Vyriausybės posėdyje pritarta atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui. Dabar Strategijos projektas bus pateiktas svarstymui Seime.
„Atnaujinta energetikos Strategija reikalinga tam, kad visos pusės – nuo vartotojo iki investuotojo – žinotų, kuria kryptimi juda Lietuvos energetikos politika ir būtume aiškiai tai krypčiai bei konkretiems tikslams įsipareigoję, nesiblaškytume ir jų siektume“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Strategijos projekte įrašyti šalies energetikos tikslai, jų įgyvendinimo priemonės iki 2030 m. bei nubrėžtos energetikos plėtros gairės iki amžiaus vidurio. Strategija numato keturias pagrindines Lietuvos energetikos politikos kryptis – energetinis saugumas, žaliosios energetikos plėtra, konkurencingumas ir inovacijos.
Įgyvendinant energetikos politiką bus siekiama, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų mažesnės nei regiono valstybėse.
Strategijoje numatoma per artimiausius penkerius metus stiprinti Lietuvos energetinių sistemų ir rinkų integraciją į Europos Sąjungos (ES) sistemas. Įgyvendinus du svarbiausius šios srities projektus – elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais (iki 2025 m.) bei pastačius dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (iki 2021 m.) – bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į ES energetinę sistemą.
Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) didinimas yra viena svarbiausių strategijos krypčių. Planuojama, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys net 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine – 2030 m. bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 m. ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.
Skatinant žaliosios energetikos plėtrą, Strategijoje numatyta skatinti aktyvų pačių energijos vartotojų dalyvavimą energijos gamyboje. Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių.
„Europoje ir visame pasaulyje energetika išgyvena didelį virsmą – pereinama prie kitokių energijos gamybos modelių ir skatinami kitokie energijos vartojimo įpročiai. Energetikos tikslas ne tik garantuoti saugumą, bet kurti realią naudą kiekvienam vartotojui ir pridėtinę vertę ekonomikai. To ir siekiame šia atnaujinta Strategija“, – sako energetikos ministras.
Dar viena priemonė skatinti energetikos konkurencingumą – efektyvaus energijos vartojimo skatinimas. Įvertinus tai, kad didžiausias energijos taupymo potencialas yra pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, Strategijoje numatoma teikti pirmenybę daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimui bei skatinti mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas.
Kuo labiau kiekvienas namų ūkis, kiekvienas daugiaaukštis pats viskuo apsirūpina, ko namui ar ūkiui gyvybiškai reikia, tuo sunkiau paralyžiuoti tokio miesto gyvybę ir veiklą. Centralizuotos sistemos (elektros, šilumos, vandens, ryšio) turėtų būti tik kaip „maisto papildas”, talkinantis valandomis, kai namas pats nepajėgus patenkinti svyruojančių savo poreikių.
Štai, tas pats butas I-me aukšte iki „Rubikono” ir po jo. Iki „Rubikono” kieme veikė boilerinė, namas gaudavo ne pakeliui iš centro ataušusį, o karštą vandenį, nes jį papildomai pašildydavo kiemo boilerinė. Nešaldavo nei apatinis, nei viršutinis aukštai, nei galiniai butai. Kai „Rubikonas” panaikino miegrajoniuose boilerines, namai gauna per visą miestą vamzdžiais vilktą ir gerokai atvėsusį vandenį, tad mūsų rūsiuose suryja galybę elektros, kol tampa tinkamas naudoti. Pirmi aukštai nuo tokio „pagerinto” šildymo žiauriai šąla, nes modernizuoti mazgai nieko nepadeda – radiatoriai leisgyviai. Tenka nuolat papildomai elektra šildytis. Štai ką reiškia viso miesto aprūpinimas iš vieno centro. O kai kažkur pakeliui vamzdyno avarija? Anksčiau per avarijas tik ribotas namų skaičius šaldavo, kol sutaiso, o dabar – visi pakeliui.
Dar yra vienas pavojus atnaujinus (tarptautiškai – renovavus) namo šildymo sistemą: dingus elektrai sustoja ir šildymas, nors ir šiluma ateina į namą, bet namas ją „pasiima“ tik tada kai dirba siurblys. Niekas nenumato, kad šildymo sistemos siurbliui reikia įrengti UPS’ą ar elektros generatorių. Senose (elevatorinėse) šildymo sistemose siurblių nėra. Termofikacinį vandenį sistemoje varinėja šiluminės elektrinės siurbliai.
Man „patiko“ sakinys: „Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių.“ Belieka laukti kai bus dar ir toks sakinys: Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais namuose sriubą, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti sriubą iš užsiaugintų daržovių. Ir juokinga ir graudu.
Išvis ar supranta kas nors ( yra dar specialistų, girdėjęs ir juos) iš Alko skaitytojų, kas čia per nesąmonės yra parašytos, kokie idiotizmų perlai ir jų vėriniai čia pateikti ?
Pribloškia, kai energetikos ateitis yra palikta nusivylusių namų šeimininkių lygio intelektualams Seime, Vyriausybėje ir propagandinių straipsnių į šviesų energetinį rytojų žurnalistams, neabejotinai kokaino apsiuosčiusiems ir pasijutusiems energetikos galiūnais mintimis.
Kada bent sutos tas durnių laivas su atsinaujinančia, žaliąja ir netaršiąja energetika, kuri dar niekam niekada pasaulyje neatsipirko ir laikosi iš biudžeto dotacijų, pvz. Nyderlanduose 2012 m. atsinaujinanti energetika sudarė 4 (gal 6) nuošimčius, dotacijos siekė 7,5 mlrd. eurų, Vokietijoje dotacijos tais pat metais buvo 20,0 mlrd. eurų.
Kodėl vėjo jėgainės panaudoja 31 % vėjo galios, Piskožo (žiūr. pasigūglinus pionowe silownie wiatrowe Piskorza) –
65 % ir nepaprastai sunkiai skinasi kelią ?
Tam, kad biudžeto pinigus naudoti lochotroniniams vėjo malūnams kaip bergždžioms atgyvenoms ir pastoviai su kiekvienais metais skurdinti ‘inovacinės’ šalies gyventojus.
Skaitykime, kas supranta :
“Planuojama, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys net 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine – 2030 m. bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 m. ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.”
Tai aiškus energetinis LOCHOTRONAS – vėjo energija sudarys 2030 m. apytiksliai 25 % visoje energetikoje, tai kiek Lietuva turės atriekti iš savo biudžeto dotacijoms, kad išmesti vėjams (velniop), o jau 2050 m. visus 52 % visoje energetikoje su kiek % biudžeto lėšų – penktadaliu, ketvirtadaliu ?
Ar suvokia planuotojai ką rašo, apie ką kalba ?
Kiekvieną, kuris skaičiavo, apibendrino, rašė šį pranešimą, balsavo už jį, galiu pavadinti beraščiu nemokša.
Beraščiai nemokšos isteriškai klykdami kvailystes valdo ir Lietuvą, ir jei įsakinėjančią ES.
Įdomu, kas netinka ?
Man įdomios būtų gerb. Jono Vaiškūno nuomonės šiuo klausimu, kaip baigusio fiziką VU.
Gal jau nebegalioja ir energijos tvermės dėsnis tokiai atsinaujinančiai, žaliai ir netaršiai energetikai ?