Vyčio skulptūra bus statoma prie Kauno pilies – tokį sprendimą priėmė kauniečiai.
Už tai, kad Vytis iškiltų prie Kauno pilies buvo 5,8 tūkst. iš beveik 8,3 tūkst. balsavusiųjų, per 1,4 tūkst. apklausos dalyvių siūlė Nemuno salą, daugiau nei tūkstantis – Santakos parką.
Toliau laukia realūs darbai. Apie juos alkas.lt žurnalistai kalbasi su Kauno miesto tarybos nariu, architektu Jonu Audėjaičiu.
Oficialu: parengti Nemuno krantus jungiančio tilto projektiniai pasiūlymai. 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas ne tik pagerins susisiekimą, bet...
Skaityti toliau
Netrukus gimtadienį švęsianti bendrovė „Kauno energija“ sulaukė pirmosios dovanos. Svarbiausiame įmonės objekte – Petrašiūnų elektrinėje – iškilo vienas aukščiausių objektų...
Skaityti toliau
Bandymai apgaule išvengti vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą centrinėse Kauno gatvėse gali baigtis net baudžiamąja atsakomybe. Svetimus arba nebegaliojančius neįgaliojo...
Skaityti toliau
“Malda ir maga – skirtingų daržų p o n i o s”
tenka šią seniai primirštą (naujai išnyrančią
tiesą kartot).
VYTIS – mūsų Tautos galių ir dvasinės tvirtybės palaikymo g y v y b i n i u žymeniu visam pasauliui atvertas
(Valstybės herbe, heraldikoje bei savose Vėliavose).
Jis, jo atvaizdas, atkartojimas, – tai malda, dvasinio santykio atliepiamumas. Jį dvasiniu pakilimu, maldomis ir apeigų šventumą vien palaikantieji …tą gebantieji ir skirti tam – vien gali mėginti i š k e l t (kur dera, ir KAIP dera).
Todėl ne malda, ne šventumu, o vien pobukia maga… magėjimu-įsigeidimu vienkartinės (bet “monumentaliai’ įsipaminklintos) naudos įstumiamas skaityk gana deramas Kario-Valdovo (sakykim gynėjo) paminklinės “projekcijos’ atvaizdas net nežinia ar net Vytenio ar Vaidoto aikštei pritinkamas. O VYTIS, Vytį kauniečiai dabar:
mat turi vietą jau (net 5800-ų apskelbtų) deramai ir kuo švenčiausiai atlikt nuo savęs privalės
(ar nuo jų J.Šlivinsko su A.Nasvyčiu Dariui ir Girėnui pastatyto primin.) kaip buvę, ir turi būt,
mat pažint pradėt, – maldoje Santakos ir jos papilės galių slėpinius net ir iš po norvegiškojo
ažūro-abažūro į bokšto pastogę u ž b o g i n t o “mūru”, – išsigrynint kas, kuo, ir kam esą, ir
pradėję tikėkimės atras –
KAS YRA VYTIS, ir kas, kokį bei kodėl ten ar net ne ten STATYT-VALIODINT galįs
…su malda (ar be …magoje).
Ir kelionei link Maldos, link pažinimo bei atradimo savęs, – labai aiškus, atviras bei skambus būsimos
(bei buvusios) Prūsijos vaizdelis …garsas-takas-kanalas (prūsaitės Klaipėdoje gimusios):
https://www.youtube.com/watch?v=4nZDzFbelQQ&index=2&list=RDM6LBOfZWOKE
tyras, skambus, be triukšmų (taršų CO2); svetima melodija, svetima kalba, nuo 1945 m. Potsdame per prievartą dar vis tebeužlaikoma ant prūsų iš JAV ir Jungt.Karalystės vadovų (ir šiandienos!!) bevalystės.
Sergi, Giedriau?
smagu, kad išklausyt gebėta,
o lietuviškus prūsaitės klaipėdietės įrašus Lenos Valaitis (Valaitytės) įrašus susiraskit, kaip ir kt., kas per
tą “žiaurių politligonių” JAV su Jungt.Karalystės vadovais bevalystę – i š n a i k i n i m u i kas akimirką, kas minutę, kas valandą… nevykdant savo parašais Potsdame 1945 m. rugpjūty pasirašytų į s i p a r e i g o j i m ų dėl Prūsijos ateities – palikta;
gebėsit tuo suvokt ir atrinkt visas JAV su Jungt.Karalyste ir jų aplinka (nuo 1945 m.) ligas ..invalidumą.
Invalidumo (arba tiksliau politinės negalios apraiška) tų mūsų NATO partnerių vadovybių tiek akivaizdi, ir tiek gėdinga, kaip ir visa net nepradėta milijoninių holodomoro žudynių taptautinės teisės eiga.
Todėl lygiai tapačiai nenuovokiai ir “kavaliauskiškai-matijošaitiška” Vyčio įbalvonimo eiga (nederamai)
vykt galinti. Be nuovokos, be kūrybos, be meilės.
Bet gal pasveiks – mūsų dėka, ir Tamstos žodžio-atliepos. Smagus atsivėrimas Tomai. Budėkit nuolat.
O kodėl tokia nelygybė: Vilniui Vyčio nė už ką nepavyko, o Kaunui forsuojama visa jėga ir greičiu ?
Su tuo paminklu Kaune skubama kiek tik galima, matyt todėl, kad reikalinga ‘įsisavinti” keuropinius pinigus. Gi toks pats skubėjimas buvo ir su “Rail Baltica”, kai nuo Kauno, turint tą vėžę tieti Balstogės kryptimi, ji buvo nuvaryta vos ne visai į priešingą pusę – Kazlų Rūdą, mat, reikėjo “skubėti”, kad būtų ‘įsisavinti’ tie 365 tūkst. keuropinių eurų, visa kita nesvarbu. Dabar jau, atseit, matosi, kad tą vėžė nutiesta ne ta kryptimi, tai tapo reikalingi pinigai jos krypčiai pakeisti. Tai va Europa – vėl duok Kaunui kitų Lietuvos geležinkelių sąskaita šimtus tūkstančių eurų “įsisavinti”, tokie tad dalykai regisi su tais Kauno “forsavimais”…
Varšuva liepė.
Varšuva liepė.
Man regis, 2 variantai: 1) Vytis Kaunui atiteko pagreitintai, kad Vilniui nebeliktų prasmės. Logika maždaug tokia: ar ne per daug dviejų Vyčių ir Kaune, ir Vilniuje – gal Vilniui kitką, gal kombinuotą, gal kompromisinį… 2) Kaunas yra Kaunas, o Vilnius yra Wilno.
Sutinku, Vytis ant lenkiško paso nesižiūri. O ką darys su Gedimino kalnu ? Jis irgi lenkams neįsipaišo . Ir dar keletą paminklų reiktų pašalinti.
Ką darys su Gedimino kalnu? Ogi “persupils” jį Kowne ir pirmyn… Juk pagal lenkus Jogailaičiai yra Gediminaičiai. Pripaišys dar pro tą kalną einančią “Rail Baltica” Kowno- Bialystok ir vaizdelis puikiausiai tiks…, na, bent jau ant “lenko kortos”…
Tai, kad ar pasakymu Kaunas yra Kaunas iš tikrųjų Lietuvai nėra sakoma – Kaunas yra Kowno…