Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Šioje grupėje skurdo rizikos lygis palyginti su ankstesniais metais padidėjo 5,7 proc. punkto. Tai lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Tyrimo laikotarpiu – 2016 m. – vidutinė senatvės pensija siekė 255,3 eurus, šiuo metu ji sudaro 307,4 eurų.
Svarbu pastebėti, kad didžiausią skurdo riziką patiria vieniši pensinio amžiaus žmonės, dažniausiai – moterys. Mažesnes moterų senatvės pensijas lemia vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis, kuris 2017 metais sudarė 14,2 proc., bei dėl šeimos susitarimu pasidalintų šeiminių įsipareigojimų, kai moterys apsisprendžia likti namie.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia pagrindines priemones, kurios skirtos senatvės pensininkų skurdui mažinti.
Senatvės pensijų indeksavimas nuo 2018 m.
Nuo 2018 m. pradžios visos senatvės pensijos indeksuojamos ir auga tiek, kiek vidutiniškai šalyje didėja atlyginimų fondas. Pensijų indeksavimo koeficientą lemia visų šalies dirbančiųjų uždirbto darbo užmokesčio pokyčio vidurkis per septynerius metus.
2018 m. pirmojo pusmečio duomenimis, vidutinė senatvės pensija siekia 307 eurus, o turint būtinąjį stažą – 323 eurus.
Nuo 2016 m. pradžios vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 255 iki 307 eurų, o turint būtinąjį stažą – nuo 266 iki 323 eurų.
Planuojama, kad 2019 m. dėl indeksavimo senatvės pensijos didės vidutiniškai dar 6,8 proc.
Senatvės pensijų perskaičiavimas
„Sodra“ 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pradeda mokėti didesnes senatvės pensijas tiems senjorams, kurie turi sukaupę daugiau nei 30 metų stažo. Rugpjūtį perskaičiuotos ir padidintos pensijos išmokamos maždaug 150 tūkst. senjorų, o likusiems – rugsėjį.
Po perskaičiavimo pensijos padidės dar vidutiniškai 9 eurais. Apskaičiuota, kad šių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 332 eurus.
Priemokos mažiausių pensijų gavėjams nuo 2019 m.
Nuo 2019 m. mažesnes nei 233 eurų išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės asmeniškai.
Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. eurų.
Šalpos pensija pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 130 eurų. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. eurų.
Susiję straipsniai:
- Kitąmet didės nedarbo išmoka, ligos pašalpa bei pensijos
- Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės
- Seimas svarstys ilginti pensinį amžių ir didinti būtinąjį stažo laiką
- Seimas svarstys Švietimo įstatymo pataisas dėl kompensacinių išmokų
- Seimas vėl pritarė įstatymo projektui dėl kompensuojamos pensijos dalies paveldimumo
- Pensijų gražinimas dirbusiems pensininkams bus baigtas anksčiau
- Nuo ko mes tolstam?
- N. Puteikis: Pensininkams skurstant išrinktieji naudojasi privilegijomis kokių nėra jokioje ES valstybėje
- Ką reikia žinoti apie savarankišką veiklą 2018-aisiais?
- J. Valatka. Ar bus milijonas apgautųjų?
- V. Katkus: Skurdžiausi euro zonos gelbėtojai
- N. Puteikis. Nutylėtas Vilnius
- Valdžia skuba nudžiuginti pensininkus: vidutiniškai pensija kils 8 eurais
- Švedai apie savo pensijų sistemą: pajamos senatvėje turi būti iš kelių skirtingų šaltinių
