Šeštadienis, 25 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?

www.alkas.lt
2018 05 13 07:00
3
Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.
Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su artimaisiais apie tai, kokio paskutinio atsisveikinimo norėtume, dažniausia tiesiog neegzistuoja.

Psichologė Laura Rimkutė pastebi, kad šiuolaikinių žmonių nekalbėjimas apie mirtį glaudžiai susijęs su noru rinktis lengvesnį kelią – daugelis linkę užsimerkti prieš tuos dalykus, kurių bijo.„Gyvename kultūroje, kurioje mirtis laikoma tabu tema. Tai, kas yra sena, daugeliui asocijuojasi su žodžiais prasčiau, blogiau, todėl apie mirtį, kaip ir apie senjorų gyvenimą, kalbama nedažnai. Taip pat labai svarbus religijos veiksnys: Rytų kraštuose, kur dominuojančių religijų išpažinėjai tiki reinkarnacija ir pasikartojančiu atgimimu, apie mirtį diskutuojama kur kas daugiau ir drąsiau. Katalikiškoje Lietuvoje mirtį vis dar dengia visiškos nežinomybės šydas ir tai yra tema, kurios daugelis stengiasi išvengti“, – sako L. Rimkutė.

Kalbėti apie mirtį – naudinga

Pasak psichologės, nors mirtis nėra dažniausia pokalbių tema, ji neturėtų būti laikoma tabu, nes kalbėti apie išėjimą iš šio pasaulio nėra blogas ženklas, priešingai – tai naudinga ir reikalinga praktika.

„Išskiriamos įvairios priežastys, kodėl kalbėtis apie mirtį yra naudinga. Visų pirma, tai suartina žmones. Tarpusavyje pasidalijus baimėmis, jas priimti tampa lengviau ir tokiu būdu jas galima įveikti. Antra, žmonės pradeda geriau suvokti šio gyvenimo laikinumą, kuris juos paskatina savo artimiesiems pasakyti tai, ką neretai pamiršta: kad juos myli, vertina ir brangina esamą ryšį. Tokie pokalbiai žmogų paskatina apmąstyti ir savo požiūrį į mirtį. Daugeliui mintys apie išėjimą Anapilin tampa įkvėpimo gyventi geresnį gyvenimą šaltiniu“, – pasakoja L. Rimkutė.

Pirmoji neuroedukatorė Lietuvoje, asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ įkūrėja, netekties skausmą išgyvenančius žmones konsultuojanti Marija Mendelė-Leliugienė taip pat pabrėžia diskusijų apie mirtį su artimaisiais svarbą ir atkreipia dėmesį, kaip šia tema turėtų būti kalbama su vaikais.

Marija Mendelė-Leliugienė | P. Stefanovičiaus nuotr.
Marija Mendelė-Leliugienė | P. Stefanovičiaus nuotr.

„Kalbėtis su šeimos nariais apie mirtį, kaip apie perėjimą iš matomo gyvenimo į nematomą, yra būtina. Tačiau noriu pabrėžti, kad tėvams, šia tema kalbantiems su vaikais, labai svarbu išsiaiškinti, kaip tokią informaciją jiems pateikti, atsižvelgiant į vaiko psichosocialinę raidą. Tai reiškia, kad kalbant apie mirtį būtina pasirinkti specialų žodyną, kurį vaikas galėtų suvokti ir išėjimo Anapilint faktą priimtų be baimės. Išmintis, tolerancija ir kantrybė yra geriausi palydovai šeimoje, kalbantis apie tokius subtilius dalykus, kaip gyvybės ir mirties paslaptis“, – teigia neuroedukatorė.

Numatyti laidotuves pataria esant gyviems

Mirus žmogui lyg ir savaime aišku, kad jo laidotuvių ceremonijos rengimu privalo pasirūpinti artimieji, kurie tampa atsakingi už viską: nuo to, kokiu būdu bus laidojamas velionis, iki muzikos, kuri skambės ceremonijos metu. Psichologė L. Rimkutė tokį susiklosčiusį paprotį vertina neigiamai ir sako, jog išankstinis pokalbis, kaip žmogus norėtų būti palaidotas, yra naudingas visomis prasmėmis.

„Artimiesiems žinant tikslius mirusiojo pageidavimus, paprasčiau rūpintis atsisveikinimo ceremonijos rengimu. Kartais tai padeda išvengti konfliktų ir tarp pačių artimųjų, kai giminaičiai skirtingai įsivaizduoja, kaip turėtų vykti laidotuvės. Be to, labai svarbu, kad žinant velionio išreikštą valią, artimiesiems sukuriamas prasmės jausmas: įgyvendinę tiesioginį mirusiojo norą, pavyzdžiui, kad per laidotuves grotų tik linksma, visą jo gyvenimą mėgta muzika, ar po kremavimo pelenai būtų išbarstyti jo mylimoje žemėje, artimieji jaučiasi su mirusiuoju atsisveikinę tinkamai – sąžiningai išpildę, ko norėjo mylimas žmogus. Taip ir artimiesiems susitaikyti su netektimi būna lengviau“, – vardija psichologė.

Tokiai nuomonei pritaria ir M. Mendelė-Leliugienė, išankstinį laidotuvių planavimą laikanti pagalba artimiesiems. Ji savo dukroms jau yra parašiusi laišką, kuriame išreiškė valią, kokiu būdu nori būti palaidota.

„Remdamasi darbo ir asmenine patirtimi, galiu drąsiai teigti, kad artimuosius apie norimą laidotuvių ceremoniją informuoti tikrai verta. Atėjus skaudžiai valandai, šis žinojimas jiems tampa didžiule pagalba – aišku, kaip elgtis, kur kreiptis, kokius veiksmus atlikti. Po laidotuvių, kurios buvo surengtos taip, kaip buvo nurodęs velionis, artimieji jaučiasi išlaisvinti iš abejonių, ar tikrai viską padarė tinkamai. Dėl šių priežasčių ir esu parašiusi savo dukroms laišką, kuriame išreiškiau norą būti kremuota ir tik Lietuvoje esančiame Kėdainių krematoriume“, – apie savo išreikštą valią pasakoja M. Mendelė-Leliugienė.

Mirties faktą svarbu priimti

Ritualinių paslaugų centro „Rekviem“ laidotuvių ceremonijų planuotoja Rūta Cimarmanaitė pastebi, kad žmonės kol kas nėra linkę įsiklausyti į specialistų rekomendacijas iš anksto išreikšti norą, kaip turėtų atrodyti paskutinis atsisveikinimas.

Rūta Cimarmanaitė | Rengėjų nuotr.
Rūta Cimarmanaitė | Rengėjų nuotr.

„Gyvename laikais, kai išsivysčiusiose šalyse gyventojų mirtingumo rodiklis žemesnis nei bet kada, todėl vengiame pripažinti, kad visi anksčiau ar vėliau mirsime. Natūralu, jog ignoruodami šį faktą negalvojame ir apie tai, kokiu būdu ir kokioje aplinkoje norėtume būti palaidoti. Tačiau savo darbo praktikoje susiduriu su daugybe atvejų, kai artimieji stipriai išgyvena, jog nėra tikri, ar velionis būtų laimingas, matydamas aplinką, kurioje su juo atsisveikina artimiausi žmonės, ar jam patiktų gėlės, muzika ir daugybė kitų detalių“, – įžvalgomis dalijasi laidotuvių planuotoja.

Cimarmanaitė pataria į laidotuvių planavimą žvelgti taip pat rimtai, kaip ir į visus svarbiausius gyvenimo momentus, kuriuos būtina numatyti, nes paskutino atsisveikinimo ceremonija – taip pat mūsų gyvenimo dalis, net jei stebėti patys jos negalime.

Etnologas prof. Libertas Klimka nenorą kalbėti apie mirtį ir iš anksto galvoti apie savo laidotuves sieja su baltų genčių laidosena, kai prie kapo gentainius lydėjo dvejopi jausmai: velionio buvo gedima, jo gailimasi, bet kartu jaučiama ir prietaringa mirusiojo baimė. Kapas buvo suvoktas mitiškai – jis laikytas riboženkliu tarp gyvųjų ir vėlių pasaulių. Pasak profesoriaus, vėliau Letuvoje, kaip ir kitose šalyse, laidojimo papročiai kito pagal vyraujančią religiją, tačiau visi giliai religingi žmonės ir šiandien mirtį suvokia kaip perėjimą į amžinąjį gyvenimą anapusiniame pasaulyje. „Visos pasaulio religijos pripažįsta sielos gyvenimą dausose. Gailaujama tik išsiskyrimo su artimaisiais“, – teigia etnologas, primindamas, jog tūkstantį metų iki Kristaus gimimo mirusieji mūsų šalies teritorijoje buvo deginami, vėl šis paprotys Rytinėje Lietuvos dalyje įsivyravo nuo V a. ir plito link pajūrio. Nuo X a. iki Lietuvos krikšto jau visoje Lietuvoje liepsnojo laidotuvių laužai. Anot prof. L. Klimkos, kai kurie senovės baltų atsisveikinimo su velioniu elementai pasiekė net XX a. –  dar nelabai seniai Dzūkijoje buvo išlikęs mirusiojo apraudojimo paprotys bei Vėlinių laužai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į amžinybę palydėtas etnologas Rolandas Petkevičius (nuotraukos, video)
  2. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  3. Gabrielis Garsija Markesas. Laiškas (Genijaus atsisveikinimas)
  4. „Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio)
  5. G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Arūnas says:
    4 metai ago

    Kodėl kai kurie žmonės…

    Atsakyti
  2. visagine says:
    3 metai ago

    Nėra labai drąsu kalbėti mirtį, ypač kai tai liečia tave patį arba artimuosius. Dėl to ir yra teikiamos laidojimo planavimo paslaugos, nes artimiems tą mirties akimirką sunku daryti bet ką, ką kalbėti apie higieną, namų tvarkymąsi ir tt, o jei dar reiktų kalbėti apie tai su šarvojimo salėm, duobkasiais.. Šį faktą svarbu priimti tiems, kuriems nustatyta mirties data, sunkios ligos.. Bet tai visada liks tabu daugeliui žmonių, ypač jautresnių tarpe.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    3 metai ago

    Na, kai saulelė vakarop, ir kai jau kitaip viskas atrodo, susiskaičiuoji savo gyvenimo žygdarbius, jaunystėje stumte stumtas savo „pažangias tiesas” ir suvoki, jog, jei pats Dangaus vartininkas būtum, tai tokio nė už ką į savo buveinę neįsileistum! Juk ten irgi reikia švarios, sveikos (ekologiškos) aplinkos. Negi patys sau kenktų, tokias murzinas dūšias priimdami?

    Atsakyti

Komentuoti: visagine Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Regimantas Adomaitis | Alkas.lt ekrano nuotr.

D. Šabasevičienė. Paskutinis meilės laiškas Regimantui Adomaičiui

2022 06 21
Mirė Regimantas Adomaitis | wikipedia.org nuotr.

Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

2022 06 20
mirė Jonas Aničas | LEU nuotr.

Mirė istorikas, profesorius Jonas Aničas Papildyta

2022 06 20
Algis Petras Piskarskas (1942–2022) | Alkas.lt nuotr.

Mirė Lietuvos lazerių tėvas, prof. Algis Petras Piskarskas

2022 06 13
Irutė Švedienė (1946-2022) | Alkas.lt koliažas

Mirė geografė Irutė Švedienė

2022 06 13
Amžinybėn palydėta Albina Norkutė-Kairienė, Ramunė | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Amžinybėn palydėta Albina Norkutė-Kairienė, Ramunė

2022 06 09
Mirė Vladas Baltuškevičius | M. Kiaušaitės nuotr.

Mirė poetas, vertėjas Vladas Baltuškevičius

2022 06 06
Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

2022 06 03
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
„Skirtingos spalvos“ kviečia Vilniaus miesto širdį nudažyti balta spalva

„Skirtingos spalvos“ kviečia Vilniaus miesto širdį nudažyti balta spalva

2022 05 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

2022 06 25
Ledai | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vasaros gaiva: pagaminti ledus ilgai neužtruks

2022 06 24
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
Lietuvoje

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Daugėja susidomėjusių pėsčiųjų žygiais
Įvairenybės

Koks maistas keliauja į žygį kartu?

2022 06 24
Pixbay.com nuotr.
Įvairenybės

Atostogos su vaikais: kaip nesuklysti?

2022 06 24
Drabužių garinimas | fabula.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Drabužių garinimas – kam to reikia?

2022 06 24
Kaip išsirinkti pleistrą ir jį užsiklijuoti?
Įvairenybės

Vasaros sužeidimai ir pirmoji pagalba

2022 06 24
Medicina | vdi.lt nuotr
Lietuvoje

Gydymas gali kainuoti brangiau nei kelionė

2022 06 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Stanislovas Buškevičius apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vilna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija
  • Kalinino gradas apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03
  • „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai
  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vasaros gaiva: pagaminti ledus ilgai neužtruks

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Seime – maištas prieš Dievą   peržiūrėta: 1140; komentarų: 5
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 836; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 793; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 687; komentarų: 4
  • F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra peržiūrėta: 626; komentarų: 20
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 624; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Šabasevičienė. Paskutinis meilės laiškas Regimantui Adomaičiui

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 21
1
Regimantas Adomaitis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Birželio 20 d. mirė vienas didžiausių Lietuvos artistų Regimantas Adomaitis (1937 01 31 – 2022 06 20). Tai didelė netektis...

Skaityti toliau

Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 20
1
Mirė Regimantas Adomaitis | wikipedia.org nuotr.

Birželio 20 d., eidamas 86-uosius metus mirė legendinis Lietuvos kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis.

Skaityti toliau

Mirė istorikas, profesorius Jonas Aničas Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 20
0
mirė Jonas Aničas | LEU nuotr.

Birželio 19 d. eidamas 95-uosius metus, mirė buvęs Vilniaus pedagoginio instituto (VPI) rektorius, Vileišių, Bobelių, Yčų šeimų bibliografas, istorikas, prof....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Stanislovas Buškevičius apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vilna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija
  • Kalinino gradas apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…
  • Global-Kapitalistas apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

Kitas straipsnis
Rengiama konferencija „Stumbrai Lietuvoje: aktualijos ir sprendimai“

Laukiama visuomenės balso dėl Stumbro populiacijos apsaugos ir valdymo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai