Ketvirtadienis, 9 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)

2018-06-27 18:47:41
18
Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.
Audrys Antanaitis | Asmeninė nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų politika, skatinančia išlaikyti daugiakultūrės Europos kalbų įvairovę, laikomą viena didžiausių Europos vertybių. Siekiant užtikrinti esamų ir būsimų kitakalbių bendruomenių integraciją į Lietuvos visuomenę, būtina joms garantuoti ne tik valstybinės kalbos mokymą, bet ir jų teisę išsaugoti savo kultūras ir kalbas“, – rašoma gairėse.

Kaip pabrėžiama gairėse, valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą. Bendrinė kalba turi būti toliau puoselėjama kaip visuomenę telkianti, įvairiakalbes Lietuvos bendruomenes į valstybės gyvenimą integruojanti kalbos atmaina.

Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas – kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą, prestižą, sandarą (sistemą ir vartoseną) ir mokymą. Svarbiausias valstybinės kalbos politikos tikslas – užtikrinti valstybinės kalbos tvarumą bei funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir plėtoti jos raiškos galimybes. Šio tikslo bus siekiama palaikant lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statusą ir nustatant jos santykius su kitomis kalbomis, stiprinant valstybinės kalbos viešojo vartojimo teisinius pagrindus, jo stebėseną ir priežiūrą, gausinant kalbos išteklius ir garantuojant jų prieinamumą visuomenei, sudarant galimybę jos mokytis tiek Lietuvos piliečiams, tiek išeivijai ir užsienio valstybių piliečiams, stiprinant valstybinės kalbos prestižą, skatinant visuomenę rūpintis kalbos kokybe.

Dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis galiojančių teisės aktų valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatų neapima šiandieninių realijų.

Seimo priimtu nutarimu Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pavesta sudaryti darbo grupę iš Vyriausybės įstaigų, ministerijų ir departamentų atstovų ir iki 2018 m. spalio 1 d. parengti Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių planą. Vyriausybei šį priemonių planą pasiūlyta patvirtinti iki 2018 m. spalio 15 d.

Už Seimo nutarimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 18 Seimo narių.

„Mūsų kalba yra unikali, viena iš seniausių išlikusių gyvų pasaulio kalbų. Normalu, kad kaip maža tauta mes siekiame šią kalbą išsaugoti. Gairės yra vienas iš įrankių mums tai padaryti. Šio siekio nereikėtų traktuoti kaip radikalizmo, bet greičiau kaip natūralų kiekvienos tautos tikslą ir atsakomybę ateities kartoms“, – sakė Seimo narys M. Puidokas pasisakydamas už gairių priėmimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
  2. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  3. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  4. A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
  5. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  6. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  7. Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)
  8. Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  9. Kas trukdo naujos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymui?
  10. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
  11. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  12. Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią
  13. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  14. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  15. E. Jovaiša. Konservatoriai politizuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Geofizikas proistorikas 41-jų tremtinys inž, Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    “Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų įvairovę”?! Ir t.t. Ir nei vieno žodžio “GAIRĖSE” apie tai, kad LIETUVIŲ KALBA YRA EUROPOS KALBŲ MOTINA!? Nejaugi, nei už šį “dokumentą” balsavę seimunai, nei šių “gairių” sudarytojai, nežinojo, ką prieš beveik 100 metų, mūsų tautiečiui Antanui Poškai, buvo pasakęs didysis indų mastytojas MAHATMA GANDIS: ” LIETUVIAI KALBA KALBA SENESNE UŽ SANSKRITĄ!”
    O tai reiškia, kad LIETUVIŲ KALBA YRA NE TIKATAI VISOS EUROPOS bet ir VISO EURAZIJOS KONTINENTO KALBŲ MOTINA!”
    TAD NE LIETUVOS VALTYBINĖ KALBA PRIVALO “DERĖTI” PRIE EUROPOS KALBŲ, BET ATVIRKŠČIAI – EUROPOS KALBOS PRIVALO DERINTIS PRIE LIETUVIŲ KALBOS! Priešingu atveju EUROPA IR PASAULIS ILGAINIUI PRARAS RYŠĮ SU PRAEITIMI IR NIEKADOS NEPAŽINS – PRAEITIES – DABARTIES ir ATEITIES!!!

    Atsakyti
    • Gražina says:
      5 metai ago

      Ačiū už pamoką. Labai teisingai, pritariu.

      Atsakyti
  2. tiek says:
    5 metai ago

    pilnai pritariu tremtiniui Zubinui.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    5 metai ago

    Taip, iš tiesų to nedera užmiršti! Jei mes patys nuolatiniu kartojimu neįkalsime to į Vakarų bei į nuosavas galvas, tai kas tai už mus darys? 🙂
    Reiktų visada tykoti progos įkišti šį faktą į kiekvieną dokumentą.

    Atsakyti
  4. !!! says:
    5 metai ago

    Gąl męs kada nors paseksim Latvijos pavyzdžiu ir visose mokyklose bus mokomasi valstybinia lietuvių kalba.

    Atsakyti
  5. Geofizikas proistorikas 41-jų tremtinys inž, Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ĮMINTI PER 400 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIAI!!! ŠIUOSE ŠALTINIUOSE RASTA INFORMACIJA IŠ TOLIMIAUSIOS PRAEITIES!. ŠI INFORMACIJA LEIDO ATRASTI MOKSLO PASAULIUI DAR NEŽINOMUS TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!!

    Atsakyti
  6. Šiaip says:
    5 metai ago

    41-ųjų tremtinys – Dėve, Dėve, jau senatvinis marazmas. Kliedesys ir nusišnekėjimas.

    Atsakyti
  7. Šiaip says:
    5 metai ago

    Ar artimųjų tremtinys beturi? Nuoširdus patarimas: atjunkite jam internetą, kad nebedarytų daugiau gėdos nei sau, nei artimiesiems.

    Atsakyti
  8. Geofizikas proistorikas 41-jų tremtinys inž, Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    Turiu ir nuostabią žmoną, ir dar nuostabesnius artimuosius! Ateikite kada Kaune į Karininkų Ramovę, kai vyksta Žemaičių susiėjimai,- dar ir šauniai pašoksime!? Tačiau būtų dar geriau, jeigu perskaitytumėte, ne! ne mano kurią nors knygą (tai, dabartiniais laikais, išties labai sunkus darbas!), bet mano knygų – šaltinių lentelėje nurodomą bent vieną knygą, pasirinktinai!!! Tačiau turėkite omenyje, kad šaltinius rašė taip pat ne jaunimas!? Linkiu nuoširdžiausios sekmės!

    Atsakyti
  9. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    Tad kas gi, anot šaltinių, vyks šiame TŪKSTANTMETYJE? Kadangi, iki pat šio tūkstantmečio vidurio, Šiaurinis Žemės ašigalis (ŠŽA) krypsta ir kryps Saulės link, jame nuolat didės temperatūra! (Pietiniame gi šals dar labiau!). Šio tūkstantmečio viduryje ŠŽA bus tiktai vienas metų laikas – VASRA ir vienas paros laikas – DIENA! Pietiniame Žemės pusrutulyje vyks priešingi geofiziniai procesai – bus ŽIEMA ir NAKTIS! Abiejuose Žemės pusrutuliuose, tai tęsis iki 3500 -jų metų!

    Atsakyti
  10. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    Regiu, kad ALKOS mąstytojai ir lankytojai neteko AMO?! Tačiau ne tiktai tai, kas Žemėje bus ateityje, bet ir tai, kas jau buvo prieš daugeli TŪKSTANTMEČIŲ, SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS DĖKA yra įminta ir išdėstyta penkiose knygose pavadinimu “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ” ! Tačiau ši informacija, kaip ir TREČIOJO BEI KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIŲ JUDĖJIMŲ ATRADIMAS, mūsų “akademinės visuomenės” visiškai nedomina!?

    Atsakyti
  11. akatavetekur says:
    5 metai ago

    Pone Romualdai, amo tikrai galima ir netekti…
    Nė vienu žodeliu neužsimenam apie Valstybinės kalbos politikos gaires ir ypač jų rengėjus.
    Pagarbos nusipelnė visas VLKK kolektyvas, tačiau nuoširdžiausia padėka dr. Ritai Miliūnaitei.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Taigi jau seniausiai yra ir nepertraukiamai veikia įžymūs kalbotyrininkai akademikai GK, AK., IŠ, SS ir neseniai į jų gretas entuziastingai įsiliejęs jaunasis, veržlusis akademikas GL, bei tokie jų gretas puošiantys žinovai, kaip MA! Be to, visi jie yra gausios pritarėjų palydos vedliai.
      Kadangi nedažnos valstybės parlamentarai ryžtasi štai tokiai veiklos sričiai, jų patirtimi labai domisi ir jų veiklą itin atidžiai seka dvi kaimyninės valstybės, todėl jiems lengviau, nes turi su kuo pasikonsultuoti. Tai didelė paspirtis mūsų garbiesiems kalbotyros akademikams-parlamentarams šalyje, kur be jų daugiau nėra šią sritį išmanančių…

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Mane labai žavi tai, kad ir senieji kovotojai GK, AK., IŠ, SS ir prie jų prisijungęs jaunasis GL taip ištvermingai kovoja už Lygių galimybių įsigaliojimą ir asmenvardžių srityje.
      Tik tokių dėka bus panaikinta rasistinė biurokratijos ideologija, kai kiekvienos tautos ir valstybės žmonės turėjo ne tik vadintis kaip nors savaip, išskirtinai iš kitų tautų, bet dar ir rašyti savo asmenvardžius skirtingai privalėjo!
      Dabar pagaliau ateina galas žmonių diskriminacijai per asmenvardžius. Šių didžiavyrių, jiems profesionaliai talkinančio, kalbotyros bei vardyno reikalus itin profesionaliai išmanančio skrydžių verslo (o dar ir šešėlinio pasų verslo bei labai rūpestingos kaimynės) paramos dėka Lietuva panaikins šią gėdingą praktiką, todėl joje apsigyvenęs bet kokios pasaulio tautybės ir šalies žmogus bus išlaisvintas nuo savo pavardės skambesio, nes ji bus rašoma nediskriminuojančia komercine abėcėle, neatpažįstamai nuslepiančia ne tik jos originalią rašybą, bet ir originalų skambesį! Va taip.
      Tau smalsu, pasienieti (notare, pareigūne, tarnautojau, daktare, sesele, mokytojau, auklyte, uošve), kaip iš tiesų skamba mano pavardė, kaip ji originaliai rašoma? O atspėk! Pabandyk iššifruoti. Ki, ki, ki, nieko panašaus. Bet nenoriu ir nesakysiu. Man taip liepia jūsų įstatymas…
      .Jei ir toliau eis taip sėkmingai, tai apskritai skirtumų atsisakysime – ne tik visas pavardes komercine abėcėle rašysime, bet apskritai visi vieną pavardę turės – visų tautų visi vienodą. Taip bus pasiekta visų lygybė. O pragmatišką verslą toks sąnaudų sumažėjimas dar labiau tenkins.
      Lengva didinti pelnus, kai turi tokį supratingą partnerį, kaip LT Seimas. Pasaulyje, deja, dar pasitaiko atsilikėlių parlamentų, teigiančių, jog turi tautai, o ne verslo magnatui tarnauti…

      Atsakyti
  12. nuleido kartelę referendumui says:
    5 metai ago

    Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės
    lzinios.lt/lzinios/Lietuva/seimas-nuleido-kartele-referendumui-del-dvigubos-pilietybes/268336

    Atsakyti
  13. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    Anot poligloto Česlovo Gedgaudo, mūsų laikais Vakarų Europoje yra per 3000 LIETUVIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ!
    Iš kur jie ten atsirado?! Suprantama, kad juos ten nugabeno SAULĖS link eidami mūsų protėviai! (Mat 3000 metų prieš mūsų erą, mūsų dabartinis Šiaurinis Žemės pusrutulis buvo PIETINIU ir Saulė jame tekėjo ATLANTO vandenyno pusėje!). Dabartiniuose vakaruose, prieš mūsų erą, protėviai pagimdė LUZACIJOS, KELTŲ, GALŲ, ANGLŲ kultūras. Tuo pat metu į Vakarus buvo nugabenti ir TAUTINIAI RŪBAI, bulių kautynių tradicija, žirgai ir žirgų išjodinėjimo menas!
    Štai ką rašo mūsų garbioji profesorė Marija Gimbutienė: ” Ankstyvajame, o taip pat viduriniame Bronzos Amžiuje Baltų kultūra pasiekė savo didžiausio išsiplėtimo. Vakaruose jinai dengė visą Pomeraniją beveik iki Oderio žiočių ir visą Vyslos baseiną ligi Silezijos piešvakariuose”. M.Gimbutienė. “The Balts”, psl. 54- 61.
    Įsivaizduoklte kas įvyktų, jei kartu su LIETUVIŲ KALBĄ, Vakarai prarastų ir LIETUVIŠKĄJĮ PAVELDĄ?!

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      5 metai ago

      Netgi profesoriai nevisažiniai, ir Alseikų dukra Birutė-Marija Alseikaitė Gimbut kiek klydo,
      – protėvių kultūra ženkliai ženkliai vakariau, – prieš tūkstantmečius “dengė”, vien ko Šventinės
      vardas vertas, vandenys jos ir kriokliai maitina Aušrajūrę lig šiol:
      htt ps://www.sfk-kiel.de/de/faehrlinien/schwentine/Linie2_2018.pdf
      htt ps://de.wikipedia.org/wiki/Schwentinental
      irki Paryžiaus regis, o anksčiau ir apie visą Viduržemio baseiną …juk pirmi buvom,
      aplink, iš rytų-pietų-vakarų, per Dunojus su tais pat keltais, hunais (vėliau)

      Taigi, įsivesknurodytą raidyną, ir vaizdžiau pajusk tą tūkstantmetės praeities šventumos slėgį ir glėbį:
      Schwentine im Herbst – Explored (rahe.johannes) Tags:

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        5 metai ago

        http s://farm5.static.flickr.com/4493/23958145058_ca4862d6d7_b.jpg

        Atsakyti

Komentuoti: Giedrius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

2023 02 08
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

2023 02 08
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
J. Česnavičiaus nuotr.

J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

2023 02 07
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
partijos_tm.lt

Opozicija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją

2023 02 02
Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.

A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

2023 02 01
Temidė | prokuratura.lt nuotr.

Prašoma panaikinti K. Bartoševičiaus neliečiamybę

2023 01 23
K. Bartoševičiaus konf. | lrs.lt nuotr.

K. Bartoševičius traukiasi iš Seimo

2023 01 23
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Politika ir ekonomika

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

2023 02 08
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.
Kalba

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

2023 02 08
Doc. Liudvikas Saulius Razma priešais Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto centrinius rūmus 1990 m. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas) | nežinomo autoriaus nuotr.
Žmonės

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85

2023 02 08
Keliai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliams skiriama 543,2 mln. eurų

2023 02 08
„Susitikimai“ | etnocentras.lt nuotr.
Etninė kultūra

Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”

2023 02 08
Miškas | vivmu.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas

2023 02 08
Sveikata, injekcijos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Grožio injekcijas gali atlikti tik specialistai

2023 02 08
Lietuva-Turkija | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvą siųs paramą ir pagalbą Turkijai

2023 02 08
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos
  • Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85
  • Keliams skiriama 543,2 mln. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 08
3
Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Vasario 9 d., ketvirtadienį, opozicinių frakcijų narių pastangomis Seimas sušauktas į neeilinę sesiją. Seimo posėdis prasidės 12 val.

Skaityti toliau

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 08
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario 9 d., ketvirtadienį, 9.30 val. vyksiančioje spaudos konferencijoje bus pristatytos Lietuvoje ir užsienyje prasidedančios aštuntosios Lietuvių kalbos dienos.

Skaityti toliau

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

by Ditė Česėkaitė
2023 02 07
0
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Vasario 9 d., ketvirtadienį, opozicinių frakcijų narių iniciatyva Seimas šaukiamas į neeilinę sesiją. Posėdžio pradžia – 12 val. Neeilinėje sesijoje...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Saulės Vilna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Kitas straipsnis
Krisas Smitas | Wikipedia.org nuotr.

JAV kongresmenas siekia apginti N. Venckienę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai