Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė susitiko su naująja Lietuvos mokslo tarybos (LMT) vadovybe – LMT pirmininku prof. habil. dr. Valdemaru Razumu ir jo pavaduotojais Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininke doc. dr. Justina Poškiene ir Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininku prof. habil. dr. Ričardu Rotomskiu. Susitikime aptarti svarbiausi dabartiniai mokslo plėtros klausimai, numatytas tolesnis glaudus bendradarbiavimas tarp ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos.
Kaip pabrėžė ministrė Jurgita Petrauskienė, visuose mokslo politikos baruose ypač reikalingas aktyvus Lietuvos mokslo tarybos vaidmuo. Konstatuota, kad priėmus Technologijų ir inovacijų įstatymą, su Ūkio ministerija bus rengiama ilgalaikė mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros strategija, tam reikalingas proaktyvus mokslo bendruomenės dalyvavimas. Rengiant įstatymą lydinčius teisės aktus reikia siekti kuo didesnės atitikties tarptautiniams mokslo ir inovacijų sistemos standartams.
Susitikime aptartas doktorantūros studijų modernizavimo poreikis, ypač akcentuojant edukologijos mokslų doktorantūrą. Pasikeista nuomonėmis apie birželio mėnesį įvykusiame Baltijos ir Šiaurės šalių ministrų susitikime iškeltas idėjas kurti bendrą ugdymo krypties mokslinių tyrimų programą ir doktorantūros studijas.
Kalbant apie Lietuvos įsitraukimą į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, numatyta siekti, kad jis būtų sistemingas ir kuo geriau susietas su šalies prioritetais. Pabrėžtas poreikis peržiūrėti Lietuvos sumanios specializacijos prioritetus – infrastruktūra turi sietis su potencialo kūrimu ten, kur yra strateginiai prioritetai.
Susitikime diskutuota dėl mokslo ir studijų institucijų ir mokslo produkcijos vertinimo. Sutarta, kad bendra kryptis – stiprinti kokybinį vertinimą, mažinti formalaus vertinimo ir biurokratinį krūvį sistemos dalyviams.
Pokalbyje pabrėžta būtinybė užtikrinti geresnę mokslo sistemos sąveiką su atskirų Lietuvos visuomenės ir ūkio sektorių poreikiais.
Susiję straipsniai:
- Seimas patvirtino V. Razumą Lietuvos mokslo tarybos pirmininku
- Lietuvos mokslininkas gavo prestižinę Europos mokslo tarybos paramą
- Lietuvos mokslo taryba siūlo tvirtinti penkias naujas nacionalines mokslo programas
- Švietimo ir mokslo ministerija atnaujins mokyklinių vadovėlių leidybos tvarką
- LMT kviečia siūlyti nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų temas nacionalinėms mokslo programoms
- Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką
- Geriausiems protams iš užsienio susigrąžinti bus skiriama per 20 mln. eurų
- ŠMM dovana užsienio lituanistinėms mokykloms – daugiau nei 1000 lietuviškų knygų
- Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“?
- Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių
- Mokslininkų mobilumas: iššūkiai ir galimybės
Ir vėl “siekti”, “stiprinti”, gerinti” ir t.t. Prof. Valdemarą Razumą norisi paklausti: Ar programose numatyta vieta – PRIEŠ 10 METŲ ATRASTIEMS TREČIAJAM IR KETVIRTAJAM ŽEMĖS AŠIES FIZINIAMS JUDĖJIMAMS PAŽINTI?! Kaip regiu – NE! O Juk šį atradimą galima buvo padaryti ir PADARYTAS tiktai ir tiktai SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!
Prieš keletą metų ŠIA TEMA su ATRADIMU kreipiausi į minėtą profesorių – tuometį Lietuvos Mokslų Akademijos Prezidentą. Jis sekretorei pareiškė – ” RAŠTO NEREGISTRUOTI!” Kaip matosi iš naujos TARYBOS numatytos programos ir po kelių metų TŪKSTANTMEČIO ATRADIMUI neatsirado nei dėmesio, nei vietos! O TAI REIŠKIA, KAD MOKSLAS LIETUVOJE MERDI! O gaila!, – juk vien ŠIO ATRADIMO PASKELBIMO UŽTEKTŲ, kad LIETUVA IŠGARSĖTŲ PASAULYJE!!!