Trečiadienis, 25 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Betaučių mąstymo prieštaravimai

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2018 07 24 01:06
7
L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.
L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

Prieš kelias dienas Europos Parlamento deputatė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė socialiniame tinkle pasidalijo dviem nuotraukom su 1986-ų ir 2016-ų metų Prancūzijos futbolo rinktinių atvaizdais. Prie jų – užrašas: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“. Pirmojoje nuotraukoje vyrauja europietiški, antrojoje – afrikietiški veidai. Šis įrašas iškart sulaukė liberalaus partiečio Adomo Bužinsko reakcijos, o po kiek laiko suskambo visa liberalioji žiniasklaida. Europarlamentarė apkaltinta rasistine užuomina.

Kas gi tokio baisaus konservatorės įraše? Tiktai fakto konstatavimas. Prancūzijos rinktinės sudėtis pasikeitė. Galima ginčytis, kas ją pakeitė – globalizacija, kaip objektyvus procesas, ar globalizmas, kaip sisteminga ideologija. L. Andrikienę galbūt galima apkaltinti tik atidumo stoka, renkantis apibrėžimus. Globalizacija, kaip informacijos, kultūros ir ekonomikos produktų pasiūlos plėtra, panašiai reiškiasi tiek Prancūzijoje, tiek Lenkijoje. Kas jas skiria – tai požiūriai į virštautinių, viršvalstybinių struktūrų galių plėtrą ir tautų maišymą. Kitaip tariant – į globalizmą.

Šiuo metu globalistai, kosmopolitai, liberalai ir marksistai sprendžia sunkią dilemą. Viena vertus jie skelbia pagarbą visoms tautoms, rasėms ir kultūroms. Pagirtinas siekis. Deja, šių duotybių išsaugojimas ir įvairovė turi sąlygą – jų teritoriškumą. Išvietinus jas viskas maišosi ir ilgalaikėje perspektyvoje – nyksta. Kita vertus vardan tolerancijos bandoma išvis paneigti faktą, jog tautų, rasių ir kultūrų skirtumai egzistuoja. Nekalbant apie tokio teiginio absurdiškumą savaime jis sukuria gilią prieštarą su tolerancija, o taip pat – su siekiais panaikinti diskriminaciją.

Švedijoje kilo netgi politinis ir teisinis ginčas: dalis kampanijos prieš rasizmą ir nacionalizmą veikėjų paskelbė, kad pats rasių ir tautų skirtumo pripažinimas prilygsta rasizmui ir nacionalizmui, kita dalis sunerimo – kaip mes ginsime kitokius, paneigę patį jų egzistavimą? Tikėtinas ir finansinis motyvas: kyla keblumų gauti dotacijas už kovą su išskirtinumo šalininkais. Jei išskirtinumo nėra, tai už ką ir prieš ką gi kovojama? Panašu, kad skandinaviškas kognityvinis disonansas po truputį reiškiasi ir Lietuvoje.

Šį loginį absurdą puikiai iliustruoja populiarios animacinės komedijos „Simpsonai“ serija. Filmo personažas, direktorius Lupikas (Skineris), užsiminęs apie skirtingus vyrų ir moterų gabumus matematikai, sulaukė feministinio judėjimo įtūžio. Bandydamas taisyti savo klaidą jis paskelbė unikalią tezę: mūsų skirtumai, kurių nėra, daro mūsų vienodumą išskirtinį.

Nesiimsime aiškintis, kas geriau išmano matematiką, tai šiame kontekste – mažai tesvarbu. Gali būti, kad afrikiečių rasės atstovai gabesni fiziniam sportui, nei europiečiai, ir todėl lengviau prasimuša, darydami sportinę karjerą. Net jei ir taip, rungtynės tarp nacionalinių rinktinių vis labiau praranda nacionalinę prasmę. Galima simpatizuoti Prancūzijai ar Jungtinei Karalystei, remti vieną prieš kitą, bet koks skirtumas, jei afrikietis iš vienos rinktinės nugali afrikietį iš kitos? Nebelieka nei Prancūzijos, nei Jungtinės Karalystės. Ir tai – daugiau, nei vien sporto problema.

Jei po šimto metų didžiumą Europos gyventojų sudarys afrikiečiai ar azijiečiai, koks beliks skirtumas tarp Prancūzijos ir Lietuvos? Kokia prasmė bus puoselėti lietuvių kultūrą ar ginti politinius Lietuvos interesus, jeigu jos gyventojai iš esmės bus vienodi, kaip kitose šalyse? Gal čia ir glūdi globalistų gudrybė nuo Richardo Kudenhovės-Kalergio laikų: sukurti Europoje mišinį, kuris bus lojalesnis jungtinei Europai, nei nacionalinėms valstybėms?

Deja, ši gudrybė atrodo gudri tik jos kūrėjams ir šalininkams. Naujieji europiečiai, užuot kūrę vieningą Europą, kuria savo uždaras rasines, tautines ir kultūrines visuomenes. Tikėtina, kad globalistų planams pasitvirtinus dings skirtumai tarp Lietuvos ir Prancūzijos, tačiau kils kiti skirtumai. Tarp turkų ir kurdų, tarp turkų ir arabų, tarp musulmonų ir krikščionių, tarp afrikiečių ir kinų. Greičiausiai šie skirtumai bus eksteritoriniai, bet jie liks gyventojų savimonėje. Tautiniai, rasiniai ir kultūriniai tapatumai veikia ir bet koks globalistas tai vargiai panaikins.

Juokingiausia, kad L. Andrikienės įraše net nėra jokių išvadų, ar Prancūzijos pajuodimas – gėris, ar blogis. Rasizmas įžvelgtas vien pažymėjime, kad tarp senosios ir dabartinės Prancūzijos esama akį rėžiančių skirtumų. Radikalieji kosmopolitai norėtų teigti, kad skirtumų nėra, ir tuo pat metu ginti neva tebeskriaudžiamus tų skirtumų nešėjus. Kosmopolitizmas – klaidi pasaulėžiūra net jos šalininkams. Ką bekalbėti apie platesnes visuomenės mases, kurioms ji primetama. Jei tautoje dar gyvas imunitetas, ji lengvai pastebės absurdą.

Daugelyje Europos šalių, įskaitant Prancūziją, jau kyla pasipriešinimas prieštaringiems kosmopolitinės ideologijos teiginiams, iš jų išplaukiantiems sprendimams ir veiksmams. Jei užsieniečių masės ims plūsti į Lietuvą, čia taip pat kils pasipriešinimas. Žmonių skirtumai vienu ar kitu atveju išliks, net sunaikinus senąsias tautas jų vietoje kursis naujos. Europos istorijoje taip jau yra buvę. Klausimas tiktai, ar išliks lietuvių tauta. Kol dar skiriame juoda nuo balto – perkeltine ir tiesiogine prasme – lieka viltis. O viltis miršta paskutinė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  2. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  3. M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną
  4. M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?
  5. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?
  6. M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos
  7. M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais?
  8. M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video)
  9. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  10. M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė
  11. M. Kundrotas. Jaunas? Tautiškas? Marš mokytis!
  12. M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai?
  13. M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės?
  14. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  15. M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai
  16. M. Kundrotas. Kvailybė ir alternatyva
  17. M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką!
  18. M. Kundrotas. Talmudas: klastotės ir tikrovė
  19. M. Kundrotas. Lyties politika: prietarai ir tikrovė
  20. A. Avižienis. Pavojingos globalistų svajonės: nesibaigiantys karai vardan amžinos taikos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Valentinas says:
    4 m. ago

    Labai teisingos mintys – pritariu. Į Raudonąją knygą įrašome ir bandome išsaugoti kiekvieną benykstančią augalų ar gyvūnų rūšį, o štai taip pat ilgos evoliucijos rezultatą – rases ir tautas, lėmusias pasaulinės kultūros įvairovę ir spalvingumą, esame linkę unifikuoti, skurdinti. Vienas iš ekologijos principų – įvairovė, tik per ją išlieka gyvoji gamta. Tai tinka ir žmonijai.

    Atsakyti
  2. Dronas says:
    4 m. ago

    Užsieniečių masės jau plūsta į Lietuvą. Tvarkiau kai kuriuos reikalus banke, na žinot pakeist kortelę ir panašiai. Kelis kart teko ten lankytis. Taigi. Nieko siaubingo, nieko stebuklingo, tik… Labai daug ne vietinės išvaizdos klientų, su mėlynais pasais ir kalbančius slavų kalbomis. Banke teko lankytis kelis kart ir kiekvieną kartą sutikdavau būrius tokių žmonių. Na žmonės lyg ir padorūs, matosi ne iš gero gyvenimo čia atvyko. Bet, bet, bet, bet. Būriais po penkis ar panašiai. Kiekvieną kart kada ateidavau į banką. Ne tai nebuvo kiekvieną kart tie patys žmonės. Visą laiką kiti, atsidaryt sąskaitos. Na netikiu, kad man tiesiog taip sutapo. Tikiu, kad Muravjovo planas uoliai vykdomas, mūsų verslo ir valdžios rankomis. Tie žmonės nekalti, bet jie įrankis, ginklas niekšų rankose, nukreiptas prieš visuomenę, prieš visus mus. Tokie tie mano pastebėjimai šiuo klausimu.

    Atsakyti
  3. T0mas J. says:
    4 m. ago

    Prancūzijoje nėra rasių, todėl kvaila kalbėti apie rasizmą Prancūzijoje.
    Imigracijai – griežtas NE!!

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    4 m. ago

    Įdomu, kaip UNESCO saugos nykstančias kalbas ir tautas? Tiksliau – kryptingai piktybiškai naikinamas. Ar UNESCO tik pro forma vis dar egzistuoja ir lėšų gauna, iš politinio korektiškumo?
    Kai jau etninius tos teritorijos šeimininkus tik kur ne kur minioje įžvelgsi, tada savanoriai entuziastai surinks juos, pvz., į ištuštėjusį Kauno zoo sodą (juk žvėrys turi teisę SAVO gamtinėje aplinkoje gyventi), ir vedžios žioplių minias jų pažiūrėti?

    Atsakyti
  5. Taigi says:
    4 m. ago

    A tai tas Bužinskas dar nenuėjo paskui Adomėną šėko pjautų?

    Atsakyti
  6. !!! says:
    4 m. ago

    Užsirovė andrikienė ant liberbolševiko koncervatoriaus kailyje, kaip ir ji pati.

    Atsakyti
  7. rimas says:
    4 m. ago

    Norisi tiketi, kad visi tie globalistai, tolerastai, liberastai nubildes i istorijos saslavyna.Tik, butu gerai, kad jie ta padarytu kuo greiciau.Kol dar musu neistryne is zemelapio.

    Atsakyti

Komentuoti: Valentinas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Davose – apie bendradarbiavimą IT srityje

Davose – apie bendradarbiavimą IT srityje

2022 05 24
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus

Liberalai dėl statybų kreipiasi į Vyriausybė

2022 05 19
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

2022 05 19
Daniilas Mireškinas | rengėjų nuotr.

Ukrainiečių aktorius – Ukrainos fronto linijoje

2022 05 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

2022 05 17
Alkas.lt koliažas

R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!

2022 05 16
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

2022 05 15
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui
Lietuvoje

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo
Lietuvoje

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

2022 05 24
Ministro dėmesys – Alytaus keliams
Lietuvoje

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams

2022 05 24
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Gyventojai dar skolingi 33,6 mln. eurų GPM

2022 05 24
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtės atsakomybė už šnipinėjimą

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Kas yra peptidai ir kodėl turėtumėte naudoti jais praturtintą kosmetiką?
  • Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 684; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 632; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 621; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 437; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis peržiūrėta: 266; komentarų: 0
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 258; komentarų: 7

Kiti Straipsniai

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 24
0
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę

Šiandien Seimas priėmė pakeistą Diplomatinės tarnybos įstatymą, kuriuo užtikrinamos patrauklesnės diplomatų darbo sąlygos, didinama pareiginė alga žemiausios ir vidutinės grandies...

Skaityti toliau

Davose – apie bendradarbiavimą IT srityje

by Ditė Česėkaitė
2022 05 24
0
Davose – apie bendradarbiavimą IT srityje

Prezidentas Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Davose aptarė Lietuvos investicijų aplinką su Prancūzijos bendrovės „Dassault Systemes“ vykdančiąja viceprezidente Florence Verzelen....

Skaityti toliau

Liberalai dėl statybų kreipiasi į Vyriausybė

by Ditė Česėkaitė
2022 05 19
0
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus

Stabdyti dar nepradėtas viešąsias statybas, paskirti vieną atsakingą brangstančių projektų valdytoją Vyriausybėje ir pačiai Vyriausybei imtis kolektyvinės atsakomybės – tai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Kitas straipsnis
Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste

Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai