Gedimino kalne gali būti nugriauta dalis gynybinės sienos

Siekiant išvengti nuošliaužų pavojaus ant Gedimino kalno esantiems Kunigaikščių rūmų fragmentams, svarstoma nugriauti dalį neautentiškos, praėjusio amžiaus pabaigoje atstatytos sienos, sako viceministras Renaldas Augustinavičius.

Jo teigimu, taip pat svarstoma, kad nugriovus sueną sieną būtų galima rasti gerus inžinerinius sprendimus, kad nuošliauža nepakitų į viršų ir nepasiektų Kunigaikščių rūmų.

„Iš esmės šią savaitę turime iki galo išsidiskutuoti, ar mes įrenginėjame polius šioje vietoje, norėdami stabilizuoti pietrytinį kampą, ar mes vis dėlto šią gynybinės sienos dalį nugriauname, t.y. demontuojame. Svarstome“, – sakė viceministras.

Pasak viceministro, didžiausias tolesnių nuošliaužų pavojus yra vakariniame šlaite, žemiau Gedimo pilies bei ties pietrytiniu gynybinės sienos kampu, kuris „gali pasislinkti žemyn“, tačiau šiuo metu kalne įrengti jutikliai, anot jo, nefiksuoja grunto poslinkių.

Renaldas Augustinavičius pristatė ir nuveiktus darbus. Anot jo, šiuo metu šiaurinėje dalyje, kur įvyko pirmoji didžiausia nuošliauža, įrengti vadinamieji gabionai – laiptuotos akmenimis užpildytos struktūros, kitose kalno dalyse nukastos nuošliaužos, įrengta drenažinė sistema, nuslinkusios vietos užpiltos žvyru. Šios priemonės turėtų apsaugoti gilesnius gruntuo sluoksnius nuo įšalimo ir atšilimo  procesų, kurie gali sukelti nuošliaužų pavojų. Šuo metu žiemai baigiamas ruošti tik prie Valdovų rūmų esantis pietinis šlaitas.

Baigiami tvarkyti ir Kunigaikščių rūmai. Mūrai suvaržyti specialiomis plieninėmis templėmis, įrengtas laikinas stogas iš medžio ir skardos.

Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto Gedimino kalno būklės pirmadienį paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu – iki šiol ji buvo paskelbta tik savivaldybės lygmeniu. Ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.