Gegužės 18 dieną prasideda piketų banga už medžius „Gyvo žalio ar betono?“

„Kas valandą, kas dieną
Apstulbina žinia,
Kad – kirvis į kamieną ,
O blogis – į mane.“
Justinas Marcinkevičius

Gegužės 18 diena – tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Iniciatyvūs piliečiai kviečia jungtis prie gegužės 18 dieną prasidedančių piketų bangos „Apginkime medžius!“, kuri nusiris per daugelį Lietuvos miestų ir miestelių. Akcijos rengėjai primena, kad „gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valstybės, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!“

„Ilgai stebėjome masinį tautos naikinimą – medžių kirtimą, gana tylėti, junkimės ir parodykime, jog užteks savivaliauti ir kirsti mūsų miestų turtą – medžius! Esame už brandžius medžius, žaliuojančius miestus, išsaugokime tai!

Kokia yra mūsų vizija, tokį ir turėsime rezultatą, jau atėjo laikas padėti tašką, turime didžiulį būrį bendraminčių visoje Lietuvoje, beliko paskutinis žingsnis – ištraukti šitą skaudulį galutinai, liko tik pasirinkti: GYVO ŽALIO AR BETONO?

Tegu tai tampa mūsų skanduote šiandien visoje Lietuvoje vyksiantiems piketams, kviečiame įsijungti, paskleisti šią žinią po visą mūsų brangią šalį ir tegu lieka ir gyvuoja – GYVAS ŽALIAS!“ – rašoma kvietime į renginius už medžius.

Apkapoti medziai_Ausros Chlevickaitės nuotr — Apkapoti medžai | Aušros Chlevickaitės nuotr.

* * *„Artėjant 2020, Europos Sąjungos paramos pabaigos mūsų šaliai metams, įvairių lygių – didelių miestų ir mažų miestelių – valdžios užuot panaudoję europinius pinigus infrastruktūros – mokyklų, kultūros ir sveikatingumo centrų, vaikų darželių, globos namų, ambulatorijų, ir panašiai – atnaujinimui bei plėtojimui arba socialinių programų, mažinančių skurdą įgyvendinimui, didžiules lėšas „įsisavina“ masiškai naikindami želdinius ir tuo ženkliai blogindami žmonių gyvenimo sąlygas. Tarsi koks apsėdimas mūsų žalią tėviškę užplūdo pragariška medžių genocido „mada“, vietoj parkų, vejų, skverų įtupdanti į miestų ir miestelių centrus neproporcingas, nefunkcionalias, saulės deginamas ir skersvėjų perpučiamas „raudonąsias aikštes“, tinkamas nebent desantininkų malūnsparniams leistis“.
/Gytis Padegimas/

* * *

Nukirsti medziai Siauliuose_FB nuotr. — Nukirsti medžiai Šiauliuose | rengėjų nuotr.

Gegužės 18 d. Piketai numatomi:

Vilniuje: 13–15 val. prie LR Aplinkos ministerijos, renginys FB:
Austė Juozapaitytė, austejuozapaityte@gmail.com, +37063067800

Kaune: 13–15 val. prie savivaldybės, renginys FB:
Asta Citavičiūtė

Klaipėdoje: 16–18 val. Skulptūrų parke, renginys FB
Laura Čilinskaitė, l.cilinskaite@gmail.com, +37065527870

Pakruojyje: 13 val. prie savivaldybės.

Šilutėje rasite žinių FB puslapyje.

Šiauliuose numatomas renginys 21 d. rasite žinių FB puslapyje.

Renginio koordinatorė: Austė Juozapaitytė 863067800, austejuozapaityte@gmail.com kviečia susisiekti su ja visus norinčius prisidėti rengiat medžių palaikymo renginius savo mieste.

Advokato Sauliaus Dambrausko kreipimasis į Prezidentūrą: ES finansavimo nutraukimas – vienintelis kelias stabdyti amoralų medžių biznį?

Lietuvos Respublikos Prezidentei
kanceliarija@prezidentas.lt
LR Aplinkos ministrui
el. paštas info@am.lt
LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui
el. paštas priim@lrs.lt

KREIPIMASIS
2018 m. gegužės 11 d.
Kaunas

Gerbiama Prezidente,
Gerbiamas Aplinkos ministre,
Gerbiami Lietuvos Seimo Aplinkos komiteto nariai

Apgailestauju, kad mūsų kaip Suinteresuotos visuomenės ir vietų bendruomenių rūpestis Valstybėje įsivyravusiais neigiamais procesais aplinkosaugos, o ypač želdinių bei želdynų netinkamo tvarkymo savivaldybėse srityje verčia kreiptis tiesiogiai į Jus, tačiau Aplinkos ministerijos atsakymai į mano raštus iliustruoja visišką šios institucijos pareigūnų bei tarnautojų nekompetenciją ir abejingumą, vykdant savo įstatymines funkcijas.

LR Aplinkos ministerija (rašto rengėjas R.Kičaitė, pasirašęs asmuo viceministras D.Krinickas) 2018-05-09 raštu Nr. (12-6)-D8-2497 atsakė į mano advokatų kontoros 2018-04-02 raštą, kuriame kėliau esminius teisės pažeidimo aspektus masiškai Lietuvoje naikinant senuosius želdinius. Tačiau atsakymas į mano raštą yra teisiškai nekompetentingas biurokratinis atsirašinėjimas, iliustruojantis, kad tokį atsakymą parengę asmenys tiesiog nesuinteresuoti ir nepajėgūs vykdyti savo kompetencijai priskirtų uždavinių.

kaip ir visais kitais iki šiol AM pateiktais raštais, aš nesiūliau kištis į savivaldybės kompetencijos savarankiškąją Konstitucijos ir įstatymų nustatytą (priskirtą) savivaldybių funkciją — savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo, ar kūrimo sritį, tačiau nevienkartiniai kėliau įstatymu nustatytos Aplinkos ministerijai priskirtos želdynų ir želdinių apsaugos valstybinės kontrolės (ŽĮ 27 str) klausimą tiems atvejams, kada akivaizdžiai yra nesilaikoma įstatyminių bei poįstatyminių reikalavimų, privalomų STR normų, o vietoje vykdytino želdinių apsaugos, tvarkymo ar kūrimo, vykdomas sistemingas ir masinis jų naikinimas (ŽĮ 2 str. 27 p.). Be to ši veika yra vykdoma ne siekiant apleistas teritorijas pritaikyti visuomenės poreikiams, bet turint tikslą įgyvendinti nusikalstamas ES fondų lėšų įsisavinimo ir asmeninio pasipelnymo schemas, kurių metu nepaisoma Suinteresuotos visuomenės, aplinkosaugos ir net paveldo poreikių, ignoruojami poreikių, ignoruojami elementarūs įstatyminiai želdynų tvarkymo principai (ŽĮ 3 str.).

Lietuvoje vieša paslaptimi yra tapusios vietos savivaldos lyderių naudojamos nusikalstamos ES lėšų įsisavinimo ir asmeninio pasipelnymo schemos, kurios iškreipia viešojo administravimo esmę ir daro didelę žalą mūsų valstybei. Daugiausiai politinės galios turintis asmuo (paprastai tai yra meras) skirsto savivaldybėje įgyvendinamus projektus taryboje daugumą sudarančių partijų lyderiams, kurie netiesiogiai ima kuruoti konkretų projektą per su jais susijusias įmones, suorganizuoja apsimestinius viešuosius pirkimus, kuriuos laimi iš anksto sutarti asmenys, ir nuo projekto sumos tiesiogiai „atgauna” atitinkamą piniginę grąžą. Šiuo metu paprastai yra imamas 5 proc. „atlygis” už statybos rangos projektus, 10-15 proc. atlygis už mokymo ir kvalifikacijos kėlimo projektus. Tačiau šių veikų teisėsaugos institucijos netiria. Tuo tarpu želdynų pertvarkymo atvejais tokie projektai finansuojami 100 % ES lėšomis. Visa ši amorali schema vykdoma naikinant Lietuvos vertybes (senuosius parkus, skverus, aikštes, unikalų pietvakarių Lietuvos kelių apželdinimą etc.), o tuo pačiu viešojoje erdvėje eskaluojant “atsinaujinimo” svarbą ir imituojant rūpinimąsi viešosiomis erdvėmis bei visuomene.

Šiuo metu visoje Lietuvoje Suinteresuotų visuomenių bei vietų bendruomenių iniciatyva dėl savivaldybių administracijų veiksmų ir valstybinių institucijų neveikimo, kuriais sistemingai pažeidžiami tarptautiniai Lietuvos Respublikos įsipareigojimai (tame tarpe: Orhuso konvencija, Europos kraštovaizdžio konvencija, PAV direktyva, piktnaudžiaujama Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo programa) yra kaupiama šiuos pažeidimus iliustruojanti medžiaga, siekiant parengti didelio masto pažeidimus iliustruojantį skundą tarptautinėms kontroliuojančioms institucijoms ir informuoti jas apie tai, kad Lietuva bei jos valstybinės institucijos neužtikrina šių tarptautinių dokumentų laikymosi Lietuvoje, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama yra naudojama pažeidžiant pamatinius tarptautinės teisės reikalavimus ir įgyvendinant vietines nusikalstamas schemas, kurių Lietuvos Respublika nėra pajėgi užkardyti.

Sukaupti faktai liudija apie tokius pažeidimus Kaune, Šilutėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Varniuose, Vilniuje, Rusnėje etc. etc. Šiuos faktus mes taip pat prašysime įtraukti ir į privalomas Valstybės rengiamas ataskaitas apie minėtų tarptautinių dokumentų laikymąsi Lietuvoje.

Paradoksalu, tačiau šiuo metu Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos tariamiems aplinkai skirtiems projektams nutraukimas tampa vienintele viltimi ir priemone Suinteresuotai visuomenei sustabdyti beatodairišką mūsų nacionalinio turto naikinimą. Ir nors tokios pasekmės gali būti Lietuvai finansiškai skausmingos, tačiau Suinteresuota visuomenė nebeturi kitos išeities.

Apie tai jau ne kartą bandžiau informuoti AM, siekdamas atkreipti šios valstybinės institucijos dėmesį į svarbą pagaliau pradėti vykdyti įstatyminę želdynų ir želdinių apsaugos valstybinę kontrolę ir suvaldyti bei nutraukti masinį Lietuvos istorinių želdinių naikinimą.

Tačiau nepaisant šių Suinteresuotos visuomenės pastangų yra vykdomas tik biurokratinis atsirašinėjimas, kurį iliustruoja aukščiau minėtas raštas.

Tik aktyvus ir realus (o ne formaliai biurokratinis) valstybinių institucijų įsikišimas,suvaldant procesus, apie kuriuos Suinteresuota visuomenė ir vietų bendruomenės nevienkartinai informavo AM, galėtų atkurti valdžios ir visuomenės santarvę šioje srityje siekiant išvengti galimų Lietuvai neigiamų pasekmių.

S. Dambrauskas