Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Rugsėjo 8-9 dienomis Kulionyse, Molėtų rajone į kasmetinę Baltų krivulę susirinkę Lietuvos ir Latvijos senovės baltų religinių bendrijų Romuva ir Dievturu sadraudze atstovai nusprendė suvienyti jėgas ir telktis į vieną tarptautinę religinių bendrijų organizaciją.

Baltų krivulės, į kurias susirenka baltų religijos išpažinėjai iš Lietuvos, Latvijos, Gudijos, Latvijos ir kitų šalių, rengiamos kasmet nuo 2011 m.  

Šiemet vykusioje jau aštuntoje Baltų krivulėje Lietuvos ir Latvijos didžiausių baltų tikėjimo bendrijų dvasiniai vadovai Krivė Inija Trinkūnienė ir Dižvaduonis Andrejs Broks pasirašė susitarimą vienytis į bendrą senovės baltų religinį susivienijimą.

Sutarta, kad steigiamas religinis susivienijimas [1] rūpinsis senovės baltų religinių bendrijų tikėjimu Latvijoje, Lietuvoje ir visose istorinėse baltų žemėse, bei kituose kraštuose, kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai.

„Skelbiame, kad esame vienos bendros iš protėvių paveldėtos Senovės baltų religijos tęsėjai. Siekdami stiprinti Lietuvoje, Latvijoje bei kitose baltų žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių baltų vienybę ir puoselėti bei perduoti ateinančioms kartoms iš protėvių paveldėtas Senovės baltų religijos tradicijas, susirinkę į bendrą Krivulę, nutarėme:

1. Steigti šias religines bendrijas vienijantį ir telkiantį senovės baltų religijos susivienijimą (juridinė forma – asociacija, toliau Susivienijimą), kurio tikslai ir veiklos formos bus plačiau išdėstytos abiejų šalių patvirtintuose Įstatuose, kurių tekstą šalys suderins darbo tvarka. Tuomet drauge pilnai įsigalios ir šis nutarimas.

2. Susivienijimas sieks, kad Latvijoje ir Lietuvoje senovės baltų religija būtų juridiškai pripažinta nacionalinėmis (tautinėmis) religijomis, priimant atitinkamus įstatymus ir užtikrinant atitinkamą šios religijos teisinį statusą. Susivienijimas sieks, kad ir kitose baltų protėvių žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių mūsų religijos išpažinėjų vertybės būtų gerbiamos ir pripažįstamos kuo aukščiausiu valstybiniu lygiu“, – rašoma Romuvos ir Dievturių vadovų pasirašytame susitarime.

Šis susitarimas ir juo remiantis parengti dokumentai dar turės būti patvirtinti Romuvoje svarbiausius sprendimus bendrai priimančioje kasmetinėje Krivulėje, atitinkamai ir Dievturių bendrijos Taryboje.

„Tai istorinis susitarimas – pirmą kartą istorijoje abiejų baltų tautų didžiausi tautiniai religiniai judėjimai telkiasi bendrai veiklai. Mūsų valstybės politikai nededa pastangų, kad baltų tautos bendrautų, todėl mes nusprendėme stiprinti vienybę religiniame lygmenyje, kuriame politikai įtakos nedaro. Vienysime pastangas ir sieksime, kad abiejose valstybėse – Latvijoje ir Lietuvoje – Senasis baltų tikėjimas būtų pripažįstamas tautine religija“, – sakė vienas iš Baltų krivulės rengėjų Romuvos religinės bendrijos vaidila Jonas Vaiškūnas.

„Dar daugiau, sutarta, kad kuriamas Senovės baltų religijos susivienijimas kels sau tikslą vienyti ir stiprinti ne tik Latvijos ir Lietuvos prigimtinio tikėjimo tęsėjų pastangas, tačiau kreips savo žvilgsnį ir į brolius baltus, išsisklaidžiusius pirmiausia po istorinės baltų žemes nuo Oderio iki Volgos ir nuo Desnos iki Okos. Neliks užmiršti ir baltai, pasklidę po kitas pasaulio šalis. Mes sieksime, kad užsienio valstybėms atitekusios mūsų šventosios Protėvių Žemės dalis būtų gerbiama, kad būtų puoselėjamas ten glūdintis mūsų protėvių kūniškojo ir dvasinio gyvenimo paveldas“.

Baltų Krivulėje buvo aptarti svarbūs prigimtinio baltų tikėjimo klausimai. Pokalbyje „Dievų samprata prigimtinėje baltų kultūroje“ dalyvavo Romuvos garbės vaidilos –  mitologai dr. Dainius Razauskas ir habil. dr. Nijolė Laurinkienė, religijotyrininkas Gintaras Burneika, etnokosmologas, vaidila J. Vaiškūnas, vaidilė dr. Dalia Urbanavičienė, Dievturių atstovai Andrejs Broks, Ugis Nastevics ir kiti.

Baltų krivulės dalyviai vieni su kitais dalijosi savo gerąja patirtimi šiuose pokalbiuose „Baltų religija ir ugdymas“, „Baltų religija žiniasklaidoje, informacijos mainai“.

Įpusėjus Baltų krivulei, buvo pasiųsti pasiuntiniai į Žemaitiją pas Šatrijos kalno Amžinosios ugnies kūrentojus. Išreikšdami pagarbą šventam ir pasiaukojančiam triūsui, jiems iš Kulionių Perkūno šventovės Baltų krivulės vardu buvo pasiųstas akmuo, skirtas naujajam Šatrijos ugnies aukurui, taip pat Baltų krivulės dalyvių sveikinimo laiškas „Šatrijos Romuvai ir šventosios ugnies sergėtojams “:

„Mes, senovės baltų religinių bendruomenių atstovai, Kulionyse susirinkę į latvių ir lietuvių bendrą krivulę, dalyvaujant ir gudų atstovams, drauge prisimindami prieš metus mus palikusį Žemaitijos garbės Krivį Adolfą Gedvilą, sveikiname jus, įgyvendinusius šio įžymaus baltų dvasinio vadovo svajonę. Ant didžiausio mūsų tautos piliakalnio ir alkakalnio, Šatrijos kalno jus užkūrėte šventą ugnį, kurią saugojate be pertraukos jau metus laiko. Norime jums ir mums visiems palinkėti, kad jūsų pradėtas šviesus žygis tęstųsi amžinai. Tam įpareigoja jūsų įkurta Ugnis. Remiame jus ir petis petin plėsime Šatrijos ugniai pasišventusių žmonių ratą“, – rašoma Romuvos ir Dievturių vadovų pasirašytame laiške.

Baltų krivulėje buvo priimti keli nutarimai: dėl Lietuvos miškų apsaugos nuo kirtimo; dėl lietuvių ir latvių etninės kultūros sklaidos bendrojo lavinimo mokyklose; dėl klausimo apie religinę priklausomybę įtraukimo į visuotinio gyventojų surašymo klausimynus. Susirinkime taip pat buvo aptarta, kaip senojo baltų tikėjimo atstovai pasveikins į Lietuvą atvyksiantį Romos Popiežių, siekdami apsisaugoti nuo galimų provokacijų Romuvos vardu.

Baltų krivulėje dalyvavo ir neformalios Baltarusijos baltų tikėjimo bendruomenės vadovas Ales Mikus.

Senojo baltų tikėjimo religinė bendrija Romuva šiuo metu vienija jau kelias dešimtis bendruomenių. Statistikos duomenimis, senosios baltų religijos pasekėjų – romuvių skaičius nuolat auga. Paskutinio 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis 5 130 Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad yra baltų tikėjimo. Romuviai švenčia tradicines kalendorines ir šeimos šventes, bendruomenių vaidilos atlieka metinių švenčių, jungtuvių, krikštynų ir laidotuvių apeigas pagal baltų papročius.

Šių metų birželio 30 d. Seime turėjo būti svarstomas ir priimamas nutarimas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas (Nr. XIIIP-2016(2)). Tačiau klausimo svarstymas buvo atidėtas rudeniui.

Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Tai nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, įvardytos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje, tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Pavyzdžiui, bendrija galėtų sudaryti santuokas, įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose.

Dievturių religinė bendrija kaip juridinis asmuo buvo registruota dar 1925 m., o atgavus Latvijos Nepriklausomybę – 1991 metais. Lietuvoje  taip pat siekta valstybės pripažinimo dar XX a. pradžioje: Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis 1915 m. gavo carinės Rusijos valdžios oficialų pripažinimą, kad jis yra lietuvių senojo tikėjimo išpažintojas, o Domas Šidlauskas-Visuomis 1929 m. prie Sartų ežero įkūrė bendriją „Romuva“, kurios veikla sovietmečiu nelegaliai buvo tęsiama Intos lageryje. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1992 m. buvo įregistruotos pirmosios Baltų tikėjimo religinės bendruomenės Vilniuje ir Kaune, o Lietuvai 1995 m. priėmus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, juo remiantis 2002 m. buvo įregistruota Senovės baltų religinė bendrija Romuva (ją tuomet sudarė 10 atskirų bendruomenių).  

Dievturių ir romuvių tikėjimai grindžiami savo krašte susiformavusia religija. Dabartiniu metu tiek Romuva, tiek Dievturių bendrija savo valstybėse yra laikomos netradicinėmis „mažumų religijomis“ ir jaučia nuolatinį „didžiųjų religijų“ spaudimą, sunkiai pasiekia teisėtais lūkesčiais grindžiamą valstybės pripažinimą. Pagal religinę laisvę užtikrinančias tarptautines normas [2], kurios visų pirma grindžiamos nediskriminacijos principu, tokios padėties mūsų valstybėse būti neturėtų. Kaip teigė religijotyrininkas dr. Džeremis Ganas (Jeremy Gunn )(Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Religijos laisvės ekspertų tarybos narys), „tradiciškumo / netradiciškumo perskyra negali būti religijų diskriminavimo pagrindas, <…> tad nedera vyriausybei ar remiantis įstatymais diskriminuoti žmones tradicijos, kuriai šie priklauso, pagrindu“ [3].

_________________

[1] Tokio tarptautinio religinio susivienijimo pavyzdžiu gali būti kad ir baptistai: pirmoji tarptautinė baptistų organizacija susikūrė 1905 m. tarptautiniame kongrese Londone, kai buvo įsteigta Pasaulinė baptistų sąjunga (Baptist World Alliance).

[2] Religijos ir tikėjimo laisvę įtvirtina du pagrindiniai tarptautiniai dokumentai – Tarptautinė pilietinių ir politinių teisių sutartis (1966) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950), kurių įgyvendinimo priežiūra priskirta dviem institucijoms – Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui  ir Europos žmogaus teisių teismui, kuris nuo 1992 m. aktyviai veikia religijos laisvės klausimų srityje. Be to, kiekviena svarbesnė konvencija žmogaus teisių srityje turi bent vieną straipsnį, kuriame draudžiama diskriminacija religijos pagrindu.

[3] Žr. dr. Dž. Gano pranešimą „Religijos laisvė: tarptautiniai standartai“ leidinyje Religija ir teisė pilietinėje visuomenėje: tarptautinės konferencijos medžiaga. V., 2001, internetinė prieiga http://www.tm.lt/rel_static/konf_medziaga/3.html#1