Ketvirtadienis, 19 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Sinica. Sąjūdžio buvo per maža (video)

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2018 06 05 01:10
15
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 3 d.,  Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykusiame iškilmingame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-mečio,  minėjime „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Birželio 3-iąją Mokslų akademijoje vykusio Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviams buvo išdalinta deklaracija, kviečianti iš naujo telktis valstybės kūrimui.

Joje teigiama, kad: „Kovo 11-ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika taip ir nebuvo sukurta“. Teigiama, nes „išsivadavusi iš TSRS okupacijos jungo lietuvių tauta netapo tikrai laisva ir savivaldžia politine bendrija, o Lietuvos Respublika – iš tiesų nepriklausoma ir suverenia valstybe“. Daug kam tai gali skambėti kaip baisiausia šventvagystė ir provokacija. Bet daug kas jaučiame, kad įsigilinus į mūsų valstybės gyvenimą, tai nejaukiai rodosi esant tiesa.

Būsiu nuosaikus. Ne visi Sąjūdžio tikslai liko neišpildyti. Turime valstybę, esame nepriklausomi nuo Rusijos. Sugriovėme Sovietų Sąjungą, planinę ekonomiką. Kita vertus, neturime suverenumo. Sąjūdis iškovojo nepriklausomybę, o tauta patvirtino Konstituciją. Jos pirmasis straipsnis yra unikalus. Jis skelbia: „Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė“. Šalys paprastai nerašo, kad yra „nepriklausomos“.

Be galo įžvalgus Ozolas ir kiti konstitucijos kūrėjai būtinai norėjo šio žodžio. Tačiau šiandien nebesame nepriklausomi. Nerinktos Europos Sąjungos institucijos, visų pirma Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas, priima sprendimus, kurie privalomi ir Lietuvai. Priima sprendimus net ir tose srityse, kuriose pagal ES sutartis neturi teisės kištis į šalių narių reikalus – švietimo, šeimos politikos ir kitose. Jau poryt, birželio 5 dieną, Europos Teisingumo Teisme numatomas sprendimas, įpareigosiantis ES nares pripažinti tos pačios lyties poras „sutuoktiniais“. Per galines duris į Lietuvos ir kitų šalių teisę brukamas absoliučiai visuomenės daugumai nepriimtinas šeimos modelis. Tai tik pavyzdys. Lietuva nebėra suvereni naujoje Sąjungoje. Ir net ne Europos Sąjunga dėl to kalta. Kaltas visų mūsų valdžių servilizmas, nesinaudojant ES paliekama laisve, paknopstomis skubant vykdyti kiekvieną rekomendaciją.

Iš tokios kritikos dažnai juokiamasi. Esą, juk niekas nėra visiškai nepriklausomas, visas šalis veikia galybė išorės veiksnių, ekonomikos dėsniai, kaimynų įtakos. Visa tai tiesa. Visi sprendimai – tiek žmonių, tiek valstybių – priimami tik objektyvių galimybių rėmuose. Joks sveikas žmogus nesiskundžia suvaržyta laisve, nes, tarkime, negali skraidyti. Tai banalu. Tačiau mes nebegalime spręsti net ir realių pasirinkimų ribose. Daugybę klausimų už mus nusprendžia kiti. Nerinkti ir neatskaitingi.

Ne tik Lietuva kaip valstybė neturi suverenumo. Antrasis Konstitucijos – kompromisinės, bet visgi Sąjūdžio Konstitucijos – straipsnis skelbia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta [ir] Suverenitetas priklauso Tautai“. Taip nėra. Ryšys tarp tautos ir valdžios yra beviltiškai sutrūkinėjęs. Partijos ignoruoja savo rinkėjų pažiūras, tam jau net nebereikia pavyzdžių. Ilgai tautos suverenumas neigtas tik faktiškai.

Prieš kelis metus jis paneigtas ir juridiškai. 2014 metų liepos 11 dieną Konstitucinis Teismas priėmė atvirai antikonstitucinį išaiškinimą. Pagal jį Seimas gali vertinti ir panorėjęs atmesti 300 000 piliečių parašais pateiktą referendumo iniciatyvą. Seimas, kurio vienintelis valdžios šaltinis yra pati Tauta, taip buvo iškeltas aukščiau už Tautą ir gali šiai pasakyti, kokius klausimus galima spręsti ir kokių ne. Šiuo sprendimu paneigta ne tik demokratijos esmė, bet ir paties Konstitucinio Teismo doktrina. 1994 metais jis buvo išaiškinęs, kad tautos iniciatyva spręsti klausimus referendumu negali būti ribojama jokiais atvejais. Po 20-ties metų nusprendė visiškai priešingai. Konstitucijos dvasių keliai nežinomi. Teisinė valstybė Lietuvoje atvirai paneigta, tačiau šiuo klausimu prieš tris metus ir dabar aidi spengianti tyla.

Akivaizdu, kam reikalingi tokie sprendimai. Visus svarbiausius, konstitucinio lygmens, valstybės raidos klausimus valdžia sprendžia be tautos. Tariamai skirtingos partijos tobulai dėl jų sutaria. 2004 metais dėl šalių suverenumą sutrypiančios Konstitucijos Europai balsavome pirmieji visoje ES. Balsavome neišsivertę jos teksto, neskaitę, niekingai bandydami įsiteikti Briuseliui. Vakarų Europos tautos atmetė tą sutartį, apsaugodamos ir mus. Tik gėda liko. Po dešimties metų visos partijos pritarė euro įvedimui. Niekas nesipriešino, kai Vyriausybė skyrė 10 milijonų litų propagandos kampanijai, eurui Lietuvoje populiarinti. Romualdo Ozolo iniciatyva dėl euro įvedimo spręsti referendume Vyriausios rinkimų komisijos buvo atmesta. Partijos geriau žino, kas geriausia tautai. Šiandien visi galime patys įvertinti euro naudą mūsų kasdieniam gyvenimui.

Šiandien matome tokį patį partijų sutarimą ir pasiryžimą išauklėti tautą dvigubos pilietybės klausimu. Priversti Konstitucijos, politikai jį sprendžia ne patys, o inicijuodami referendumą. Tačiau tauta jie ir vėl nepasitiki, todėl numato propagandos kampaniją, lengvinančias įstatymo pataisas, aktyvumo kartelės nuleidimą. Pritariu referendumui, tačiau jis turi vykti sąžiningai, tauta turi spręsti pati, o vienodas sąlygas kalbėti ir būti išgirstos turi gauti ir šalininkų, ir priešininkų stovyklos.

Dvigubos pilietybės referendumas – šių metų aktualija – skausmingai primena dar du neišpildytus Sąjūdžio pažadus. Vienas jų buvo esminis ir būtinas, kitas – be galo neatsakingas. Pirmasis – tautinės mokyklos idėja. Lygiai kaip ir Vasario 16-osios Lietuvoje buvo ir yra būtina sukurti ugdymo sistemą, kuri išleistų apsisprendusius Lietuvos valstybės ir tautos patriotus, trokštančius šią valstybę kurti, o prireikus ginti. Tokios mokyklos idėja buvo palaidota jau pirmosios vyriausybės, o vienintelis ją įgyvendinti bandęs ministras Zigmas Zinkevičius patrauktas į šalį kaip nepatogus.

Šiandien apklausos sako, kad 82 procentai vyresnių klasių moksleivių galvoja apie emigraciją, vienas iš trijų nori išvažiuoti ir niekada negrįžti. Lietuvoje ne tik auga per mažai vaikų. Dvasiškai didžiulė jų dalis Lietuvai jau prarasti. Kad neprarastume kitos kartos, Sąjūdžio švietimo vizija turi būti įgyvendinta. Žinoma, jauni ir seni Lietuvą palieka visų pirma dėl pragyvenimo lygio skirtumo. Pragyvenimas Lietuvoje yra ir dar ilgai bus daug prastesnis nei Vakaruose ar Šiaurės Europoje. Jeigu išvykti ar likti lems tik pinigai, emigracijos niekas nesustabdys.

Antrasis, neatsakingas ir neprograminis, Sąjūdžio pažadas buvo „gyvensime kaip Švedijoje“. Taip pasakyti galėjo tik be galo naivus žmogus arba ciniškas demagogas. Istorija parodė, kad nekūrėme nei švediškos, nei apskritai jokios gerovės. Valstybės turtas buvo išvogtas čekiais, pramonė sugriauta, verslo klasė ne be priežasties tapo keiksmažodžiu. Lietuva yra unikali šalis, turinti Europos Sąjungos mastu vidutinišką bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, taigi sukurianti visai nemažą vertę, tačiau kartu turinti mažiausias ES pajamas vienam gyventojui ir milžinišką socialinę atskirtį. Šį skirtumą tarp to, ką sukuriame, ir to, ką gauname, Vytautas Rubavičius yra taikliai pavadinęs išnaudojimo koeficientu. Esame jo lyderiai Europoje. Lietuva tapo „antišvedija“ – viena paskutinių ES valstybių be progresinių mokesčių, valstybe, kurioje vargingesni gyventojai išlaiko šalies biudžetą, o jų pajamos apmokestinamos labiau nei turtingųjų pajamos. Nė viena kairiąja besivadinanti valdžia, deja, įskaitant ir dabartinę valdžią, niekada nemėgino to pakeisti. Priešingai, kasmet priimami atskirtį didinantys įstatymai. Kartu su jais auga ir emigracija. MG Baltic skandale bene geriausiai pamatėme to priežastis – visos tariamai skirtingos valdžios klaupiasi prieš stambaus kapitalo interesus arba pačios yra jo projektai.

Taip yra, nes esame veršiai. Tikime, kad vieną dieną valdžia pati taps morali ir dora, bėdžiaus mokytojo ar tarnautojo pradės klausyti labiau nei koncernų. Vyresnieji tiki, kad viską pakeis „gražus jaunimas“, kad „Sąjūdis jau padarė savo darbą“. Joks darbas nepadarytas. Sąjūdis davė valstybę, kuri tebuvo karkasas, struktūra, duodanti galimybę tautai save valdyti ir susikurti namus, kokių patys norime. Šia dvasia buvo rašyta alternatyvi Sąjūdžio programa, siūliusi žmonėms tik laisvę ir sunkų darbą, o ne „gyvenimą kaip Švedijoje“. Programa liko alternatyvi, o pasirinkimas nepadarytas. Todėl suverenitetas Lietuvoje nepriklauso Tautai ir todėl ketvirtis tos tautos jau išvažiavo, o auganti karta irgi planuoja išvažiuoti. Sąjūdis buvo geriausia, kas nutiko Lietuvai per pastaruosius 50 metų. Tačiau milžiniškoms Lietuvos problemoms Sąjūdžio buvo per maža.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviai: Sąjūdžio paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika nebuvo sukurta… (video, nuotraukos)
  2. V. Sinica. Būkime labiau europiečiais!
  3. V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva
  4. V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija
  5. V. Sinica. Tautos apologija
  6. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  7. V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas
  8. V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje
  9. Sąjūdžio pradininkai pasmerkė Rusijos ir… dabartinio Lietuvos Sąjūdžio vadovybės elgesį
  10. V. Sinica. Demofobija: partijų vienybė prieš politinę tautą
  11. „Savaitės pjūvis“ apie Sąjūdžio idealus ir Ukrainos pasirinkimą tarp Rusijos ir ES (video)
  12. V. Sinica. Gėjų eitynės – už ar per žodžio laisvę?
  13. V. Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis
  14. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis: Laisvė turėjo savo kainą, kurios nenorėjome mokėti
  15. V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas
  16. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  17. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
  18. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  19. Z. Vaišvila. Ar Sąjūdžio idealai nebuvo parduoti? 
  20. Atsisveikinimas su Sąjūdžio kūrėju Romualdu Ozolu (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Giedrius says:
    4 m. ago

    10-metis, 20-metis, 30-metis, 40-metis…

    kiek gi “vargo su tuo 17-os balastu” likusiems
    kitiems Sąjūdžio pirmeiviams – Valstybės atkūrėjams.
    O “balastininkai” Prunskienė, Tomkus, gal ir Medalinskas
    (gal?), net kaip išryškėja iš po Čepaičio su Čekuoliu (tikru
    “čecholu” santvarkose 🙂 ) net Juozaitis su a.a. …(na gal
    išėjusių neaptarinėkim, lai ilsis) su visai grubia “propatrine
    b a l a s t i j a” ar-gi verti ALKO?

    Alkui.lt – metas kuo rimčiau, kuo tvirčiau, ramiau bei skaidriau
    t i k y b o s grąžos terpę Į P U O S E L Ė T I.

    Metas. Ir vengt tame bet kokio “balastyno” ypač tiek asmenybiškinių
    ambicinų s a m b ū r i u o s e išsišaunančių. Šaudančių, kad jų
    POKŠT girdimas vien būtų.
    Tai ne pokštai (ką pokštaut linkę P.patr. pvz.). Atsirinkit
    – kuo rimčiau, kuo tvirčiau, ramiau bei skaidriau.

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    4 m. ago

    Vytautas Sinica:
    ,,Būsiu nuosaikus…
    Sugriovėme Sovietų Sąjungą…
    2004 metais dėl šalių suverenumą sutrypiančios Konstitucijos Europai balsavome pirmieji visoje ES. Balsavome neišsivertę jos teksto…
    Antrasis, neatsakingas ir neprograminis, Sąjūdžio pažadas buvo „gyvensime kaip Švedijoje“. Taip pasakyti galėjo tik be galo naivus žmogus arba ciniškas demagogas. Istorija parodė, kad nekūrėme nei švediškos, nei apskritai jokios gerovės…
    Taip yra, nes esame veršiai…”

    Vytautas Sinica (g. 1990 m. vasario 4 d. Vilniuje) – politologas, visuomenininkas.
    (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)

    Atsakyti
  3. T0mas J. says:
    4 m. ago

    PRIEŠ 30 METŲ REVOLIUCIJOS LIETUVOJE NEBUVO
    Sąjūdis savo VADOVYBĖJE buvo pusiau komunistinė organizacija, Sąjūdžio Seimo Taryboje iš 35 narių PUSĖ buvo TSKP nariai, vienas iš jų net du kartus į TSKP įstojęs (Motieka).
    1988-1990 m. revoliucijos Lietuvoje nebuvo; nes iki tol Lietuvą valdžiusiai jėgai – komunistams – kelias į valdžią nebuvo užkirstas, kadangi Sąjūdžio vadovybėje kas antras – patys buvo komunistai. Net ir tie, kurie nebuvo komunistai – jautė TSKP gilią pagarbą ir tai vėliau įrodė savo darbais, kuriuos prireikus galėčiau išvardinti..
    Kapitalizme demokratijos negali būti, nes kapitalizme valdo pinigai. Negali būti demokratijos ten, kur didžiulė rinkėjų turtinė diferenciacija: negali kandidatas su 1000 eurų laimėti prieš kandidatą su 100 000 eurų.
    Demokratijos Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo. Netgi po 1991 m. plebiscito, kurio rezultatu Lietuva paskelbta demokratine valstybe – valdžia tautos nepaklausė svarbiausio tuo metu klausimo: kokiu keliu tauta nori eiti, kokią santvarką kurti
    – kapitalizmą su nežabota turtuolių valdžia,
    – ar socializmą – su paprastų žmonių daugumos valdžia ir apribotomis turtuolių galimybėmis išnaudoti samdinius.

    Atsakyti
  4. Bronius says:
    4 m. ago

    Einate teisingu keliu. Kalbėkite, rašykite, nes kitos išeities nėra.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    4 m. ago

    Sinica elgiasi kaip sovietinio tipo propagandistas. Pasakęs, kad pagal Konstitucijos 2 str. suverenitetas priklauso Tautai, toliau, kas yra jos 4 str. pasakyta apie suvereniteto galių vykdymą, nemato. O ten pasakyta, kad Tauta aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Tokiu demokratiškai išrinktu atstovu yra Seimas, kurio galioje yra įstatymų leidimas (67 str.), tarp jų ir įstatymo, nustatančio referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką (9 str.). Tad akivaizdu, kad pagal Konstituciją Tauta suverenių galių vykdymą yra pavedusi Seimui, o referendumu, t.y. tiesiogiai Tauta yra numačiusi spręsti tik svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus (9 str.). Taigi Sinicos Konstitucijos supratimas Tautos suverenumo vykdymo klausimu yra populistinis, tad ar ne populistiniai, klausytojus klaidinantys yra ir jo tokiu supratimu grindžiami politiniai teiginiai.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      4 m. ago

      Ir ką gi mes darytume be visokių kiaurų “kažin” ir jų “genijeliū yžvalgū”? ;D

      Atsakyti
      • Kažin says:
        4 m. ago

        O kasgi “Pikc” belieka neturint argumentų, – ad hominem.

        Atsakyti
  6. T0mas J. says:
    4 m. ago

    Kapitalizme demokratijos negali būti, nes kapitalizme valdo pinigai. Negali būti demokratijos ten, kur didžiulė rinkėjų turtinė diferenciacija: negali kandidatas su 1000 eurų laimėti prieš kandidatą su 100 000 eurų.
    Demokratijos Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo. Netgi po 1991 m. plebiscito, kurio rezultatu Lietuva paskelbta demokratine valstybe – valdžia tautos nepaklausė svarbiausio tuo metu klausimo: kokiu keliu tauta nori eiti, kokią santvarką kurti
    – kapitalizmą su nežabota turtuolių valdžia,
    – ar socializmą – su paprastų žmonių daugumos valdžia ir apribotomis turtuolių galimybėmis išnaudoti samdinius.

    Atsakyti
  7. žem says:
    4 m. ago

    Kokybė įrašo tai graudi

    Atsakyti
  8. žem says:
    4 m. ago

    Tai va mielieji, ateina laikas naują sąjudi skelbti, aną kartą buvo skelbiamas sąjudis valstybei o dabar reiks skelbti sąjudi tautai. Pasaulis be tautų būtų tik pilka vergovės masė, skurdi, vienakrypti, siauro intelekto. Kitaip sakant skylė marui plisti, kaip, kad buvo viduramžiais kai viešpatavo krikščionybė, reikėjo darė indulgencija, darė inkvizicija ir niekas netrukdė, nes kitokios jėgos nebuvo. Neoliberastai arba Kremlius irgi siekia kurti dominuojančią jėga ir tautas bei valstybes plakti per vieną, kurti vergų masę. Bet pas Dievą taip nesidaro. Laisvas, orus Dievo žmogus netarnauja viokioms tai sistemoms Briuselyje ar Romoje ar Maskvoje. Lietuvos žmonės pradeda atsikąsti tos ES, vis mažiau simpatijų bekelia žmonėms, kaip ir visoje Europoje. Braškesys girdisi ir nusivilimai šituo sovietų sąjungos analogu. Laikas ir lietuviams už savo tautą atsistoti, už kultūrą, įteisinsim Romuva, tai jau šioks toks žingsnis, ir nereikia sustoti.

    Atsakyti
  9. Kažin says:
    4 m. ago

    Nepatinka Sinicai, kad Konstitucijoje yra rašoma (1 str.), kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Sinicai užkliūva tas žodis “nepriklausoma”, atseit, šalys paprastai nerašo, kad yra nepriklausomos. Sako, kad jis Konstitucijoje buvo įrašytas įžvalgiajam Ozolui ir kitiems reikalaujant. Tačiau nepasako, kas čia buvo jų įžvelgta, ogi buvo – tai, kad be to žodžio galėjo rastis dviprasmiškumas, kad yra atkurta ATR, t.y. Lenkijos karūnos valstybės respublika.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      4 m. ago

      Stebėtinas noras pasigirti savo nesugebėjimu suprasti teksto. 😀

      Atsakyti
      • Kažin says:
        4 m. ago

        Varai sau ad hominem ir viskas…

        Atsakyti
    • -.-.- says:
      4 m. ago

      nesupratai, p. “Kažin”. Atvirkščiai, V.Sinica žavisi R.Ozolo įžvalga, kad žodis “nepriklausoma”, visgi, buvo įtrauktas. Nepatiko jam tai, kad tą žodį visomis priemonėmis bandoma apeiti ar jo nepastebėti, nors jis yra įsakmiai įpareigojantis, o ne šiaip sau, dėl kalbos grožio, įrašytas.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        4 m. ago

        Matote ką norėtumėte matyti, o ne tai, kas yra parašyta. Apskritai, sprendžiant iš logikos, panašu, kad tekstas į lietuvių yra verstas kompiuterio, kuris tai darė nežinodamas Lietuvos valstybės istotrijos, iš kitos kalbos.

        Atsakyti

Komentuoti: žem Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

2022 05 13
Lietuvių aktyvistų frontui – 80! (nuotraukos)

J. Survilaitė. Kai Tautos širdyje plaka kelių kartų ritmas

2022 05 06
Eligijus Masiulis | liberalai.lt nuotr.

P. Gražulis. Siūlau E. Masiulio išteisinimo dieną paskelbti atmintina Teisingumo diena

2022 04 25

M. Kundrotas. Nacionalizmas – tikslas ar įrankis?

2022 04 17
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

R. Ozolas. Ukraina – Europos ateities garantas

2022 04 17
Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

2022 04 12
Rusų okupantai Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

M. Kundrotas. Rusija – nutautėlių pabaisa

2022 04 09
Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.

V. Sinica. Kalbą „laisvinam“, valstybę „susinam“

2022 04 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją
Architektūra

Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją

2022 05 19
Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
Gamta ir ekologija

Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?

2022 05 19
Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“
Kultūra

Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

2022 05 19
Beprotiškos elektros kainos | Alkas.lt koliažas
Energetika

Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

2022 05 18
Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25

2022 05 18
Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
Lietuvoje

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teatras apie Ukrainiečių aktoriaus – Ukrainos fronto linijoje
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25
  • Dar truputis apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • CK laikus kartoja apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją
  • Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
  • S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)
  • K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 509; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 497; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 489; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 466; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 400; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 392; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

by daiva
2022 05 18
0
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Pranešimas skaitytas  2022 m.  gegužės 13 d. Lietuvos  nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje vykusioje  mokslinėje  konferencijoje  „Neginkluotas  pasipriešinimas:  prielaidos, patirtys, retrospektyva...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
9
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...

Skaityti toliau

Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

by daiva
2022 05 13
14
Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

Nacionalinė šeimos taryba apie Lietuvos šeimų būklę pirmą kartą pristatė metinį pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį į daugybę šeimai – visuomenės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Teatras apie Ukrainiečių aktoriaus – Ukrainos fronto linijoje
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25
  • Dar truputis apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • CK laikus kartoja apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • P.Skutas apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą

Kitas straipsnis
Meno inkubatoriai kviečia į laisvas patalpas

Kūrybinių industrijų pokyčiai: kviečia Liepoja

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai