Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

V. Turčinavičius. Prisimenant įstabų Lietuvos istorijos laiką…

Vladas Turčinavičius, www.alkas.lt
2018 06 03 14:00
4
Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d. | lrt.lt nuotr.

Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d. | lrt.lt nuotr.

Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d. | lrt.lt nuotr.
Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d. | lrt.lt nuotr.

1985 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) pirmą kartą TSRS Komunistų partijos Generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas išėjo į gatvę atvirai pabendrauti su eiliniais žmonėmis. Nuo tada prasidėjo  persitvarkymo laikotarpis. Pirmieji tą daryti pradėjo estai, aktyvūs jų žmonės atvykdavo į Lietuvą, nes lietuviai dar snaudė. Atsimenu, kaip dalyvavau viename susitikime Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno su Estijos Liaudies fronto atstovu Martu Tarmaku ir įspūdis liko didelis – suteikė vilčių, jog daug ką galima pakeisti organizuojantis ir viešai reiškiant savo nuomonę.

Kaip žinome, 1988 06 03 susikūrė Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis.  Lietuvos RTV komitete, kuriame aš dirbau nuo 1968 m., Sąjūdžio Taryba įsikūrė  1988 m. liepos 18 d., o jos nariu buvau  išrinktas, manyčiau, todėl, kad dar anksčiau Kino gamybos komplekse, kuriam vadovavau, vyravo tautinė dvasia. Nuo tų metų Filmavimo ceche kabojo trispalvė vėliava (vieną kartą Techninio centro KP sekretorius užėjęs net reikalavo trispalvę nuimti, tačiau to nepadarėme), o darbuotojai nešiojo bronzinius trispalvės vėliavos ženkliukus, kuriuos pagamino kino operatorius  Algimantas Juknevičius.  Filmavimo technikos ceche tada dirbo nagingi tiksliosios aparatūros mechanikai Eduardas Zilnys, Vaclovas Dubauskas, Česlovas Pečiulis ir kiti. Pas mus, norėdami susitaisyti kino kameras ar fotoaparatus, ateidavo ir kiti Lietuvos kino operatoriai ir įžymūs žmonės (pvz. Virgilijus Noreika, 1935-2018).

Greitai per mitingus ir koncertus nuvilnijo visas Atgimimo laikotarpis ir sieloj paliko daug neišdildomų jausmų. Juos trumpai apsakyti nėra paprasta, bet dalyvavimas tautos savigarbos ir valstybės atstatymo procese, man atvėrė naujų galimybių ir didžiavimosi savo šalimi jauseną. 1990 03 11 mūsų šeimai tapo dviguba švente – Nepriklausomybės atstatymo ir mūsų sutuoktuvių diena (sutuoktuvės buvo įvykę 1967 m. kovo 11 d. Sankt Peterburge). Būdamas Sąjūdžio kandidatas, dalyvavau rinkimuose  į Vilniaus miesto savivaldybės Tarybą ir 1990 m. kovo  25 d. buvau  išrinktas jos nariu ir dirbau iki 1995 m.

Mano šeima 1989 m. Iš kairės sėdi žmona Valentina, aš – Vladas Turčinavičius, stovi sūnūs Nodaris ir Remigijus | Šeimos nuotr.
Mano šeima 1989 m. Iš kairės sėdi žmona Valentina, aš – Vladas Turčinavičius, stovi sūnūs Nodaris ir Remigijus | Šeimos nuotr.

Sąjūdžio laikų Vilniaus miesto tarybą sudarė apie 77 nariai. Tai buvo naujų minčių ir idealistinių vilčių kupini žmonės, pasiryžę  pakeisti miesto valdymo struktūras ir jas priartinti prie gyventojų. Atsimenu, kaip keitėme miesto gatvių pavadinimus ir kt. aš buvau išrinktas Kultūros komisijos pirmininku. Tada miestą padalijom į 20 dalių ir, mano pasiūlymu, jas pavadinom seniūnijomis, įsteigėm 20 seniūnijų, suteikėm pavadinimus (mano siūlymu pavadinome Pilaitė, Verkiai ir kt.), įkūrėm kultūros įstaigas: Nepriklausomybės signatarų namus, keletą  memorialinių muziejų, Vilniaus kamerinį Kristoforo orkestrą, Mažąjį teatrą, Etninės kultūros centrą, Europos parką ir kt. Taip pat Tarybos spendimu nukėlėm sovietinius paminklus. Artėjant 1991 01 12–13 d. sovietų desantininkų rengtam antpuoliui,  Tarybos deputatai buvo pagrindiniai Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsaugos ir barikadų statybos organizatoriai.

1991 m. sausio 12–13 d.

Tą tragišką sausio 12-osios naktį, Vilniaus miesto Sąjūdžio Tarybos įpareigotas, saugojau Radijo rūmus Konarskio g. 49. Pasikvietęs Lietuvos televizijos Kino gamybos komplekso kolegas, sepštynis darbuotojus: Vytautą Kirvelevičių, Edmundą Garbauską, Vladą Stalenį, Česlovą Vaitkunską ir kt. sausio 12 d. 18 val. susirinkom Radijo rūmų II aukšte, Filmų įgarsinimo ir dubliavimo studijoje ir aparatinėje, kurios langai buvo kiemo pusėje. Apie 20 val. buvau pakviestas į  pasitarimą pas RTV komiteto pirmininką Skirmantą Valiulį (1938-2011), kuris pasakė, kad gali būti sovietų karinių jėgų puolimas su tikslu užimti Radiją ir Televiziją ir kad mes galime gintis tik taikiu būdu, be jėgos panaudojimo. Kai sugrįžau pas kolegas, pasitarėm ir nusprendėm pagrindines nuo gatvės Radijo rūmų ir šonines duris iš kiemo pusės užbarikaduoti.  Šis pastatas – tai Stalino laikų statinys su dvigubomis storomis durimis. Išorines ir vidines duris  perdengėm skersinėmis lentomis, kad iš lauko negalėtų atidaryti, dar iš  vidaus įėjimą ir laiptinę užstatėm stalais.

Matėme, kaip naktį Goštauto gatve pro RTV pastato sklypą link Televizijos bokšto žlegsėjo tankai. Apie  1.30 val. nakties pamatėm tanką ir 5 tanketes, jau sukančius į Konarskio gatvę. Tankas sustojo prie sankryžos, o tanketės važiavo prie naujojo Televizijos pastato, dvi iš jų sustojo prie Radijo rūmų, kur stovėjo iš kitų Lietuvos vietovių atvykusių žmonių autobusai. Atvykę gynėjai tuoj pat apsupo tanką ir neleido jam judėti, o kiti gynėjai iš gatvės pusės supo Radijo pastatą, o mes viduje buvom išjungę apšvietimą II aukšte ir laiptinėje, į kurią vedė užbarikaduotos fasado durys. Laiptinė baigėsi II aukšte, ten poste budėjo policininkas, o III-iame Radijo rūmų aukšte buvo įrengta „Panoramos“ studija, į ją galima buvo patekti tik pro pastato galines laiptines. Iš „Panoramos“ studijos diktorė  Eglė Bučelytė pranešė visai Lietuvai apie tai, kas vyksta Vilniuje. Ji kalbėjo ir tada kai sovietų desantininkai užėmė ir dar ilgai ji tęsė Televizijos pastatą užėmus ir išvaikius iš jo darbuotojus.

Visą tą laiką tankas, esantis Konarskio gatvės sankryžoje priešais Radijo rūmus iš pabūklo šaudė tuščiais šoviniais, kurių stiprus garsas išdaužė mūsų Kino aparatinės stiklus, o skleidžiamas infragarsas (tai labai žemo dažnumo signalai) buvusiems gynėjams aparatinėje įvarė tiek baimės, kad mano jaunųjų kolegų draugės (kai kurie su savo merginomis buvo atvykę lyg į nuotykį) iš išgąsčio net pasislėpė metalinėse drabužių spintose. Matyt, nuo tų šūvių man buvo įtrūkęs dešinės ausies būgnelis, ką pajutau gal po savaitės, kai jau buvo susiformavęs šašas, o per tą laiką vaikščiojau lyg apsvaigęs, net po darbo kitose patalpose Saltoniškių gatvėje – ten buvo persikėlęs Filmavimo technikos cechas, išėjęs pamiršdavau, kur mano automobilis „Žiguliai“ pastatytas.

Seimo ir Radijo rūmų gynėjai, Vilniaus Tarybos deputatai dabar. Iš kairės Juozas Kontautas, nežinoma pavardė, Vladas Turčinavičius, Valentinas Šapalas, Algirdas Kaminskas | Asmeninė nuotr.
Seimo ir Radijo rūmų gynėjai, Vilniaus Tarybos deputatai dabar. Iš kairės Juozas Kontautas, nežinoma pavardė, Vladas Turčinavičius, Valentinas Šapalas, Algirdas Kaminskas | Asmeninė nuotr.

Tada su kolegomis gynėjais stovėjom II aukšto laiptų aikštelėj su mūrine sienele ir stebėjom kas vyksta, staiga prie durų išgirdom žmonių riksmą. Matyt, desantininkai juos stumdė, kad patektų į pastatą, girdėjom bildesį į duris, tačiau jų nepajėgė atidaryti,  durų daužymai ir bildesys tęsėsi apie valandą. Staiga išgirdom automatų  šūvių serijas į laiptinės langus: kulkos prašvilpė virš mūsų galvų, mes kritom už mūrinės laiptų sienelės, o kulkos įstrigo į aliuminines laiptinės lubas (regis, jos ir dabar ten yra).  

Nutilus automato šūviams, visi atsargiai atsikėlėm ir, pasitraukę  už II aukšto durų su stiklais, stebėjom kaip iš lauko pakilęs desantininkas su automatu daužo lango rėmus ir stiklus.  Laiptinės langai buvo gan aukštai ir sunkiai pasiekiami iš lauko pusės mažo ūgio desantininkams, matyt pirmasis buvo užlipęs ant kito kareivio ir sugebėjo su buože pasiekti langą. Paskui matėme, kaip per išdaužtą langą įlipo desantininkas, kuris tamsoj nukrito nuo lango ir nusirito laiptais, o atsikėlęs pradėjo ardyti durų barikadą. Po to įlipo antras ir trečias, tik tuomet mes Sąjūdžio  gynėjai pasitraukėm į Kino garso aparatinę, kuri turėjo storas vokiškas akustines duris. Pro jas desantininkams įeiti buvo neįmanoma. Aparatinėje vis dar girdėjome ir monitoriuje matėme Eglę Bučelytę. Tada supratome, kad sovietų kareiviai dar „Panoramos“ studijos  III aukšte nepasiekė. Akivaizdu, kad mūsų gynėjų grupė sudarė galimybę diktorei Eglei Bučelytei dirbti  dar apie 2 valandas ilgiau ir Lietuvai pranešti žinias, kai Televizijos pastatas jau buvo užimtas anksčiau.

Mūsų gynėjų grupė buvo netekusi Edmundo Garbausko ir nežinojom, kur jis pradingo, kiti užsirakinome garso aparatinėje, girdėjome koridoriuje vaikščiojančių žingsnius ir bildesį į duris, tačiau jų jau nedaužė. Po pusvalandžio, apie 4 val. nakties, nutarėm iš aparatinės išeiti.  Aš ėjau pirmas, o paskui mane – mūsų gynėjų grupė. Kai tik pravėriau duris, mažo ūgio desantininkas su automato buože smogė man į kairį petį (buvau apsirengęs pašiltintu apsiaustu, todėl skausmo nepajutau) ir spiegiančiu balsu sušuko „Idite!“(eikite). Matyt, jis išsigando, kai pamatė mus, aštuonetą vyrų. Aš jį sudraudžiau sušukdamas „Ticho, paren! (vaikine, ramiai). Bet jis toliau šūkčiodamas mus koridoriumi vorele nuvarė  prie pagrindinio išėjimo. Pasisukę į ilgąjį koridorių, pamatėm ant grindų paguldytus policininką ir mūsų gynėją E. Garbauską. Buvom išvaryti į laiptinę prie fasadinių durų, o leidžiantis laiptais, desantininkas su automato buože vėl smogė paskutiniam ėjusiam gynėjui Vytautui Kirvelevičiui. Jis nuo smūgio ant laiptų susvyravo, tačiau greta buvę gynėjai nuo griūties sulaikė.

Išėję į Konarskio gatvę, pamatėm šimtus žmonių, kurie šaukė: „Lietuva!“ ir paniekinamai desantininkus vadino fašistais. Čia pat prie Radijo pastato stovėjo dvi tanketės. Iš jų garsiakalbių sklido „Lietuvos Nacionalinio gelbėjimo komiteto“ nario, „Maskvos platformos“ LKP nario Juozo Jermalavičiaus lojantis balsas, „informavęs“, kad jau nuversta „Landsbergio klika“ ir valdžia perėjo į „Nacionalinio gelbėjimo komiteto“ rankas. Konarskio gatvės pakraštyje stovėjo Greitosios pagalbos mašina, į kurią nešė sužeistąjį. Taip pat mačiau, kaip švilpdamos degančios trasuojančios kulkos nuo Televizijos pastato stovėjusių tankečių, skriejo į kitoje gatvės pusėje esančių gyvenamųjų namų viršutinius aukštus, kaip iš ten dužo ir krito stiklai. Vėliau supratau sovietų strategų scenarijų – šaudyti į neva butuose pasislėpusius Sąjūdžio šaulius, nors jų ten nebuvo.

Mes labai nusiminėme, kad mūsų tautos Atgimimas jau žlugo, kai kas ir ašaras braukė. Su tokia nuotaika ir išsiskirstėm. Aš savo „Žigulius“ buvau palikęs gyvenamojo namo kieme ir juos radau sveikus. Buvo apie 5 val. ryto, sėdau ir nuvykau prie Seimo pastato. Ten pamačiau degančius laužus ir tūkstančius Seimą supančių žmonių.  Jie gėrė arbatą – vėl prašvito akys ir atgimė viltis: dar ne viskas prarasta. Prie Seimo sutikau savo kolegas, Vilniaus savivaldybės Tarybos deputatus. Jie buvo pasiskirstę aplink po pastatą išdėstytus gynybinius postus. Pasikalbėjom apie padėtį prie TV bokšto ir apie įvykius prie RTV komiteto pastatų Konarskio gatvėje. Apie 6 val. grįžęs į namus Naujuose Verkiuose, radau iš nežinios susijaudinusią (mobiliųjų telefonų nebuvo) žmoną Valentiną. Pasak jos, visą naktį net Verkiuose buvo girdėti patrankų šūviai, o jokios žinios iš manęs nesulaukė.

Po tų įvykių Lietuvos radijas ir televizija tapo „Kaspervizija“  su sovietine komunistų propaganda ir taip tęsėsi iki 1991 08 21, kai Maskvoje įvykęs pučas buvo sutramdytas ir Michailas Gorbačiovas vėl pasirodė viešai. Rugpjūčio mėn. sugrįžę į savo darbo vietas, radom sunaikintą kino įrangą ir aparatūrą, kino juostų ryškinimo patalpos buvo apnuodytos gyvsidabriu.

 Kai kas dar buvo atstatyta ir kurį laiką TV programa kino juostoje dar buvo kuriama. Tačiau palaipsniui, vykstant technikos pažangai, televizijoje pradėtos naudoti vaizdo kameros.

Gyvenimas Nepriklausomoje Lietuvoje

1992 m. palikau Lietuvos televizijos kino gamybą ir pradėjau dirbti direktoriumi kino teatre  „Planeta“. Jo kosmopolitinį pavadinimą pakeičiau į kino centrą „Skalvija“. Čia prabėgo 10 metų, laikas ir darbas buvo įdomus. Nyko kino teatrai: juos išstūmė vaizdo filmai ir vaizdo magnetofonai, tačiau „Skalvija“ išliko, nes pirmasis įstojo į Europos kino teatrų asociaciją „Europa Cinema“ su centru Paryžiuje, kuri veikė prieš Holivudo produkcijos antplūdį Europoje. Dalyvaudamas pasitarimuose, Paryžių, kaip ir Berlyną, aplankiau du karus.

Vladas Turčinavičius 2016 m. | Asmeninė nuotr.
Vladas Turčinavičius 2016 m. | Asmeninė nuotr.

„Skalvijos“ programą sudarė europietiški filmai, kai kuriuos platinom Lietuvoje, bendravom su Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos ir kt. Vakarų Europos šalių ambasadomis. Rengiau įžymiųjų Europos kino meistrų retrospektyvas ir programas, kurios pritraukdavo daug kino žiūrovų. Dirbdamas „Skalvijoje“,  drauge su kino kritikais Skirmantu Valiuliu (1938-2011) ir Gediminu Jankausku (dabar dėsto VDU Menų fakultete) du kartus aplankiau kino festivalį Lagove (Lenkija), į kurį su mano vairuojamu automobiliu vežėme lietuviškus filmus. Bendraujant su Vokietijos ambasados kultūros atašė Miunchu „Skalvijoje“,  kilo idėja kasmet rengti festivalį „Kino pavasaris“, vėliau šią iniciatyvą perėmė didesnis kino teatras „Lietuva“, taip pat įstojęs į „Europa Cinema“. Galima teigti, kad visa tai „Lietuvai“ padėjo kažkurį laiką išlikti. Na, o Kino centras „Skalvija“ tęsia mano pradėtą veiklą ir daugiausia rodo Europos šalių filmus.

Mano, kino specialisto, 1968 m. baigusio Leningrado Kino inžinierių institutą, karjera baigėsi ir 2002 metais pradėjau dirbti Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame muziejuje Vilniuje. Gali kilti klausimas, kodėl tapau muziejininku? Dirbdamas Lietuvos Televizijos kino gamybos komplekse visada bendravau su kultūros darbuotojais, domėjausi literatūra, istorija, buvau išklausęs Filosofijos kursą VU pas prof. Bronių Genzelį ir docentą Juozą Vytautą Vinciūną (1929-1979), žodžiu, plaukiojau humanitariniuose vandenyse.

Dabar švenčiant Sąjūdžio 30-metį Tautos ir mūsų išrinktųjų Seime tenka paklausti ar Lietuva iš tikrųjų yra Nepriklausoma, ar mūsų piliečiai jau tapo politine tauta, kuri gali ir turi teisę paklausti: kodėl Lietuva išsivažinėja, kodėl Lietuvoje yra didžiausia socialinė atskirtis, kodėl valstybinė lietuvių kalba statoma į podukros vietą, kodėl mūsų valdžia visą šį laikotarpį po Sąjūdžio Lietuvos atkūrimo vedė vien kažkam stipresniam nuolankią ir prisitaikėlišką  užsienio ir vidaus politiką?

Tačiau, regis, buvusi sisteminė valdžia privedė prie revolioucinių pasikeitimų: jau telkiasi tauta į sambūrį – Forumą, jau sukurti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos forumai, o birželio 4 d. Mokslų akademijos salėje vėl atgims Sąjūdžio prototipas – Tautos forumas. Deklaracija skelbia, kad jo tikslas yra gaivinti valstybinę tautinę savimonę, ugdyti politinę pilietinę tautą, kurios vaidmuo priminti ir pareikalauti iš mūsų išrinktosios valdžios, kad „Lietuvos valstybę kuria tauta“ ir ji turi rūpintis tautos ir valstybės išlikimu sudėtingame globaliame pasaulyje. 

Laikas Tautai susigražinti savo konstitucinį statusą, reikia tikėtis, kad ji sugebės tą pasiekti, kaip rodo istorija ji prisikelti sugeba.

2018-06-02

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos
  2. L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video)
  3. Z. Vaišvila. Prisimenant a.a. profesorių Kazimierą Antanavičių
  4. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis: Laisvė turėjo savo kainą, kurios nenorėjome mokėti
  5. V. Turčinavičius. Baltrušaitis ir Krėvė laiškuose ir atsiminimuose
  6. Sąjūdžio 30-metis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą
  7. Istorinėje Lietuvos mokslų akademijos salėje paminėtas Vilniaus sąjūdininkų žygis į Nepriklausomybę (nuotraukos, video)
  8. Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia
  9. Z. Vaišvila: Sausio 13-osios tema negalimas joks falšas
  10. J. Vaiškūnas. Ar nepriklausoma Lietuva laisva?
  11. J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
  12. I.Baranauskienė. Leiskim žudikams kalbėti – galiausiai jie vis tiek pasako tiesą
  13. Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I)
  14. M.Tamošaitis. Sąjūdžio vaidmuo sugriaunant sovietų imperiją
  15. Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija
  16. L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
  17. V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video)
  18. A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video)
  19. Birželio 3 d. minint Sąjūdžio 30-metį bus pagerbtos ir „Sąjūdžio žinios“ (video)
  20. Žvėryne iškilmingai atidengta „Sąjūdžio žinioms“ skirta atminimo lenta (video, nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    4 metai ago

    “Laikas Tautai susigražinti savo konstitucinį statusą, reikia tikėtis, kad ji sugebės tą pasiekti, kaip rodo istorija ji prisikelti sugeba.”
    Ačiū V. Turčinavičiui.
    Tai kryptimi bekompromisiškai ir dirbu.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    4 metai ago

    Tauta konstitucinį statusą turi tik jį per rinkimus jau nuo 1992 metų paveda netinkamiems atstovautojas. Ir taip vyksta kadencija po kadencijos. Antai, dabar Skvernelis su Pranskiečiu daro ką nori, jau baigia Lietuvą jogailiškai prišlieti prie Lenkijos, o kur Tautos sušukimas – ne. Jo nėra, nors didžioji dauguma Tautos yra prieš grįžimą prie šimtmečiais vykdytos Lietuvos lenkizacijos. Kur koks nors veiksmas, kad jie atsistatydintų. To nėra – visose partijose, visuomeninėse organizacijose tylu. Išeina, kad Lietuva jau neturi tautiškai sveikų asmenų. Net vadinami tautininkai, matyt, kaip tarpukariu buvo, taip ir yra likę per pusę lenkų tautos tautinikais.

    Atsakyti
    • Tomas says:
      4 metai ago

      Tu, kartais ne Šimkūnas Kęstutis? A?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        4 metai ago

        Ne, – a?…

        Atsakyti

Komentuoti: dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mirė Regimantas Adomaitis | wikipedia.org nuotr.

Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

2022 06 20
Pexels.com, A. Najaro nuotr.

Rusijos Dūmoje – siūloma naikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą

2022 06 08
Vytautas Radžvilas Sąjūdžio minėjime 2022-06-03 | Alkas.lt nuotr.

Paminėta Sąjūdžio įkūrimo diena

2022 06 06
V. Valiušaitis. Šiandien Sąjūdžio 34-tosios metinės

V. Valiušaitis. Šiandien Sąjūdžio 34-tosios metinės

2022 06 03
Sąjūdžio priklijuojamas ženklas | Z. Vaišvilos nuotr.

Nacionalinis susivienijimas kviečia prisiminti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priesakus

2022 06 03
Nusikaltėliai tave gali stebėti per išmanųjį televizorių

Mažės įmokos audiovizualinei žiniasklaidai

2022 04 28
Pixabay.com, svklimkin nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusija nepasikeis pašalinus putiną

2022 03 25
Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

P. Gražulis siūlo viešai palaikančius Rusijos karinę invaziją į Ukrainą bausti kaip už 1991 m. Sausio 13-osios žudynių neigimą

2022 02 28
Robotų sukilimo nebus? Ko daugelis žmonių nežino apie dirbtinį intelektą ir kodėl jis negali nugalėti žmonių

Naujas kino renginys pristato tolimų kraštų kino klasiką (video)

2022 02 26
A. Medalinskas. Apie mūsų istoriją, labai svarbią ir šiandien

A. Medalinskas. Apie mūsų istoriją, labai svarbią ir šiandien

2022 02 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus | „Baltic Sotheby's International Realty“ nuotr.
Architektūra

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

2022 06 30
Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

2022 06 30
Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

2022 06 30
Labiausiai vaikų uostomas ir liečiamas augalas – mėta | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Labiausiai vaikų uostomas augalas – mėta

2022 06 30
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo
Lietuvoje

Gydytojai: reforma „važiuoja“ tolyn

2022 06 30
Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Žmonės

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

2022 06 29
Ar elektromobiliai teršia mažiau?
Lietuvoje

Elektromobilių skaičius sparčiai auga

2022 06 29


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rado? apie Ieškomas projektuotojas, galintis užbaigti Gedimino kalno sutvarkymo projektą
  • ĮŽVELGĖ BUVUS? apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Mērkaziņa apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Minskui reikia traukinio! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Norkienė. Stiprios valstybės pagrindas – tvirta šeima
  • Į ką atkreipti dėmesį renkantis valgomojo stalą?
  • Į ką atkreipti dėmesį perkant vasarines padangas?
  • Septyni patarimai, kaip papuošti vaišių stalą?

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1931; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1028; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 892; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 793; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 608; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 588; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 20
1
Mirė Regimantas Adomaitis | wikipedia.org nuotr.

Birželio 20 d., eidamas 86-uosius metus mirė legendinis Lietuvos kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis.

Skaityti toliau

Rusijos Dūmoje – siūloma naikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 08
15
Pexels.com, A. Najaro nuotr.

Birželio  8 d. Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma naikinti...

Skaityti toliau

Paminėta Sąjūdžio įkūrimo diena

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 06
7
Vytautas Radžvilas Sąjūdžio minėjime 2022-06-03 | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3 d. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje paminėtos Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo 34-osios metinės. Nacionalinio susivienijimo (NS) surengtame Sąjūdžio dienos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rado? apie Ieškomas projektuotojas, galintis užbaigti Gedimino kalno sutvarkymo projektą
  • ĮŽVELGĖ BUVUS? apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Mērkaziņa apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Minskui reikia traukinio! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • įžvelgia galimas klastotes apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

Kitas straipsnis
Sąjūdžiui 30 | Alkas.lt koliažas

Seime minimas Sąjūdžio 30-metis (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai