Švietimo ir aukštojo mokslo reformos pagaliau pasiekė savo tikslus – besimokančiųjų Lietuvoje sparčiai mažėja. 2009 m. Lietuvoje buvo 3 mln. gyventojų ir 200 tūkst. besimokančiųjų, šiuo metu 2,8 mln. (sumažėjo 7 proc.) gyventojų ir tik 115 tūkst. besimokančiųjų (sumažėjo 40 proc.).
Po mokyklos baigimo niekur (nei į profesines, nei į kolegijas, nei į universitetus) nestojančiųjų Lietuvos abiturientų dalis padidėjo nuo 19 proc. 2014 m. iki 31 proc. 2018 m. Bet tai yra Lietuvos institucijų duomenys. Daugelis jaunimo išvyko studijuoti į užsienį.Grubi socialinė inžinerija, kaip ir reikėjo tikėtis, patyrė nesėkmę.
Įvesti net 3 rūšių grynai mechaniniai barjerai įstoti į universitetus, kokių nerasi niekur nei Europoje, nei pasaulyje, sumažino studijuojančiųjų universitetuose skaičių, tačiau stojimas į kolegijas ir profesines mokyklas nepadidėjo.
Net švietimo vadovai ir reformatoriai kažkodėl nepasiuntė savo atžalų į profesines mokyklas, nors oficialiai skalambijama, kad jos suteikia kur kas geresnes karjeros galimybes.
Bet minėti barjerai dar labiau padidino atotrūkį tarp dviejų Lietuvų – jei gimei provincijoje, kur mokyklos neužtikrina deramo parengimo, jei tavo tėvai neišgali mokėti korepetitoriui, studijuoti Lietuvoje tu negalėsi. Nebent savo vaikų ateitimi besirūpinantys tėvai parduos paskutinę karvę ir išleis savo vaikus studijuoti į užsienį, kur jie bus sutikti išskėstomis rankomis.
Tie, kurie nori mokytis, yra grubiausiais būdais išstumiami iš Lietuvos. Todėl ir emigracijos pliūpsnis rugpjūtį.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas pastebi, kad dėl „išmintingo“ planavimo žengiant į pasiskelbtą tikslą – nemokamas bakalauro studijas, per šį priėmimą gerokai padidėjo mokančiųjų už studijas studentų dalis. Tuo tarpu net 4300 valstybės finansuojamų vietų liko neužpildytos.
Kokie yra vykdomų reformų rezultatai, kas iš tikrųjų vyksta švietime, kokios yra planuojamų veiksmų pasekmės, niekam nerūpi. Situacija – įdomi ir pikantiška. Sunku suprasti, kaip atsitinka, kad studentas Eigirdas Sarkanas pastebi dalykus, kurių nemato galinga analitinė institucija MOSTA, turinti net 38 pasikausčiusius analitikus.
Matyt, minėtą instituciją reikėtų panaikinti, o analizes galėtų rašyti studentas, be to, dirbdamas visuomeniniais pagrindais. Ko gero, taip laimėtų visi.
Lietuva jau 28 metus žengia demokratijos keliu, bet dalis visuomenės vis dar nesupranta demokratijos esmės ir laikosi nuostatos, kad gerovė yra tai, kas gera vadinamam elitui. Bet iš tikrųjų elitas, talentai, turtuoliai ir šiaip gerai gyvens, skirs valstybė tam dėmesio, ar ne.
Demokratijos kokybė – tai yra gerovė ir galimybės, kuriomis naudojasi silpnesnieji. Būtų laikas suprasti, kad visuomenė ir valstybė bus stipri tik tada, kai įgalintas bus kiekvienas žmogus. Jį įgalinti yra vienintelis būdas – tai išsilavinimas. Atkirsti, pažeminti, paženklinti, užguiti – tam didelės išminties nereikia. Tokios nuostatos mūsų valstybėje pasireiškia pernelyg dažnai. Skaudu, kad itin tai ryšku švietime, šiuo metu vykdomose reformose.
Susiję straipsniai:
- Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją?
- Vyriausybėje lankęsi „šešėliniai ministrai“ sprendė, kaip sumažinti emigraciją
- Jaunimas pataria, kaip mažinti emigraciją
- J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
- E. Sarkanas. Mokančių už studijas ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo
- Geriausiems Lietuvos studentams bus įteiktos vardinės Lietuvos prezidentų stipendijos
- Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
- V. Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą?
- B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I)
- D. B. Puchovičienė: Daugėja iš Lietuvos išvykti norinčių moksleivių
- Lietuvos aukštosiose mokyklose – tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio
- Studijuojantiems ne Lietuvos aukštosiose mokyklose, galės būti skiriama parama
- Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaito tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio
- Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės Lietuvos prezidentų stipendijos
- Lietuvos studentai gali stažuotis aštuoniolikoje šalių
- Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
- 28 geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės LR prezidentų stipendijos
- Geriausiems šalies studentams paskirtos vardinės Lietuvos prezidentų stipendijos
- Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį
- Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai
- Lietuvos universitetui Kaune – 90: žvilgsnis į ateitį
- Užsienio mokslininkų patirtis Lietuvos aukštosioms mokykloms
- Lietuvos socialinei politikai trūksta orientacijos į žmogų
- Prasidėjo išankstinis priėmimas Lietuvos edukologijos universitete
- Rudens stažuotes NASA laimėjo dar 6 studentai iš Lietuvos
- Užsienio ekspertai vertins Lietuvos mokslo veiklą
- Lietuvos aukštosios mokyklos jau pasiruošusios pasirašyti studijų sutartis
- Geriausio Rusijos universiteto diplomas bus prieinamas ir Lietuvos studentams
- Paskirtos Lietuvos valstybinės K. Būgos stipendijas 6 užsienio studentams
- Žurnalas „Reitingai“ sudėliojo Lietuvos aukštąsias mokyklas pagal dalykus
studentai isvyksta bet ir darbingo amziaus zmones su seimomis Kadangi daugumoje Vakaru valstybiu mokslo metai universitetuose prasideda tik spalio memesi, rugsejis bus ne ka “prastesnis” isvykusiuju skaiciumi.
Beje,rugpjucio pabaigoje tradiciskai gryzta sezoniam darbui isvykusieji todel ir “imigracijos” skaiciai gerokai padidinti.
O kad emigracija nemazes, vakar pats D.Arlauskas prasitare kad bedabyste Lietuvoje greitai bus 10%
Lietruva perdėtai konservatyvi, jaunimui nuobodi naftalininio visuomenės daugumos mentaliteto šalis, todėl jaunimas ir bega iš jos.
Štai yra pagrindinė jaunimo emigracijos priežastis. O ekonominės priežastys – taip pat svarbios, tačiau visai ne jos dominuoja.
O dėl barjerų – tai gerai kad jie yra. Nes universitetai pilni silpnų, nemotyvuotų studentų. Kai kuriose studijų programose studentų skaičius nei kiek nemažėja, tačiau kokybiniu aspektu jų kontingentas silpnėja. Todėl stojimo “kartelės” kėlimas vertintinas teigiamai. Reikalavimai galėtų būti dar griežtesni.
O dar geriau – pereiti prie visiems mokamo mokslo (prieš tai sutvarkius paskolų studentams sistemą). Kai studentai už mokslą mokės – tai ir mokslo kokybė bus aukštesnė (nes to pareikalaus patys studentai), dėstytojai dirbs atsakingiau, studentai taip pat atsakingiau rinksis specialybes ir labiau stengsis.
Aišku, turi išlikti galimybė studijuoti visiems (nežiūrint į studentų ar jų tėvų pajamas). Tai gali garantuoti išvystyta valstybės remiamų paskolų sistema. Net ir neturtingas studentas gautų paskolą sumokėti už mokslą bei pilnaverčiam pragyvenimui, kurią jis palaipsniui grąžintų vėliau, jau dirbdamas.
Tik VISIEMS MOKAMAS MOKSLAS išsprėstų auktojo mokslo problemas.
S. Spurgos straipsnis labai silpnas. Tiesą sakant, stebina portalo administratorių negebėjimas iš autorių pareikalauti stipresnės motyvacijos, aiškesnių ir pagrįstų argumentų. Toks rašinėlis labiau traukia į kai kurių delfio komentatorių lygį, nei tinka publikuoti alke.
Virginijau, gal galėtumėte jūs parašyti šia tema straipsnį Alkui su stipria motyvacija ir aiškesniais, pagrįstais argumentais?
Drg. Virginijui.
Tamsta labai gerai išmokęs partsekretorių kalbos būdus, kaip bet kurį žmogų, nors tai būtų ir akademikas, nužeminti kaip nieko neišmanantį iš anksto paruoštais pasakymais, kurių 20-30 užtenka visam gyvenimui nepavargstant kartoti.
Visas pasisakymas yra klasikinis partsekretorių paniekinimo pavyzdėlis.
Vienas toks tikrojo partsekretorių išmanymo atvejis, kai prie teatro susirinkusi minia viliasi gauti nusipirkti bilietą : ‘oho, koks didelis šlagbaumas į to Vaitkaus spektaklį’.
‘Tylintis asilas irgi atrodo protingas’ – M. Gorkis.
Manau nemaža dalis ne tik jaunimo, bet apskritai, išvažiuoja iš Lietuvos, kad jiems yra gėda turėti gerokai žemesnio lygio asmenų valdžią negu yra jie patys, gėda gyventi valstybėje, valdomoje žemokos išmonės, žemo žmogiškumo, prasčiokiško būdo asmenų. Ale šitiek šviesių žmonių per sovietmetį buvo radęsi, o dabar neturime nė jokio šviesesnio žmogaus, visiškas susiniveliavimas, nesiranda net panašesnio į Prezidentus, Merus, Seimą. Didžiulis visuomenės nuskurdimas Lietuvoje šia prasme…
Gal ir todėl, kad nežinai, kuo per šią kadenciją bus paversta Lietuva:
neišdegė nuleisti kartelę vienam Konstitucijos punktui (dėl referendumų), tai nuleisime visam tam skyriui, kur kalbama apie referendumus dėl
– valstybės teritorijos vientisumo,
– dėl valstybės sostinės,
– dėl valstybinės kalbos!
Taip. Cia jau virs visko. Apmulkintiems zmogeliams pakisus “referendma” del isstojimo is NATO ar prisijungti prie Putino nvs ar kazkaip kitaip pavadinto cccp klono butu vienas juokas. Dvigubos pilietybes problema cia yra tik priedanga “seno armeno” kremliuje tikrosioms uzmacioms…..