Lygiai prieš 99 metus prisiekė pirmasis Lietuvos Prezidentas A. Smetona

www.alkas.lt
2018-04-06 21:25:50
Išrinktojo Prezidento Antano Smetonos priesaiką priima arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Kaunas, 1938 m. gruodžio 12 d. | Bačkaičio nuotr. LCVA.
Išrinktojo Prezidento Antano Smetonos priesaiką priima arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Kaunas, 1938 m. gruodžio 12 d. | Bačkaičio nuotr. LCVA.

Nuo balandžio 6 iki 26 d. Istorinės Prezidentūros Mažajame posėdžių salone lankytojams pristatomos naujai gautos dovanos – Prezidentų relikvijos, kurias Lietuvai ir Istorinei Prezidentūrai šimtmečio proga padovanojo Adelaidės lietuvių bendruomenė.

Perduodamas muziejui tolimojo kontinento lietuvių dovanas Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu padovanojo ir originalų Prezidento Antano Smetonos laišką Jonui Vileišiui. Po balandžio 26 d. relikvijos keliaus į restauratorių rankas, vėliau sugrįš į nuolatinę Prezidento rūmų ekspoziciją, išskyrus raštijos eksponatus, kurie dėl savo trapumo bus saugomi muziejaus fonduose.

Pats vertingiausias iš padovanotų eksponatų – originalus Prezidento Antano Smetonos rankraštis „Pro memoria“, rašytas Prezidentui pasitraukus iš Lietuvos ir trumpam apsistojus prie Mozūrų ežerų Vokietijoje, 1940 m. liepos 1-25 dienomis. Dėl savininko ir jo vaidmens Lietuvos istorijoje taip pat labai vertinga daug mačiusi A. Smetonos vaikščiojimo lazda, kuria Prezidentas, anot eksponatus Australijos lietuviams perdavusios jo žmonos Sofijos ir sūnaus Juliaus, naudojosi nuo pat Nepriklausomybės akto pasirašymo iki mirties. Abu eksponatus į Adelaidės lietuvių muziejų-archyvą iš JAV, Klivlando, parvežė aktyvus Adelaidės lietuvių bendruomenės narys Vladas Dumčius 1968 metais.

Dar du vertingi eksponatai priklausė Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Tai Prezidento šeimos naudoti daiktai: pasidabruotas samtis su monograma „AS“ ir termometras-barometras. Šiuos abu eksponatus V. Dumčiui perdavė Prezidento A. Stulginskio dukra, Čikagoje gyvenanti Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė.

Prezidento institucija Lietuvoje įkurta 1919 m. balandžio 4 d., pakoregavus „Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėmenis“. Pirmuoju Lietuvos valstybės Prezidentu buvo išrinktas, prieš tai Valstybės Tarybos pirmininko pareigas ėjęs, A. Smetona. Balandžio 6 d. Prezidentas prisiekė Tautai 1919 m. balandžio 6 d. Pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona Tautai Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje. Taip dalis Lietuvos gyventojų pirmą kartą išgirdo žodį „prezidentas“, lotynų kalba reiškiantį – „sėdintis priešakyje“.

Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) Prezidentai pradėdavo eiti pareigas ne nuo išrinkimo momento, bet nuo tos akimirkos kai prisiekdavo pagal Konstituciją. Tokia tvarka išliko iki šios dienos. 

Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) Prezidentų priesaikos skiriasi, nes anuomet keletą kartų buvo keista Konstitucija. Keičiant Konstitucija pakito ir Prezidento priesaikos tekstas. Štai kodėl skiriasi 1919, 1922–1926 ir 1938 m. Prezidentų priesaikos. Tiesa, 1922 m. priimtoje nuolatinėje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo numatyta galimybė prisiekti pagal savo įsitikinimus: vienokią priesaiką sakė katalikas, kitokią protestantas ar laisvamanis. Štai kodėl skiriasi kataliko Aleksandro Stulginskio ir laisvamanio Kazio Griniaus priesaikų tekstai. 

Nuo 1993 m. visi išrinktieji Lietuvos Respublikos Prezidentai prisiekia Tautai kartodami vieną ir tą patį tekstą, kuris yra įrašytas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme. Tiesa, Išrinktasis Prezidentas gali duoti priesaiką ir be paskutiniojo priesaikos sakinio: „Tepadeda man Dievas!“. Priesaika ištariama iškilmingo Seimo posėdžio metu. 

Išrinktojo Prezidento Antano Smetonos 1919 m. balandžio 6 d. priesaikos žodžiai: 

Aš, Antanas Smetona, Lietuvos valstybės Prezidentas, Tautos  atstovybės valia pastatytas šitos aukštos pareigos eiti, Didžiu ir  Visagaliu Dievu prisiekiu ir pasižadu Lietuvos piliečiams, jų  Atstovybės, Valstybės Tarybos akivaizdoje, kad aš mano pilietiška  garbe ir kilniausiais mano sielos jausmais būsiu ištikimas Lietuvos  Valstybei ir jos Konstitucijai ir sąžiningai eisiu aukštas mano  pareigas. Taip man Dieve padėk. Amen.

Išrinktojo Prezidento Antano Smetonos 1938 m. gruodžio 12 d. priesaikos žodžiai:

Visagalio Dievo akivaizdoje prisiekiu, kad vadovaudamas  valstybei, rūpinsiuosi tautos vieningumu, saugosiu jos garbę,  ugdysiu Lietuvos galią ir gerovę ir duotą man konstitucijos galią  vykdysiu teisingai, visuomet atsimindamas savo atsakymą už  Lietuvos ateitį ir dabartį. Didingoji senosios Lietuvos praeitis ir  sunki Nepriklausomybės atstatymo kova teskatina mane prie  to. Kad taip man, Dieve, padėtumei.

Prezidentų relikvijas nuo balandžio 6 iki 26 d. galima apžiūrėti nemokamai, kasoje informavus apie vizito tikslą. Visas muziejus lankomas įsigijus bilietą. Muziejus dirba II–VII nuo 11 iki 17 val. Ketvirtadieniais – iki 19 val.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Lygiai prieš 99 metus Lietuva tapo NEDEMOKRATINĖ says:

    Kuo mes šiandien “didžiuojamės”? Kad Smetona – karinio perversmo būdu užgrobė valdžią Lietuvoje? Kad ją pavertė KARINE- FAŠISTINE? Kai neturime, aplamai, kuo didžiuotis – didžiuojamės tuo …ką turime. Šiandien irgi “didžiuojamės”, kad nuolankiai, šuniškai tarnaujame JAV banditams, o ne SAVO TAUTAI.

  2. Vidmantas says:

    Visiškai Jums, Jonai, pritariu. Juk jei ne kariškiai būtų susirūpinę prieš tai buvusio prezidento Griniaus neveiklumu, tai jau tada būtume turėję sovietinę valdžia. Pilna to meto Lietuva buvo rusijos šnipelių. Jų jau buvo ir kariuomenėje “įsitrynusių” ir ten jau mėgino eilinius kareivėlius patraukti savo pusėn. Labai nedaug truko iki naujos sosvietų okupacijos ne 1944m. pabaigoje, o 1926m.

  3. Kažin says:

    Kažkoks paistalas, kad 1919 m. balandį galėjo prisiekti Lietuvos valstybės prezidentas. Juk 1919 metais Prezidento institucija Lietuvje dar nebuvo įkurta. A. Smetona 1919 metais tegalėjo eiti Tautos (Valstybės) tarybos prezidiumo vadovo pareigas. Lietuvos Respublikos prezidento institucija buvo įsteigta tik 1920 m. birželį, kai į savo pirmąjį posėdį susirinkęs Lietuvos Steigiamasis Seimas ir šias pareigas pavedė eiti Laikinojo Seimo pirmininkui A. Stulginskiui. Kas dėl A. Smetonos, tai jis į Prezidento sostą atsisėdo tik po 1926 metų perversmo. Taigi būkime biedni, bet teisingi…

    • Gabrielė says:

      Lietuvos istorija l. sudėtinga. Mes taip ir nesusilaukėm kompetetingo istoriko, kuris teisingai ir aiškiai , be melo būtų surašęs painią atgimusios Lietuvos respublikos istoriją…gerai turėti kartą augančia be šaknų…net Aktą nuvažiavo ir be vargo surado visai ne istorikas…! A.Smetona Prezidentu buvo išrinktas Valstybės tarybos: tokios institucijos l. reikėjo, pradėjus valstybės kūrimo darbus. A. Stulginskis buvo pirmas Konstituciniu būdu išrinktas.

      • Kažin says:

        Pagal Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą Lietuvos valstybės pamatus galėjo nustatyti tik demokratiškai išrinktas steigiamasis Seimas. Taigi Lietuvos prezidento instituciją tegalėjo įsteigti tik steigiamasis Seimas, valstybės taryba tokių galių neturėjo. Kaip minėjau, steigiamasis Seimas Lietuvos prezidento instituciją įkūrė tik 1920 m. birželį. Tad, 1919 metais nesant įsteigtos Lietuvos prezidento institucijos, A. Smetona negalėjo būti išrinktas į šį dar nesamą Lietuvos prezidento postą. Galima būtų manyti, kad Valstybės taryba savo vadovo pareigas galėjo pavadinti prezidentu ir į jas išrinkti A. Smetoną. Tad A. Smetona geriausiu atveju tegali būti vadinamas Valstybės tarybos, o ne Lietuvos prezidentu. Teisiškai akivaizdu, kad Tarybos – vienos institucijos – prezidentas pagal teisinį rangą negali būti prilygintas visos Lietuvos prezidento statusui. Laikas būtų šiuo klausimu sudėti taškus ant ‘i’ ir valstybiškai stotis ant tvirto istorinio pamato. Beje, Lietuvos istoriografijai yra būdinga nepaisyti teisės istorinių faktų, tai metodologiškai yra bene silpniausia jos vieta.

  4. Henrikas says:

    Teko girdėti, kad A.Smetona pirmąją priesaiką skaitė trim kalbom. Kokiom?

Komentuoti: Jonas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Naujienos

Kiti Straipsniai

Kitas straipsnis