybei.

Atkurta valstybė demokratiniais pagrindais sudaro unikalią galimybę ne tik išsaugoti, bet ir plėtoti lietuvių kalbą, kurios reikšmė, turtingumas ir senumas yra pripažinti pasaulyje kaip neginčijama vertybė, antraip baltistika kaip tokia neegzistuotų. Leidžia įstatymais paversti ją ypač stipria politine institucija, iškeliančia Lietuvą iki nebūtų aukštumų – tai yra, pagaliau įtvirtinti atkovotą teisę tautai visokeriopai reikštis per įgimtas medžiagines ir nemedžiagines struktūras, iš kurių lituanistika ir jos pagrindu plėtojamas švietimas yra ir privalo būti dominuojantis veiksnys.

Kad pavojai lietuvių kalbai nepraėjo, rodo nenaujas ir kibus, lengvai paaiškinamas, bet žalingas, trumparegiškas ir negarbingas reiškinys, kai ne tik nėra įsisąmonintos (atskirais atvejais netgi sąmoningai ignoruojamos) istorijos pamokos, bet ir toliau per švietimo ir valdžios struktūras, įtakingas akademines grupes mėginamos stumti šiandien visiškai neadekvačios ir platesniame pasaulio kontekste, jei lyginame save su susipratusiomis valstybėmis, tiesiog tragikomiškai atrodančios lietuvių kalbos mistifikavimo, menamo nereikalingumo, mėginimo dekonstruoti jau sukurtą vientisą jos funkcionavimo organizmą svetimais potvarkiais tendencijos.

Kitaip, negu informacinio karo dalimi, ir labai svarbia, tokio lietuvių kalbos persekiojimo, koks dabar vyksta su pagreičiu per aukščiausias institucijas, ir nepavadinsi. Ir tatai, mūsų nuomone, yra kur kas pavojingesnis dalykas, negu paskutiniais dešimtmečiais įsigalėjęs troškimas kuo greičiau praturtėti, vartotojiškos ir nudvasintos visuomenės triumfas, mėgavimasis greita nauda, prioritetų niveliacija, nes tokie procesai gana greitai parodo nagus, o tada stengiamasi kuo greičiau gelbėti tai, kas dar liko. Tipiškomis dezinformacinėmis žinutėmis galima įvardinti nuolat kalamus teiginius: „Lietuvių kalba yra per sunki“, „taisyklingai išmokti kirčiuoti neįmanoma“, „bendrinė kalba yra dirbtinai (taigi neleistinai!) sukonstruota pagal suvalkiečių tarmę“, „lietuvių literatūra yra ne privalomas, o pasirenkamas dalykas“, „airiai prarado kalbą, bet vis tiek yra airiai“, „LDK puikiai apsiėjome be raštijos lietuvių kalba“ ir panašius.

Nuo tokio „pažangumo“ netoli iki pasitenkinimo kirilica ir svetimo raidyno sudarkyta lietuvių kalba, pilna barbarizmų. Atgal į balanų gadynę kviečiantys lietuvių kalbos niekintojai paverčia niekais ne tik daugelio metų lituanistų pastangas gryninti ir puoselėti kalbą ir raštiją, bet daro gėdą kitataučių akyse. O taisyklinga, graži, toliau besivystanti ir viešajame sektoriuje griežtai specialistų prižiūrima lietuvių kalba yra ir turi būti mūsų valstybės politikos neginčijamas prioritetas ir pamatas. Juolab, kad tinklaveika sudaro idealias sąlygas ne tik prieiti prie visų mokymo šaltinių, bet ir galimybę ją platinti, ja didžiuotis, kviesti mokytis visus, kam įdomi mūsų kultūra.

Visa tai reikia turėti galvoje, jei norime gimtąją kalbą apginti Lietuvoje ir pasaulyje. Viena vertus, lietuviai užsienyje turi kaip ir anksčiau sudėtingą uždavinį mokyti vaikus papildomose pamokose, o padidintas krūvis ne kiekvienam uždega meilę Tėvynei ir kalbai, kuria aplinkiniai nekalba.

Kita vertus, tos kitos kalbos gali būti pavyzdys, kaip reikia gerbti lietuvių kalbą, nesvarbu, ar ketini grįžti į Tėvynę. Išeiviai savaip gali ir aktualizuoti gimtosios kalbos reikšmę. Pirmiausia tuo, kad galėtų palaikyti idėją apie šios kalbos senumą ir vertingumą ne tik patiems lietuviams, bet ir pasauliniam filologijos mokslui. Nykstant ir mažėjant ja kalbančiųjų gretoms ir, kaip anksčiau buvo nurodyta, gausėjant norinčiųjų ją paskelbti atgyvenusia ir kone nereikalinga (vėl – virtuvės kalba), jie galėtų iškelti idėją apie sustiprintą kalbos saugojimą per tarptautinio lygmens įstatymus ir institucijas.

Mūsų istorija, geopolitinė padėtis ir daugelis kitų veiksnių lietuvių kalbą daro bent jau mums išskirtine ir didžiai saugotina, todėl jai būtina skirti išskirtinį dėmesį. Nors tai pirmiausia turėtų būti padaryta valstybiniu lygmeniu, užsienio lietuviai gali įnešti didelį indėlį, turėdami tiesioginius ir gausius ryšius su įvairių valstybių atstovais, galinčiais padėti tokią ar panašią mintį realizuoti. Jeigu jiems rūpi Lietuvos ateitis, gyvendami svetur ir mokydamiesi iš sėkmingų pavyzdžių, jie gali net ir paprotinti suprovincialėjusius mūsų valstybininkus ir universitetinius administratorius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  2. D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (I)
  3. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  4. D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (II)
  5. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  6. I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą
  7. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  8. R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
  9. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  10. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
  11. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  12. V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva
  13. A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma
  14. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  15. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  16. M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė?
  17. Ant politinio prekystalio – lietuvių kalba
  18. D. Tamošaitytė. Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA (video)
  19. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  20. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. .... says:
    4 m. ago

    Po feisbuka plinta šūkis:
    “Be lietuvių kalbos Lietuva yra tik sklypas”.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Šaunu, ačiū už tokią žinią!

      Atsakyti
  2. RINKIMAI says:
    4 m. ago

    Paklausykite vakar, 2018-09-30 „Ryto garsuose”
    lrt.lt/mediateka/irasas/1013703277/ryto-garsai-2018-09-30-07-05
    L. Klimkos komentarą nuo 39 min., konkrečiai apie tautą ir kalbą nuo 43 min., o svarbiausia mintis nuo 44 min.

    Kadangi mūsų kalbininkai ir susmetonėję, ir susivaicekauskinę, tai ALKUI praverstų tą mintį kaip savo šūkį viršuje iškabinti.

    Atsakyti
  3. Bruno says:
    4 m. ago

    Klasikinis nacionalistinis pasakojimas apie gimtosios kalbos vaidmenį tautos gyvenime. Net gaila kritikuoti logines kliurkas ir faktais neparemtas prielaidas – telieka ateities vadovėliams apie tautinį nuokrypį humanitarų protuose. Šiaip tai gaila, kad tokią jauną filosofę taip anksti Tėvynė uždarė savyje.

    Atsakyti
  4. Kemblys says:
    4 m. ago

    Daiva Tamošaitytė:
    ,,natūrali, statuso, mentalitetą ir kultūrą, unikalios etninės kultūros (3 svetimžodžiai iš eilės!), fundamentalesnis, ritmas, asimiliaciniai procesai, klimato (4 svetimžodžiai iš eilės!), demografiniai, problemas, raritetu ir ekskliuzyviniu, politinę, inercijos, hegemonijos, procesuose” .

    Tiek ir TOKIŲ svetimžodžių pirmose trijose pastraipose…

    Atsakyti
    • Bruno says:
      4 m. ago

      Oligofrenas

      Atsakyti
  5. Saulės Vilna says:
    4 m. ago

    Be abejonės kalboje, ypač dainavime yra tautos dvasia, kalbos garsų skambesys, jų samplaikos nėra bereikšmės, bepėdsakės. Visa tai atsispindi žmogaus veide, žmogų verčia tauta…

    Atsakyti
  6. Užrašas ant lietuviškos dantų pastos: says:
    4 m. ago

    ecodenta
    su 7 žolelių ekstraktu ir Kalident
    Viskas gerai? Parašyta juk lietuviškai?

    Atsakyti
  7. Antanas says:
    4 m. ago

    Nežinomas siciliečių poetas rašė: “Atimkite iš tautos turtus, namus, viską – tauta išgyvens. Atimkite iš jos kalbą – ir ji išnyks amžiams”.

    Atsakyti
  8. Žemyna says:
    4 m. ago

    Ir vėl anglų kalbos fanatikai imasi darželių – nuo darželio ne lietuvių kalbos, patarlių, pasakų, ne dainų, ratelių, o ANGLŲ k. mokyti! Nors egzaminų pažymiai, skaitytojų komentarai rodo pasibaisėtiną lietuvių kalbos nemokėjimą, neraštingumą. Vaikai nei darželyje, nei mokykloje negauna tvirtų LK pamatų, neįsisavina būtent lietuvių kalbos logikos, kalba, rašo ir mąsto įv. kalbų kratiniu. Kaip gali vaikas išmokti matematikos, jei jis gimtosios kalbos nemoka, jei dar kūdikio galvelėn kalbų mišrainė kemšama? Tačiau tėveliai kaltina būtent matematiką, užuot supratę, jog visų pirma gimtosios kalbos išmokti reikia, o jos išmokus – matematika bus juokų darbas.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 m. ago

      O kokia ta mūsų anglų kalba?! Primenanti anekdotą, bet tikra istorija: kalbasi du verslininkai angliškai (vienas – lietuvis, kitas – užsienietis); kalbasi, linkčioja galvomis, atseit supranta vienas kitą, viskas OK, pasirašo sutartį; vėliau paaiškėjo, kad vienas kalbėjo, kaip sakoma, apie tiltus, o kitas – apie miltus; pasirodo, kad kiekvienas jų kalbėjo “savo” anglų kalba… Štai taip.

      Atsakyti
      • Vasionis says:
        4 m. ago

        Šiandien dienai apie kalbą šioje vietoje turėjome gerą laiką su tauta pakomunikuoti…

        Berods, Kembly, panaudojau beveik vien lietuvių kalbos žodžius, išskyrus paskutinį, tačiau ar tai mūsų kalba? Ne tiek vad. tarptautiniai žodžiai, o pati mūsų “intelihentų” mąstymo sandara varo iš proto.
        Didžiausias mūsų jaunimo pranašumas, kad jie su motinos pienu įsisavina sudėtingą lietuvių kalbos pobūdį, prilygstantį šachmatų žaidimo taisyklėms, kuris palengvins suvokti įvairiausias tikrovės puses, ko negauna “belinksnės” anglų kalbos vartotojai.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          4 m. ago

          Ir iš tiesų anglų kalba yra kur kas skurdesnė už lietuvių kalbą, be to, anglų kalboje apie pusę žodžių yra lotyniški (romėnų okupacijos įtaka).

          Atsakyti
  9. Žemyna says:
    4 m. ago

    Kai mokykloje yra tokių mokytojų, kaip a.a. Motiejus Šimelionis, Aldona Venclovienė ir kt., jie tiek mokiniui įdeda, kad visam gyvenimui pakanka. Nežiūrint, kokia valdžia, jie sugeba kažkaip nepastebimai išmokyti ir to, kas ne šiaip išėjo už programos rėmų, bet ir draudžiama buvo.
    Kur šių dienų mokytojai Šimelioniai, Venclovienės??? Ar tokie, kaip asmeniniu pavyzdžiu tautiško orumo mokiusi vokiečių k. mokytoja Špukienė?

    Atsakyti
  10. Giedrius says:
    4 m. ago

    Ir į temą:
    pravartu susipažint apie Žodį dėl visų pasaulio kalbų lemties sąlygotumų psl.62 (kas, iš kur, kpdėl …apie)
    http://digital.thecatcompanyinc.com/g20magazine/may-2017/

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Language Rights Need to be at the Center of Global Policy

      Due to globalization processes languages are under threat or disappearing altogether. When languages fade, so does the world’s rich tapestry of cultural diversity.

      Atsakyti
  11. Žemyna says:
    4 m. ago

    Ir ne šiaip kalba, bet kalba tikrai sava – nei svetimžodžių, nei kitų kalbų sistemų nesudarkyta kalba. Tik ką teko išgirsti per radiją apgailestavimą, kad ta, kita kalba nenaudojamos galūnės, ir tai taip gerai… Kalba, nesigilindamas ir net nepastebėdamas, jog ta kalba, atsisakiusi galūnių, buvo priversta rasti, kuo jas pakeisti. Taigi, nieko nemokamai nebūna… Čia nukirpai – teks kitur pridurti.

    Atsakyti

Komentuoti: Bruno Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

2022 05 26
S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Pritarta pakeistai vaikų išlaikymo tvarkai

2022 05 24
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

2022 05 19
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

2022 05 27
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS: nebus saugumo, kol skaldoma visuomenė

2022 05 27
„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai
Lietuvoje

„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

2022 05 27
Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai
Lietuvoje

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

2022 05 27
Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais
Gamta ir ekologija

Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais

2022 05 27
Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą
Lietuvoje

Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą

2022 05 27
Pagrindinis naujametinis pažadas – mesti rūkyti
Įvairenybės

Rūkymas: kaina sveikatai ir piniginei

2022 05 27
Šiauliai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių meras prašo Vyriausybės pagalbos

2022 05 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Povilas apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Kažin apie Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą
  • Pamaina yra? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie Šiaulių meras prašo Vyriausybės pagalbos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • LVŽS: nebus saugumo, kol skaldoma visuomenė
  • „Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 691; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 589; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 338; komentarų: 14
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 281; komentarų: 0
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 280; komentarų: 18
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V) peržiūrėta: 268; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

by Ditė Česėkaitė
2022 05 26
0
Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 25
2
S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

Keli kilometrai nuo Punsko, Šlynakiemyje, pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 73 metus buvo įrengtas lietuvių partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba. ...

Skaityti toliau

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

by Ditė Česėkaitė
2022 05 24
0
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui

Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo 2023 m. sausio 1 d. keisti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Povilas apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Kažin apie Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą
  • Pamaina yra? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie Šiaulių meras prašo Vyriausybės pagalbos
  • NATO Spaudos konf-ja apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?

Kitas straipsnis
Etninė kultūra | Musumokykla.lt nuotr.

Kaune bus aptarti etninės kultūros ugdymo ir plėtros klausimai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai