Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Stancikas. Apsivalymas

Dalius Stancikas, www.zurnalasmiskai.lt
2018 04 02 20:29
2
Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Kaip mes atsiliekam nuo estų“, – dažnai padūsauja lietuviai ir nurodo dvi priešingas priežastis. Viena – Estijoje, skirtingai nuo Lietuvoje, įvyko antikomunistinis apsivalymas (liustracija), kita – estai mažiau kariauja tarpusavy ir daugiau dėmesio skiria permainoms.

Ar tikrai Estijoje antikomunistinis apsivalymas buvo kitoks nei Lietuvoje?

Tam tikra prasme taip. Kai Estija atkūrė nepriklausomybę, paskutinis šios šalies komunistų partijos vadovas Arnoldas Riutelis paleido partiją, o lietuviškas A. Riutelio atitikmuo Lietuvoje Algirdas Mykolas Brazauskas ją išsaugojo, pakeisdamas Lietuvos komunistų partijos pavadinimą. Todėl Lietuvos komunistinė nomenklatūra, skirtingai nuo Estijos, visą pagrindinį reformų dešimtmetį išsaugojo savo įtaką ir 1992 m. triuškinamai grįžo į valdžią.

Be rimtesnių tyrimų sunku pasakyti, ar Estijos pažangą labiausiai lėmė ši politinė aplinkybė, ar milžiniška giminaitės Suomijos pagalba – tikėtina, kad abi priežastys reikšmingos. Vis dėlto Estijos liustracijos taip pat negalime laikyti visiška: paskutinis Estijos komunistų partijos vadovas A. Riutelis, kaip ir mūsų A. M. Brazauskas, vienai kadencijai buvo išrinktas Estijos prezidentu. Iki tol atrodę gana vieningi (pagrindiniai nesutarimai vyko ne tarp partijų, o tarp estų ir daugiau kaip trečdalį šalies gyventojų sudarančių rusų) per 2001 m. rinkimus estai skilo į dvi priešiškas stovyklas. „Estijos prezidentas jokiu būdu neturi būti iš buvusių komunistų, ši partija tarnavo okupantams, buvo blogio ramstis“, – kalbėjo buvęs tremtinys, dvi kadencijas prezidentavęs Lenartas Meris. Protestuodami estų dešinieji pradėjo kurti tinklalapį, skelbiantį apie visus buvusius komunistus, nes „siekiant atskleisti ir pasmerkti komunizmo nusikaltimus, būtina paviešinti visų komunistų partijos narių veiklą ir poziciją“.

Prieš atkuriant nepriklausomybę Estijoje buvo šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. komunistų. Lietuvoje, turėjusioje dvigubai daugiau gyventojų, komunistų būta beveik 200 tūkst.

Prezidentu išrinktas A. M. Brazauskas pasiūlė „nebeskaldyti“ tautos, atsisakyti visų „praeities voratinklių“, o sovietmečio genocidą liudijančius archyvus (LKP ir KGB) tiesiog sunaikinti. Užbraukim brūkšnį ir draugiškai kurkime naują Lietuvą.

Suprantama, kad tam pritarė pakliuvę ar patys pynę „blogio imperijos“ (Ronaldo Reigano terminas) tinklus, o priešinosi nukentėjusieji: geresnės ateities nesukursime ant „blogio ramsčio“, turime išsiaiškinti, kas yra kas.

Buvo ir dar vienas svarus argumentas neužbraukti praeities – labai svarbią jos dalį pavogė okupantai, išveždami slapčiausius ir jautriausius archyvus, šitaip galėdami praeitį bet kada paversti sprogstančia dabartimi.

Lietuva, kaip ir visos posovietinės valstybės, pasirinko istorijos nenaikinimo ir dalinės liustracijos kelią – tyrė ir viešino slaptuosius archyvus, bandė traukti atsakomybėn likusius gyvus stribus ir kagėbistus, ribojo jų galimybes dalyvauti valstybės tarnyboje ir kai kuriose privačiose struktūrose, kvietė prisipažinti buvusius KGB agentus. Tačiau pagrindinio okupantų ramsčio – komunistų partijos, kuriai buvo pavaldžios visos slaptos ir viešos jėgos struktūros, – teisės nebuvo niekaip suvaržytos. Didžia dalimi todėl, kad nemažai komunistų dėl vienokių ar kitokių priežasčių prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo. Vyraujančią nuomonę savo užrašuose paliko poetas Marcelijus Martinaitis: „Aš manau, kad visi, kurie [1990 m.] ėjo į deputatus, buvo apsisprendę aukai, ir LKP savo įtakos praradimo kaina…“

Ar Lietuvoje galėjo būti platesnė liustracija?

Taip. Jei komunistų partija būtų buvusi paleista, kaip padaryta Estijoje. Arba jei didžioji dalis tautos būtų norėjusi tokio apsivalymo. Tačiau per pirmuosius prezidento rinkimus 1993 m. A. M. Brazauskas gavo beveik tiek pat balsų, kiek visi 2014 m. prezidento rinkimų kandidatai kartu sudėjus.

Jei būtų galimybė iškart pakeisti visus sovietmečio prokurorus ir teisėjus, kaip susijungus Vokietijai nutiko jos pokomunistinėje dalyje.

Jei plačiau apriboti kagėbistų teisių nebūtų sutrukdęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad negalima kagėbistams taikyti kolektyvinės atsakomybės, nes jie buvo tik sraigteliai, vykdę įsakymus.

Jei rusai nebūtų išsivežę daugelio agentų bylų.

Jei ketverius metus (1988–1991) trukęs nepriklausomybės atkūrimas nebūtų toks egzistenciškai trapus – tuomet viskas atrodė kitaip nei dabar, tada sveikinom kiekvieną atbėgėlį į nepriklausomybės stovyklą, nesvarbu, ar jis buvo agentas, kagėbistas, ar komunistas (prisiminkim sovietų generalinį prokurorą Liudviką Sabutį, kunigo Alfonso Svarinsko tardytoją Egidijų Bičkauską, kagėbistą Daną Arlauską, paskirtą lietuviškos VSD pirmininko pavaduotoju, ir t. t.). Tuomet svarbu buvo pasiekti pagrindinį tikslą ir tai padaryti mažiausia kaina. Kruvinas Budapeštas 1956 m., tankais sutraiškyta Praha 1968 m., surakintas Kaunas 1972 m., kastuvėliais užkapotas Tbilisis 1989 m. neleido atsipalaiduoti šeimyniniams ginčams.

Ir paskutinis „jei“ – jei mūsų XX a. antrosios pusės istorija nebūtų tokia paini ir skausminga, ant kurios egzistencinio skustuvo ašmenų tarpusavy pynėsi heroizmas ir niekšybė.

Kiek kankinamų partizanų paversta išdavikais (tarp jų žymiausias Jonas Kimštas, Rytų Lietuvos srities vadas), kiek patriotiškų jaunuolių, 1941 m. sukilėlių, naiviai stojusių į vokiečių policijos batalionus, tapo nacių kolaborantais ir atsidūrė tarp Holokausto vykdytojų! Stribų ir pokario komunistų sąrašuose rasime ir tų, kurie rizikuodami savo šeimomis dirbo ginkluotam pasipriešinimui (1951 m. partizanų gynybos pajėgų vadui A. Ramanauskui-Vanagui besislapstant Jiezno rajone jo ryšininkais buvo sovietiniai pareigūnai, kuriems paprastai partizanai skelbdavo mirties nuosprendžius – apylinkės pirmininkas ir sekretorius), KGB agentų sąrašuose tarp niekšingomis išdavystėmis susitepusių Juozo Markulio, Kosto Kubilinsko ar Julijaus Slavino įrašytas ir kardinolas Vincentas Sladkevičius ar pats Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurie nieko neišdavė ir kuriuos pats okupacinis režimas vertino kaip pavojingiausius priešus. Pagaliau Atgimimo Sąjūdyje buvo veik pusė komunistų…

Neapsigaukime – slaptieji archyvai nėra kriminaliniai romanai, kuriuos galima skaityti be gilesnio pažinimo, be platesnio konteksto, pagal juos nepavyksta visų sukišti į vieną išdavikišką maišą. Šitaip darantys paprastai sukelia tik pigius skandalus. Ir problema ne ta, kurios lyg šiaudo dažnai griebiamės neaiškiose situacijose – neva tai tyčia paliktos kagėbistų provokacijos. Jie tam neturėjo laiko – po 1991 m. pučo, kurį organizavo KGB ir kariuomenė, teko paknopstomis bėgti.

Tikroji priežastis – tų laikų istorija yra perdėm paini ir sudėtinga.

Ir tai ne vien Lietuvos problema, atverti praeities archyvai drebina visas sovietų okupuotas valstybes. KGB agentų sąraše rastas lenkų pasipriešinimo lyderis ir pirmasis prezidentas Lechas Valensa, garsiausias čekų rašytojas, kurio kūrinius draudė komunistai, romano „Nepakeliama būties lengvybė“ autorius Milanas Kundera, vokiečių dailiojo čiuožimo legenda, daugkartinė pasaulio ir olimpinė čempionė Katarina Vit…

Iš lietuviškų KGB archyvų išnirus Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio pavardėms vėl pasigirdo prieš ketvirtį amžiaus ištartas A. M. Brazausko raginimas: užteks juodinti autoritetus. Ir aidu atskriejo vis pasikartojantys klausimai: o kur kiti agentai? Kodėl įslaptinti prisipažinusieji?

Atsakymai girdėti, bet primiršti: daugelį svarbių agentų bylų išvežė rusai, o prisipažinusieji įslaptinti todėl, kad rusai nesuprastų, kas žinoma, o kas – ne.

Ar tai teisinga taktika – tegu sprendžia politikai ir specialiosios tarnybos. Šventraščiai mus moko, kad praeities sunaikinti ar nuslėpti neįmanoma: „Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn“ (Luko evangelija).

Čia, regis, ir yra tikroji liustracija, tikrasis apsivalymas – kad ir koks jis būtų kartus.

Be visiškai išgyvento katarsio nebūna aukštų pakilimų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas
  2. D. Stancikas. Dvilypė Lietuva
  3. D. Stancikas. TIE-SOS
  4. D. Stancikas. Tautos savisauga
  5. D. Stancikas. Konstituciniam Teismui – apkalta
  6. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  7. D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas
  8. D. Stancikas. Dvi konstitucijos
  9. D. Stancikas. Netoliaregis nusirašinėjimas
  10. D. Stancikas. Kalba ir cenzūra
  11. D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas?
  12. V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos…
  13. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  14. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  15. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  16. M. Jučas. Gedimino laiškai
  17. Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
  18. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  19. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  20. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  21. B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas
  22. Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai
  23. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  24. V.V.Landsbergis. Skraidymai sapnuose ir ne tik
  25. Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys
  26. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  27. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  28. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  29. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  30. D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. T0mas J. says:
    3 m. ago

    Šantažuoti Kremlius negali Romualdo Granausko, VIEŠAI prisipažinusio visai tautai. O kiti? Visi kiti KGBistai (ir slapta prisipažinę, ir neprisipažinę) BIJO būti išviešinti, todėl jais KGB gali žaisti toliau kiek tik nori. Argi slapta prisipažinęs agentas (tas, vienas iš 1589-ių) Kremliui ar net pačiam velniui nesutiks ištikimai tarnauti, kad tik praeities dokumentai su jo pavarde iš KGB archyvų nebūtų paviešinti? Sutiks! Ir kaip valstybė apsaugos nuo tokio šantažo?
    Tai kokia prasmė buvo to įstatymo dėl prisipažinimo?
    Iš tiesų slapto prisipažinimo Lietuvos valdžiai įstatymas buvo reikalingas tik tam, kad KGBistai liktų nežinomi tautai, kad KGBistams nebūtų gėda, kad jie nebūtų pasmerkti.

    Atsakyti
  2. Aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį says:
    3 m. ago

    Kai komunistai, kgb’istai (gru, …) l. lengvai užėmė svarbiausias valstybines įstaigas, tai juk l. lengva nukenksminti tokius, Seimą (vyriausybę, … ) aptvėrus spygliuota viela : )

    Atsakyti

Komentuoti: Aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07
Kas gali palengvinti nuotolinį darbą?
Lietuvoje

Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?

2021 03 07
Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius
Gamta ir žmogus

Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius

2021 03 07
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis

2021 03 07
Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Lietuvoje

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

2021 03 06
Kelias.sumin.lt
Lietuvoje

Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą

2021 03 06
Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
Kultūra

Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai

2021 03 06
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius
  • Kęstutis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Diedas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Akela apie Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
  • Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?
  • A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius
  • J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Garbačiauskienė

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1232; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 948; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 586; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį peržiūrėta: 474; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Kaip rašoma įvairiuose žinynuose, Steponas Lukoševičius – Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, miškininkas. Nuvalius užmaršties dulkes, mes norime Steponą Lukoševičių pristatyti...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
8
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

by Kristina Aleknaitė
2021 03 06
0
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Duotas startas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius
  • Kęstutis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Diedas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Akela apie Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
  • Akela apie Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Kitas straipsnis
Raimondas Vėjuonis | „Rwitter“ nuotr.

Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai