Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Tarpjūris – iliuzija ar galimybė?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2017 11 02 22:49
15
Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? | Youtube.com nuotr.

Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? | Youtube.com nuotr.

Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? | Youtube.com nuotr.
Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? | Youtube.com nuotr.

Tarpjūrio idėja labiausiai siejama su Lenkijos lyderio Juzefo Pilsudskio asmenybe. Jau po Pirmojo pasaulinio karo jis planavo federaciją, kurią sudarytų Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Baltarusija, Ukraina, Rumunija, Vengrija, tuometinė Čekoslovakija ir tuometinė Jugoslavija. Ši idėja turėjo priešininkų pačioje Lenkijoje – ypač iš Romano Dmovskio ir jo šalininkų – tautinių demokratų (endekų) pusės.

Lenkų endekai siekė unitarinės etninės Lenkijos valstybės, kurioje tautinės mažumos būtų sulenkintos. Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai ši federacija siejosi su Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita), kurioje lenkai užėmė pirmaujančias pozicijas, o kitos tautos palaipsniui asimiliavosi. Žinoma, jaunoms, atgimstančioms tautoms šis projektas pasirodė atmestinas. Kitos šalys į šią federacijos idėją žiūrėjo gana abejingai. Daugelis jų tiktai pradėjo vaduotis arba ką tik buvo išsivadavusios iš svetimų okupantų, degė tautine dvasia ir mažiausiai norėjo dar vienos daugiatautės valstybės.

Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai prieštaravimas šiai idėjai kainavo dalį teritorijų, o dviems pastarosioms – ir valstybingumą. Klausimas, ar J. Pilsudskio federacijoje jos būtų turėjusios daugiau valstybingumo, nei Sovietų Sąjungoje, tapdamos sąjunginėmis respublikomis. Valstybė federacijoje bet kuriuo atveju tampa tik valstija. Galima tiktai diskutuoti, kuris šeimininkas geresnis, nes šioms šalims Lenkija aiškiai siūlė savo hegemoniją.

Kai kurie istorikai ir politikai kaltina „etnocentrines“ Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos vadovybes, kad jų atsisakymas supriešino jas su Lenkija ir atidavė tiek Vokietijos, tiek sovietų Rusijos valiai. Bet pagrindinis kaltininkas buvo pats J. Pilsudskis, kuriam ambicijos ar įžvalgos stoka trukdė suvokti po Žečpospolitos suirimo pasikeitusias realijas. Jei vietoje federacijos būtų pasiūlyta suvereni valstybių sąjunga, tai kitų šalių reakcija tikrai galėjo būti kitokia.

Šis klausimas kyla ir šiandien, kalbant apie Europos Sąjungą. Už Briuselio biurokratų šįsyk stovi du hegemonai – Vokietija ir Prancūzija, nors vien jų valia aiškinti Briuselio sprendimus būtų kiek supaprastinta. Iš tiesų kyla globalistų projektas su dviem dominuojančiom valstybėm, kurių politinius elitus sudaro tie patys globalistai. Jau šiandien Briuselis laiko savo valią aukštesne už sąjunginių valstybių ir jų tautų valią. Įskaitant jų valią tokiais klausimais kaip migracija, šeima, lyties etika, net institucinė valstybių sąranga ir ekonominė politika. Vėl grįžtame prie klausimo, ar gyvensime valstybių sąjungoje, ar sąjunginėje valstybėje.

Federalėjanti Europa iš vienos pusės ir agresyvėjanti Rusija iš kitos skatina kuo skubiau ieškoti sąjungininkų kovoje už tautinę valstybę ir jos suverenumą. Žinoma, stipriausios mūsų sąjungininkės šiandien – Jungtinės Amerikos Valstijos, sudarančios NATO pagrindą. Vis dėlto vargu, ar to pakanka. Istorija rodo, kad krizės atvejais JAV stiprėja izoliacinės nuotaikos. Reikalingas atsarginis planas, kuris, pasitraukus JAV, mus apsaugotų, o išliekant stipriai partnerystei su JAV ją dar labiau sustiprintų.

Šiame kontekste vėl grįžtame prie Tarpjūrio klausimo. Višegrado šalys – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – šiandien sudaro bloką, kuris aiškiai pasisako prieš Europos Sąjungos virsmą į sąjunginę valstybę, prieš masinę migraciją, o Lenkija ir Vengrija taip pat – už tautines valstybes ir klasikines dorybes, taip pat – šeimos ir lyties etikos klausimais. Tai galėtų būti natūralios sąjungininkės Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.

Kita galima ašis – tai Baltokarpatija arba Baltijos-Juodosios jūros blokas, apie kurį svajoja lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių tautininkai. Faktiškai jis atitiktų Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Višegradas ir Baltokarpatija drauge galėtų sudaryti politinę, ekonominę, kultūrinę ir karinę sąjungą, išlaikant valstybių suverenumą vidaus politikos klausimais.

Deja, šios sąjungos sukūrimas yra probleminis dėl visos eilės priežasčių. Pirmiausiai tai – Baltarusijos vasalinė priklausomybė nuo Rusijos. Jos vadovybė ir ją palaikantis intelektualinis elitas griežtai atmeta Baltokarpatijos projektą ir siekia dar gilesnės integracijos su Rusija. Kita problema – išlikęs Lenkijos hegemoninis kompleksas. Vargu, ar jis pakenktų Vengrijai, Čekijai ar Slovakijai, bet jau šiandien trukdo užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuva ir Ukraina. Pastarajai net pasakyta, kad su Stepanu Bandera Ukraina į Europą neįžengs.

Panašiai elgiasi Vengrija. Užuot kvietusi Ukrainą į Višegrado šalių grupę ir taip šią grupę sustiprinusi ji kelia pretenzijas dėl tautinių mažumų švietimo, Ukrainos valdžiai nusprendus, kad visi šalies moksleiviai turi gerai mokėti valstybinę kalbą.

Latvija šiandien labiau orientuojasi į Estiją, nei į Lietuvą, Estija – į Suomiją, nei į Latviją, o Suomija – į Skandinaviją ir joms visoms sąjunga su Baltarusija ar Ukraina atrodytų keistai. Pagaliau, pačiose Višegrado šalyse šiandien trūksta vienybės, iš jų tik Lenkija tvirtai pasisako prieš Rusijos imperializmą, o kitos su ja daugiau arba mažiau flirtuoja.

Tarpjūriu labiausiai galėtų būti suinteresuotos JAV, kurios čia turėtų tvirtą atsparą NATO, o drauge – atsvarą konkuruojančiai Europos Sąjungos rinkai. Jei Lietuvoje atsirastų rimta tautinė politinė jėga, atstovaujama Seime ir Vyriausybėje, o gal net Prezidentūroje, pirmas žingsnis galėtų būti diplomatiniais kanalais paskatinti JAV politikus palaiminti Tarpjūrio projektą. Tuomet gal ir santykiai su kitomis galimomis narėmis taptų šiek tiek sklandesni. Ypač tai prasminga būtų šiuo metu, kai JAV prezidentas aiškiai nėra globalistų žmogus.

Atskiro dėmesio verti Lenkijos ir Baltarusijos klausimai, kalbant apie Lietuvą. Kaip jau minėta, baltarusių tautininkai pritaria suverenių valstybių sąjungai Baltijos-Juodosios jūros ašyje. Vis dėlto šis kontingentas nėra vieningas. Didelė jo dalis seka vadinamąja litvinizmo tradicija ir istorinę Lietuvą laiko tik baltarusių – litvinų – valstybe, o šiuolaikinius lietuvius – jos paribiais. Jie visai bevelytų pasiimti istorinę Lietuvos sostinę Vilnių su apylinkėmis. Blaivesni baltarusių tautininkai to atsisako, bet jų nėra daug.

Lenkijos politiniame elite, savo ruožtu, gausu žmonių, keliančių pretenzijas Lietuvai, tarp kurių – reikalavimai Lietuvos lenkų ir lenkakalbių lietuvių asmenvardžius rašyti lenkiškai, jų gyvenamų teritorijų vietovardžius – mažų mažiausiai dviem kalbomis, o moksleivius mokyti istorijos iš lenkiškų vadovėlių. Radikaliausieji apskritai sako: Vilnius bei Lvovas dar išgirs Lenkijos kareivių žingsnius.

Kai kurių Lietuvos politikų ir intelektualų teiginiai, kad padarius Lenkijai nuolaidų santykiai atšils, skamba naiviai. Tai primena seną anekdotą apie Vilniaus užgrobimą.

  • Litvyne, mane skriaudi!
  • Še tau suverenitetą!
  • Litvyne, mane įžeidi!
  • Še tau uniją!
  • Oi, litvyne, palauk… Želigovskis dar tars savo žodį!

Jei vienoje pusėje daromos nuolaidos, kita pusė tai gali suprasti kaip kilnumą arba kaip silpnumą. Jei tikėtume nuoširdžia Lenkijos politikų valia, galėtume laukti, kol mūsų nuolaidos asmenvardžių, vietovardžių ar kitu klausimu bus suprastos kaip kilnumas. Bet ar tikrai taip?

Šią prielaidą paneigia mažiausiai du faktai. Lietuvoje pagal susitarimą jau šiandien leidžiama pavardę Tomaševskis rašyti – Tomaševski. Tiesą sakant, tai jau – didelė nuolaida, nes pagal valstybinės lietuvių kalbos taisykles turėtų būti Tomaševskis. Ar to Lenkijai užteko? Ne. Reikalaujama, kad Tomaševski būtų rašoma lenkiškomis raidėmis: Tomaszewski. Antras faktas – Latvijos pavyzdys. Ten ligšiol būtų rašoma – Tomaševskis. Ar Lenkija reikalauja Latvijos keisti įstatymus? Ne. Ji to laukia tik iš Lietuvos. O kodėl? Greičiausiai dėl to, kad į Lietuvą ligšiol žvelgiama kaip į atsiskyrusią Žečpospolitos teritoriją ir Kresus?

Nuolaidos dėl tikrinių vardų ar istorijos mokymo gali tapti tik tarpiniu etapu kelyje link politinės ir teritorinės autonomijos, o galiausiai – ir visiško lenkakalbių teritorijų atsiskyrimo. Jau to užtenka, jog tokių nuolaidų būtų atsisakyta. Paskutinis galimas kompromisas – leisti kitataučiams Lietuvos piliečiams rašyti asmenvardžius antrajame paso lape nors ir ivritu.

Kaip šie klausimai susiję su Tarpjūrio bloko kūrimu? Akivaizdžiai. Lenkijai, kaip ir Vengrijai, teks atsisakyti savo hegemoninių pretenzijų, jeigu jos bus suinteresuotos tokiu bloku. O jei tuo labiau suinteresuoti mes? Kursime bloką vieni su ukrainiečiais? Teritoriškai mus skiria tiek Lenkija, tiek Baltarusija. Reikalingas tiltas arba per vieną valstybę, arba per kitą, ir abu variantai – probleminiai. Baltarusija šiandien – Rusijos vasalė, o rytoj ten gali ateiti litvinistai. Beje, litvinistai dažnai yra ir prolenkiški, o tai jau – dviguba problema.

Kai kas siūlo išvis atsisakyti Tarpjūrio idėjos, bet orientuotis į Šiaurės šalių sąjungą. Išties su latviais ir estais tai tikslinga, bet net su suomiais, o juo labiau – su skandinavais tokia sąjunga būtų tolygi savižudybei. Tai jau – visiškai kitos kultūros visuomenės. Jose klesti kraštutinis kultūrinis liberalizmas, ardantis dorovinius pagrindus, šeimos instituciją ir tautines struktūras. Pradedant imigracijos klausimais, baigiant lytinių iškrypimų plėtra, už kurių kritiką jau galima patekti į kalėjimą. Tai – laimėjusio liberalizmo valstybės.

Maža to. Ūkiškai jau esame vienoje sąjungoje su skandinavais. Per skandinavų bankus jau mokame pensijas jų pensininkams. O skandinavų politikai ir diplomatai moko mus liberalizmo. Ar tikrai reikia dar vienos sąjungos su šalimis, su kuriomis nėra nieko bendro?

Grįžtant prie Tarpjūrio idėjos reiktų pabrėžti, jog šio bloko kūrimui ir gyvavimui nėra būtinybės priešintis su Europos Sąjunga ar juolab – NATO. Dėl NATO net atvirkščiai: daugelis numatomų Tarpjūrio šalių jau yra NATO ir siektina, kad jos nare kuo greičiau taptų Ukraina, o sėkmingu atveju – ir Baltarusija. O dėl Europos Sąjungos jau šiandien yra šalių, kurios yra Europos Sąjungos narės, bet nėra NATO, ir atvirkščiai. Galimi persidengiantys blokai, kurie tačiau nėra tapatūs vienas kitam savo šalių naryste.

Jeigu Europos Sąjunga grįžtų prie Tautų bei Tėvynių Europos idėjos, Tarpjūris galėtų likti sąjunga sąjungoje. O jei Europos Sąjunga vis labiau gravituos link federacinės ir kosmopolitinės Europos, tuomet turėtume alternatyvą.

Deja, sunkiausiu klausimu lieka tai, kaip išspręsti paties Tarpjūrio valstybių prieštaras. Idant Tarpjūris sudarytų integralią teritoriją, jam gyvybiškai būtina arba Lenkija, arba Baltarusija. Be to kyla ir loginis klausimas. Baltarusijos atveju viskas būtų aišku, jeigu jos narystės būtų atsisakyta iki geresnių laikų. Bet net latviams sunku suprasti lietuvių ginčus su lenkais, dar sunkiau būtų įtikinti vengrus ar čekus, kodėl kuriama sąjunga be Lenkijos. Jeigu jiems tektų rinktis, greičiau būtų pasirinkta Lenkija, nei Lietuva.

Lieka vienintelė viltis, kad Lenkijos valdžioje nuostatos keisis. Tai – sunku, bet įmanoma. Pasirinkimas tarp liberalaus kosmopolitizmo ir ambicingo, ekspansyvaus nacionalizmo ten nėra vienintelis. Savo laiku Lenkijos valdžioje buvo atstovaujama tautinė partija „Savigyna“ („Samoobrona“), kvietusi užmiršti bet kokias sąskaitas su Rytų kaimynais. Nors ši partija ilgainiui išstumta į užribį, o pastaruoju metu virto Kremliaus satelite, tai liudija, kad Lenkijoje įmanomas nacionalizmas, draugiškas lietuviams, baltarusiams ir ukrainiečiams. Jis gali atgimti.

Pats Tarpjūrio projektas reikalauja permainų visų galimų valstybių narių valdžiose. Kita vertus tam tikrus namų darbus galime padaryti jau dabar ir būtent mes. Pirmiausiai tai – aktyvus Tarpjūrio idėjos propagavimas Lietuvos visuomenėje. Ši idėja galėtų tapti raktine Lietuvos patriotinių partijų programose geopolitikos klausimu. Po to tai – glaudūs ryšiai su galimų valstybių narių politikais ir intelektualais, propaguojant šią idėją.

Pasikeitus valdžiai Lietuva galėtų pakviesti Latviją, Estiją ir Ukrainą sudaryti keturšalę sąjungą, tegul kol kas geografiškai atskirtą Lenkijos ir Baltarusijos (kaip dabar Lenkija skiria euro zonos šalis). Su tokia sąjunga kur kas rimčiau skaitytųsi ir problemiškiausia galima bloko narė – Lenkija. O susitarus su Lenkija kliūtys vientisam blokui tiesiog pradingtų.

Daugelis rimtų įvykių prasideda nuo svajonės. J. Pilsudskio svajonė gali tapti tikrove, atsisakius J. Pilsudskio hegemoninių ambicijų. Iš to išloštų visos galimos šalys narės. Tad svajokime, kurkime, dirbkime.

Pranešimas, skaitytas 2017-10-28 Tautos Santalkos konferencijoje „Lietuvos išlikimas: geopolitiniai aspektai“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ar lietuvių tautininkams reikalinga nauja tapatybė?
  2. M. Kundrotas. Lenkų tarptautinė politika: tarp didybės manijos ir trumparegiškumo
  3. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  4. M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais?
  5. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  6. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)
  7. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  8. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  9. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  10. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  11. M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš?
  12. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  13. M. Kundrotas. Nesvarbūs dalykai neaptarinėjami
  14. M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?
  15. M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta
  16. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  17. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė
  18. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas
  19. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (III): Radikalumas ir nuosaikumas
  20. M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Tvankstas says:
    5 m. ago

    Klausimas M. Kundrotui :

    tai kas girdė žirgus Juodojoje jūroje ?

    J.Pilsudskis ne idėją iškėlė, bet susapnavo kaip naivią svajonę atkartoti savo protėvių lietuvių šlovę.
    Traukinio plėšikas negali sukurti, tik pavogti.

    Atsakyti
  2. pranas says:
    5 m. ago

    Atleiskite, ką visa tai reiškia?

    “…Savo laiku Lenkijos valdžioje buvo atstovaujama tautinė partija „Savigyna“ („Samoobrona“), kvietusi užmiršti bet kokias sąskaitas su Rytų kaimynais. Nors ši partija ilgainiui išstumta į užribį, o pastaruoju metu virto Kremliaus satelite, tai liudija, kad Lenkijoje įmanomas nacionalizmas, draugiškas lietuviams, baltarusiams ir ukrainiečiams. Jis gali atgimti…”

    Kas tai buvo?… galbūt tai laikinas p.Kundroto sąmonės netekimas, kai rankos raumenys kompulsyviai rašo kažką, ko pats protas nesuvokia? O gal tai kažkokia tai komiška šarada?… kalambūras?… Ironiškas putinisto a.a. Leperio pašlovinimas jį sukritikuojant tik tam kad jį groteskiškai pateisintum ??? Nieko nesuprantu !

    Atsakyti
  3. markas says:
    5 m. ago

    Visa ko ašis – Lenkija? Man atrodo, kad štai tokiam straipsniui ir Linkevičius, ir Kubilius, ir Bumblauskas tik pritartų. Arba nesupratau potekstės.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    5 m. ago

    Pakaktų nors

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    5 m. ago

    Baltijos šalims pakaktų “subaltinti” nors Baltrusiją…

    Atsakyti
  6. pesimistiškai says:
    5 m. ago

    Tai tik svajonė, kuri ir pasiliks tik kaip svajonė, nutolusi nuo realybės.

    Atsakyti
  7. -.-.- says:
    5 m. ago

    bet kokiai sąjungai atsirasti neužtenka istorinių sąsajų ar politinių siekių. Tam reikia ir vidinių glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą skatinančių jėgų, visų pirma – ekonominių, nes juk savo kultūrą, atvirkščiai, kiekviena iš šalių norės apginti nuo bet kokio svetimo poveikio. Aukoti dalį savo nepriklausomybės siekiant apsiginti nuo didesnio nepriklausomybės praradimo, jeigu ES toliau federalizuosis, man panašiau į geresnio caro paiešką, o ne į sprendimą. Jei taip, kuo esama sąjunga bloga – gal ją galima pakeisti, pasinaudojant politiniais svertais ar populiarinant savo idėjas ir požiūrį?

    Rinkų požiūriu, visas regiono šalis domina ne tiek tarpusavio prekyba, kiek vakarinių ES šalių rinkos, taigi, didelės tarpusavio traukos tai nesukuria. Dar pernelyg neturtingi esame. Po 30-40 metų gal bus ir kitaip. Dabar vienintelis tikslas galėtų būti bendra Rusijos grėsmė. Kadangi yra nemaža tikimybė, kad “vakariečiai”, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, mūsų regiono šalis paprasčiausiai paliktų be realios paramos prieš Rusijos agresiją, šį neigiamą veiksnį reikėtų kažkaip pašalinti arba sukontroliuoti (padidinant savo įtaką jai). Regionas žmonių skaičiumi turėtų būti panašus į Rusiją (nemačiau prasmės tiksliai suskaičiuoti), o ekonomine galia ją bent pora kartų (jei ne daugiau) viršyti, tad užduotis įvykdoma, tik niekas nenori į š… rankų teptis – geriau apeiti, kol galima, nes ekonominiai klausimai kol kas svarbesni ir apčiuopiamesni.

    Šiuo požiūriu visai kitaip atrodo Baltoskandijos idėja – gerokai realesnė ir perspektyvesnė.

    Atsakyti
  8. Sauliux idėja Lietuvai says:
    5 m. ago

    Reikia palaukti kol Lenkija taps diktatūrine šalimi ir ją pradės valdyti moteris( Baltarusija jau yra diktatūrinė šalis, tačiau irgi reikia palaukti, kol Baltarusiją pradės valdyti moteris) tada reikia, kad Lietuvoje atsirastų žmogus( pvz Gabrielius Landsbergis) kuris Lietuvoje įvestų diktatūrą. Tada Gabrieliaus Landsbergio sūnus Vilhelmas tapęs Lietuvos diktatorium veda Lenkijos arba Baltarusijos diktatorę ir tampa vienos iš šių šalių diktatorium, tuo tarpu Lietuvoje likęs jo brolis Augustinas – Lietuvos diktatorius, veda kitą diktatorę. Taigi ir kai šias abi šalis valdys lietuviai, o Ukraina mums ir taip palanki, bus galima kalbėti apie tokio darinio, apie kurį gerb. autorius Kundrotas kalba, sukūrimą, be to bus galima išspręsti ir Astravo AE problemą, o Rusija net nedrįs Lietuvai kažką daryti, bet tokia idėja, praktiškai neįgyvendinama, nes labai retas atvejis, kad šalį valdytų diktatorė moteris, tokio atvejo pasaulyje aš nesu matęs. Tai tiek.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 m. ago

      Va čia tai svajonė!!!!!!!! Gaila , kad nesulauksiu jos išsipildant. Siūlyk labiau tikroviškesnę.

      Atsakyti
  9. Tvankstas says:
    5 m. ago

    Gerb. Markas taikliai pastebėjo : “Visa ko ašis – Lenkija?”
    Lenkija turi su kiekvienu kaimynu daugybę ginčų, šiuo atveju : Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Slovakija, Čekija.
    Lenkijos užsienio politika ir būdai siekti naudos bet kuriuo metu suklupus bet kuriam kaimynui nepasikeitė nuo 1918.11.11.
    Prisiminkime neseną užs. reik. ministrą R. Sikorskį, savo manieromis ir kalbomis labiau artimą Pruškovo gango bachūrams, negu inteligentui.
    Mane juokas apima, kai išgirstu, kad Lenkija bus Trijūrio dalyvė, ką ten dalyvė, tik vadovė – kaip sveiko proto politikas gali įsivaizduoti tokią sąjungą ?
    Tai bus turgelis, kuriame Lenkija pardavinės trijūrines kaimynes savo stipresniems partneriams – Rusijai, Vokietijai, Prancūzijai, D. Britanijai, JAV ir Kinijai. Tai neišvengiama ėmus Lenkijai vadovauti Trijūrei, tai bus pirmasis besąlygiškas noras – Lenkija virš visų.

    Atsakyti
  10. Skalvis says:
    5 m. ago

    Tvankstas vystosi. Tobulieja: sveikinu. Džiugu.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 m. ago

      Kada esu buvęs imperialistinės Lenkijos draugu ? Man pačiam įdomu pasidarė.

      Atsakyti
  11. Getas says:
    5 m. ago

    Lietuvai reikia stiprėti viduje, o Prezidentė turėtų siekti strateginės partnerystės su Vokietija: jau pirmi žingsniai padaryti: įvestas EURAS, KURĮ VALDO VOKIETIJA, STATOMA DIDELĖ GAMYKLA ANT PLYNO LAUKO KAUNE ir pan. Reikia ne svaičioti, o “lašas po lašą ir akmenį pratašo”. Tik tuomet bus galima lygiaverčiai kalbėtis su Lenkija ir išguiti iš mokyklų mokomąją lenkų kalbą, paliekant ją tik tiems kas norės (Latvija jau paskelbė, kad nuo 1920 m. visose mokyklose bus dėstoma tik valstybine kalba). Kai Vokietija bus Lietuvos strateginė partnerė, galima kelti klausimą dėl lietuvininkų genocido ir kultūros paveldo Konvencijos pažeidimų XX a. nusikaltėlių bolševikų Karaliaučiaus srityje. O padedant Vokietijai ir JAV ir šio anklavo rusiškos imperijos neteisėto pagal tarptautinę teisę valdymo. Geopolitinės slinktys galėtų vykti šia kryptimi, tačiau Lietuvoje nėra valstybiškai strategiškai mąstančių vadovų, kurie rodytų iniciatyvą. Žinoma prieš tai turėtų būti sutvarkyta Š. Korėja – sujungta su Pietų Korėja. Nes Europoje ką nors pajudinus, gali kilti karas Azijoje, galima numatyti kas ta ranka, kuri valdo šią totalitarinę bolševikinę šalį.

    Atsakyti
  12. Visiskas briedas says:
    5 m. ago

    tas jūsų tarpjuris. O sąjungininkė amerikosija išvis nesąmonė. Amerikosams jūs reikalingi tik galimam karui su Rusija kaip placdarmas. Gal norit čia, Lietuvoje, branduolinio karo zonos? Vienintelis išsigelbėjimas geri santykiai su Rusija. Tik Rusija gali užtikrinti taika ramybę Lietuvoje. Be to Rusijoje nėra iškrypėlių.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      5 m. ago

      … jau Rusija užtikrino Ukrainai “ramybę”, be Krymo, Lugansko, Dombaso Ukrainai nepalyginamai ramiau ir Gruzijai ramiau be savo žemių, Japonai tai visiškai “nurimę”, net džiaugiasi, jog Kurilų neturi… ir apskritai, taip rašinėti gali naaa visiškas proto iškrypėlis, o tokių Rusijoje nemažai.. tikiuosi tik, kad ne dauguma…

      Atsakyti

Komentuoti: Tvankstas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
R.Garuolio nuotr.

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

2022 05 11
Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas

Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas

2022 05 11
Vladimiras Putinas | pixabay.com, Klimkino nuotr.

M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija?

2022 05 07
Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

2022 05 05
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 02 12:15

2022 05 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
Lietuvoje

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Notarų paslaugos – ir mišriuoju būdu

2022 05 18
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

2022 05 18
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Lietuvoje

Krizių centuose daugės paslaugų

2022 05 18
Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus
Architektūra

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai
  • Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
  • Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
  • Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 493; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 479; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 471; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 454; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 384; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 369; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
5
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 17
1
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Politinis strateginis lygmuo ES užsienio reikalų ministrų susitikimas baigėsi nesėkme: Vengrija neatšaukia savo veto rusiškos naftos embargui. Lietuva pareiškė, kad...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
3
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Putinas Suomijos prezidentui Sauliui Nynistio (Sauli Niinistö) telefonu pareiškė, kad Suomijai neutraliteto atsisakymas būtų klaida. Mes niekaip...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
Vertingi patarimai iš specialistų lūpų: kaip kovoti su plaukų slinkimu ir lūžinėjimu?

Vertingi patarimai iš specialistų lūpų: kaip kovoti su plaukų slinkimu ir lūžinėjimu?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai