JAV kongresmenas siekia apginti N. Venckienę

Birželio 25 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kongresmenas, Atstovų rūmų narys respublikonas Krisas Smitas (Chris Smith) įregistravo įstatymo projektą H. R. 6218 kuriuo siekiama buvusią Lietuvos Seimo narę Neringą Venckienę prašančią JAV politinio prieglobsčio atleisti nuo išdavimo Lietuvai (ekstradicijos).

Pagal projektą, N. Venckienė būtų išleista iš Čikagos federalinio kalėjimo, kol JAV pareigūnai nepriims sprendimo dėl jos prašymo suteikti politinį prieglobstį. 

Ch. Smitas, respublikonas nuo Naujojo Džersio , vienas iš Jungtinių Amerikos įstatymų dėl vaikų išnaudojimo rengėjų, naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė: „Venckienė turėtų būti giriama, o ne kaltinama už drąsą pareikalauti iš pareigūnų atsakomybės ir norą apsaugoti savo dukterėčią“.

Lietuvos prokurorai siekia N. Venckienės grąžinti į Lietuvą, kad jai galėtų pateikti kaltinimus esą dėl, teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

N. Venckienėiš Lietuvos iš Lietuvos pasitraukė 2013 m ir iki suėmimo  šių metų vasario mėnesį dirbo Čikagos priemiestyje floriste.

Birželio 14 d. teismas nusprendęs atidėti N. Venckienės ekstradicijos klausimo nagrinėjimą iki birželio 28 d., 9:30 val. Čikagos laiku.

Internete paskelbta nauja peticija skirta palaikyti kongresmeną K. Smitą ir paraginti kitus kongresmenus pritarti jo projektui.

Skelbiame K. Smito įregistruoto įstatymo projekto vertimą:

155 Kongresas
2D Sesija

R. 6218

Dėl teisėjos Neringos Venckienės atleidimo, kurios nori Lietuvos valdžia dėl kaltinimų susijusių su jos kova dėl teisingumo prieš Lietuvos pareigūnus kaltinamus jos jaunos dukterėčios seksualiniu išnaudojimu.

ATSTOVŲ RŪMUOSE

Ponas Smitas iš Naujojo Džersio pristatė šį įstatymo projektą, kuris buvo paskirtas teisės komitetui birželio 25 dieną.

ĮSTATYMO PROJEKTAS

Dėl teisėjos Neringos Venckienės atleidimo, kurios nori Lietuvos valdžia dėl kaltinimų susijusių su jos kova dėl teisingumo prieš Lietuvos pareigūnus kaltinamus jos jaunos dukterėčios seksualiniu išnaudojimu.

Tai turi būti priimta Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso asamblėjoje – Senate ir Atstovų Rūmuose

1. SKYRIUS. TRUMPAS PAVADINIMAS

Šitas įstatymas gali būti cituojamas kaip „Leisti teisėjai Venckienei apsiginti teisme“.

2. SKYRIUS. IŠVADOS.

(1) Teisėja Neringa Venckienė pabėgo į Jungtines Valstijas 2013 metais ir pasiprašė politinio prieglobsčio po 5 metų kovos Lietuvoje, kad užtikrinti teisingumą jos 4 metų dukterėčiai, Deimantei Kedytei, kuri pranešė, kad buvo seksualiai išnaudota Lietuvos valdžios atstovų, kol buvo motinos globoje.

(2) Deimantės Kedytės pareiškimai apie seksualinį tvirkinimą buvo įvertinti teismo paskirtų psichologų ir psichiatrų, kurie nustatė juos patikimais.

(3) Deimantė Kedytė seksualiniu tvirkinimu apkaltino Seimo Pirmininko padėjėją ir teisėją, abu buvo motinos draugai.

(4) Teisėja Venckienė ir Deimantės Kedytės tėvas kreipėsi į teisėtvarkos institucijas ir teismus, prašydami pilno Deimantės liudijimų tyrimo prieš įvardintus asmenis, bet manė, kad tyrimas yra aplaidus.

(5) Lietuvos parlamentas (teisės ir teisingumo komitetai) 2010 metais pateikė išvadą, kuri įvardijo Deimantės Kedytės seksualinio išnaudojimo tyrimą kaip aplaidų ir nustatė, kad aplaidumas kompromitavo bylą prieš valstybės pareigūnus.

(6) Po Deimantės Kedytės tėvo dingimo 2009  metais, teisėjai Venckienei buvo paskirta Deimantės globa.

(7) Kaltinimai nebuvo pareikšti Deimantės Kedytės motinai, nors Vilniaus Apylinkės Teismas 2009  metų spalio mėnesį nustatė, jog yra pakankamai įrodymų tai padaryti.

(8) 2011 metų gruodį, teisėjai Venckienei buvo įsakyta perduoti Deimantę Kedytę, tuo metu ji buvo 7 metų amžiaus, atgal motinai, bet Deimantė atsisakė grįžti pas motiną, nurodant baimę dėl seksualinio išnaudojimo.

(9) Šimtai lietuvių budėjo prie teisėjos Venckienės namų, kad sustabdyti Lietuvos valdžios bandymą paimti Deimantę Kedytę.

(10) 2012 metų gegužę, Lietuvos valdžia atsiuntė daugiau negu 200 policijos pareigūnų paimti Deimantę Kedytę iš teisėjos Venckienės jėga.

(11) Deimantė Kedytė įsikabino į teisėjos Venckienės kaklą, buvo atplėšta nuo jos, buvo išnešta klykianti ir visiškai pradingo iš viešosios erdvės paskutinius 6 metus.

(12) Lietuvos valdžios veiksmai susilaukė protestų prieš Lietuvos valdžią Lietuvoje, taip pat prie daugelio Lietuvos ambasadų užsienyje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai Lietuvos Prezidentė dalyvavo NATO susitikime Čikagoje 2012 metų gegužę.

(13) Teisėja Venckienė išleido knygą pavadintą “Drąsos Keliu“ 2012 metais apie Deimantės Kedytės istoriją ir Lietuvos nesugebėjimą tinkamai jos ištirti bei kaltinimus valdžios pareigūnams.

(14) „Drąsos Kelias“ tapo naujos anti-korupcinės, anti-pedofilinės partijos Lietuvoje pavadinimu. Su šia partija, teisėja Venckienė buvo išrinkta į Lietuvos parlamentą 2012 metais.

(15) Po to kai teisėja Venckienė sulaukė grasinimų, patyrė (kaip ji mano) pasikėsinimą į jos gyvybę po susitikimo su rinkėjais, ir po to kai Lietuvos valdžia panaikino jos parlamentinį imunitetą, 2013 metais ji pasiprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.

(16) Lietuvos valdžia sistemiškai teisė už „neteisingus parodymus” ir kitus  „nusikaltimus” – žurnalistus, medicinos profesorę, Deimantės Kedytės senelius, teisėjos Venckienės kaimynę, žmones, kurie dalyvavo protesto akcijose ir daug kitų žmonių, kurie pateikė įrodymus dėl Deimantės Kedytės išnaudojimo ir kurie priešinosi jos smurtiniam paėmimui iš teisėjos Venckienės.

(17) Lietuva pateikė daugiau negu 35 kaltinimus prieš teisėją Venckienę, tarp kurių yra kaltinimai dėl krepimosi į Lietuvos teismus ir Vaiko Teisių Atstovus mergaitės vardu, tyrimo kritikavimą žurnalistams, seksualinio tvirkinimo apibūdinimą ir valdžios pareigūnų įvardinimą savo knygoje, dalyvavimą „neleistinuose protestuose”, „teismo pažeminimą”, valstybės himno išniekinimą, savo pačios tyrimo vykdymą, atsisakymą perduoti Deimantę kaltinamai motinai, pareigūno sužeidimą, įspyrimą Deimantės motinai, kai ji bandė paimti Deimantę.

(18) Ekstradicijos sutartis, pasirašyta tarp Jungtinių Valstijų ir Lietuvos Respublikos 2001 metų spalio 23 dieną, neleidžia teisėjai Venckienei priduoti priešingus įrodymus dėl Lietuvos kaltinimų Jungtinių Valstijų teisme, ar argumentuoti politinį motyvą.

(19) 2018 metų balandį, Jungtinių Valstijų teisėjas, patvirtino ekstradiciją teisėjai Venckienei dėl to, kad ji trukdė anststolio veiklai, nevykdė teismo sprendimo, sukėlė fizinį skausmą ir pasipriešino policijos pareigūnui – visi kaltinimai susiję su Deimantės Kedytės paėmimu iš teisėjos Venckienės namų ir atidavimu kaltinamai motinai.

(20) Buvę politiniai kaliniai, taip pat dabartiniai ir buvę Lietuvos valdžios atstovai rašė Jungtinių Valstijų valdžiai, įspėdami, kad Lietuvos valdžios kaltinimai prieš teisėją Venckienę yra politiškai motyvuoti.

(21) Lietuvos Aukščiausio Teismo Pirmininkas Gintaras Kryževičius  buvo užfiksuotas viešai sakantis, kad teisėja Venckienė „yra pūlinys teisinėje ir pūlinys politinėje sistemoje” ir „visos valstybės bėda”.

(22) Švedija, Airija, Šiaurės Airija, Danija, Malta, Ukraina, ir Rusija atsisakė išduoti asmenis į Lietuvą.

(23) Teisėja Venckienė gali pateikti įrodymus dėl politinių motyvų Lietuvos kaltinimuose prieš ją, prieš imigracijos teisėją, jeigu ji bus atleista nuo ekstradicijos sutarties ir jai bus leista tęsti politinio prieglobsčio bylą, priduotą 2013 metais ir paskirtą svarstyti 2019 metais liepos mėnesį.

3. SKYRIUS. ATLEIDIMAS NUO EKSTRADICIJOS SUTARTIES TARP JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS.

(a) APSKRITAI – Nepaisant jokių kitų teisės nuostatų, teisėja Neringa Venckienė turi būti atleista nuo ekstradicijos, iš Ekstradicijos Sutarties Tarp Jungtinių Amerikos Valstijų Valdžios ir Lietuvos Respublikos Valdžios, pasirašytą Vilniuje, spalio 23 dieną 2001 metais ir patvirtintą kovo 31 dieną 2003 metais (patvirtintą protokolo dėl prašymo dėl susitarimo dėl ekstradicijos tarp Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios ir Lietuvos Respublikos valdžios, pasirašytą Briuselyje, birželio 15 dieną,  2005 metais, ir pradėtą vykdyti vasario 1 dieną 2010 metais) ir atleisti nuo bet kurių kitų įstatymų, kurie leistų jos ekstradiciją į Lietuvą.

(b) POLITINIS PRIEGLOBSTIS – Teisėjai Neringai Venckienei turi būti leista likti Jungtinėse Valstijose iki paskutinio sprendimo dėl jos prašymo dėl prieglobsčio.

(c) LAISVAS JUDĖJIMAS  – Teisėja Neringa Venckienė negali būtį sulaikyta federaliniam ar valstijų kalėjime ar areštuota dėl bet kokių imigracijos ar ekstradicijos nusikaltimų ir turi būti leistas laisvas judėjimas ir leidimas dirbti iki paskutinio sprendimo dėl jos kreipimosi dėl prašymo dėl prieglobsčio.