Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

K. Šeraitė. Devyneri slenkančios okupacijos metai

Kamilė Šeraitė, www.propatria.lt
2017 08 09 09:42
10
Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.
Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Prieš devynerius metus, 2008 m. rugpjūčio 7–8 d. naktį, Pietų Osetijoje prasidėjo karinis konfliktas, kuris tapo nesibaigiančiu Rusijos karu prieš Gruziją. Konfliktas prasidėjo tarp prorusiškos Pietų Osetijos milicijos ir Gruzijos kariuomenės, kuri siekė didesnės kontrolės regione. Kitą dieną į konfliktą įsitraukė nuo 1992 m. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje Rusijos dislokuotos vadinamosios taikdarių pajėgos bei iš Šiaurės Kaukazo atskubėjusi ginti „savo piliečių“ Rusijos kariuomenė. Konflikto metu Rusijos pajėgos puolė gruzinus tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje – po penkių dienų Gruzijos kariuomenė buvo nugalėta ir išvaryta kartu su dar 20 tūkstančių Gruzijos piliečių, gyvybiškai svarbi infrastruktūra sunaikinta, o strategiškai svarbių miestų kontrolė buvo perimta į Rusijos kariuomenės rankas.

Šiandien Rusija kartu su Nikaragva, Venesuela ir Nauru yra pripažinusios šias teritorijas nepriklausomomis valstybėmis, nors faktiškai galime jas vadinti Rusijos aneksuotomis teritorijomis. Abchazija yra pripažinusi Pietų Osetiją ir atvirkščiai. Taip pat jas pripažįsta bandančios atsiskirti Padniestrės (Moldova) ir Kalnų Karabacho (Azerbaidžanas) teritorijos. Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijose dauguma gyventojų turi Rusijos pilietybę, rusų kalba yra pripažinta valstybine, o Rusijos rublis yra šių sričių nacionalinė valiuta. Su abiem teritorijomis Rusija yra pasirašiusi „strateginės partnerystės“ sutartis, kurios garantuoja nuolatinę Rusijos finansinę paramą šių teritorijų separatistinėms vyriausybėms, pensijas bei kitas socialines garantijas Rusijos pasus turintiems piliečiams, absoliučią Rusijos kariuomenės paramą galimų konfliktų metu, Rusijos karinių padalinių dislokavimą bei nuolatinę sienų su Gruzija kontrolę.

2015 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Dūmoje ratifikavo aljanso ir tolesnės Pietų Osetijos integracijos į Rusiją sutartį. Pagal šią sutartį Rusija aneksavo dalį Pietų Osetijos ir pareiškė esanti atsakinga už visos likusios Pietų Osetijos gynybą ir saugumą, tolesnę integraciją vidaus politikoje bei visus klausimus ir sprendimus, susijusius su Pietų Osetijos užsienio politika. Kremliuje toliau kalbama apie absoliučią Pietų Osetijos aneksiją ir prijungimą prie Šiaurės Osetijos, kuri priklauso Rusijai. Deja, Pietų Osetijos visuomenė tokiai baigčiai neprieštarauja. Daugiau nei 75% Pietų Osetijos gyventojų jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai ir antrina Putinui manydami, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo „geopolitinė katastrofa“. Dar daugiau pasisako už susijungimą su Rusija, kas aiškiai indikuoja nuolat pumpuojamos rusiškos propagandos įtaką, kurios tikslas yra kiek įmanoma atskirti šias teritorijas nuo Gruzijos ne tik politiškai, bet ir kultūriškai.

Lyginant Abchaziją su Pietų Osetija, integracijos į Rusiją siekiai Abchazijoje yra šiek tiek silpnesni, nors teritorija visiškai atsisako bendradarbiauti su Gruzija. Tačiau, skirtingai nei Pietų Osetija, Abchazija nesiekia visiškos integracijos į Rusiją ir teikia pirmenybę nepriklausomos valstybės statusui. Net apie 80% abchazų pasisako už nepriklausomybę ir tik 20% už integraciją su Rusija. Deja, tik 15% Abchazijos teritorijos gyventojų pasisako už integraciją su Gruzija. Gruzija, žinoma, nepripažįsta Abchazijos siekio tapti nepriklausoma valstybe ir siūlo jai autonomiją be teisės atsiskirti, tačiau Abchazijos vadovybė priešinasi ir nesutinka, o vadovaujančias pozicijas užimantys Maskvos žmonės vilioja Abchaziją Rusijos integracijos link.

Nors Gruzija bandė susigrąžinti Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijas – tai vykdė nesėkmingai, nes visada sulaukdavo ginkluoto Rusijos pasipriešinimo, tai lėmė dar didesnį teritorijų praradimą. Gruzija bandė laimėti Pietų Osetijos ir Abchazijos simpatiją, teikdama humanitarinę paramą, tačiau tai darė nesėkmingai, ir kontrastas tarp gyvenimo lygio Gruzijoje vienoje pusėje ir Pietų Osetijoje bei Abchazijoje kitoje pusėje tapo dar ryškesnis. Taip pat Pietų Osetijos ir Abchazijos gyventojams buvo suteikti neutralūs atpažinimo ir kelionės dokumentai, leidžiantys jiems gauti išsilavinimą ir gydymą Gruzijoje, tačiau „neutralūs“ pasai buvo aršiai kritikuojami Rusijos, kuri bijojo didesnės Gruzijos įtakos regione. Gruzijos valdžios institucijos 2013 metais pristatė strategiją, leidžiančią taikiai išspręsti konfliktą, tačiau nuolatinės Rusijos pajėgos ir provokacijos Gruzijai neleido atlikti jokių strateginių veiksmų teritorijose.

Rusijos kontroliuojamos išorinės sienos su Gruzija ir nesibaigianti „borderizacija“ šiandien yra kone didžiausia problema ir grėsmė Gruzijai bei jos tolesnei integracijai į Vakarus. Rusija tyliai juda Tbilisio link, apimdama vis daugiau Gruzijos teritorijos, taip bandydama šantažuoti ir provokuoti Gruziją, kad ši keistų požiūrį į Pietų Osetijos ir Abchazijos statusą, pradėtų siekti glaudesnių santykių su Rusija ir atsisakytų tolesnės integracijos į Vakarus.

Vadinamoji „borderizacija“ susideda iš dviejų problemų. Pirmoji – tai anksčiau buvusios tik teorinės ribos tarp Gruzijos vertimas į fizinę sieną, apjuostą spygliuota viela, sužymėtą pasienio ženklais ir kontroliuojamą Rusijai pavaldžių patrulių. Antroji – tai nuolat perkeliami pasienio ženklai giliau į Gruzijos teritoriją. Ši tipiška Rusijos strategija, skirta destabilizuoti Gruziją, tęsiasi nuo pat 2008 m. ir taip Rusija veržiasi Tbilisio link, kuris yra tik 45 km nuo šiuo metu kontroliuojamos Rusijos teritorijos. Tai yra ne kas kita kaip palaipsniui vykdoma aneksija, dar kitaip vadinama „slenkančia okupacija“.

2015 m. liepos 10 d. Rusija tylomis perstatė riboženklius ir užėmė dar 1,5 km teritorijos, į kurią taip pat patenka apie 200 m. Baku–Supsos naftotiekio. Nors iki šiol nebuvo sutrikdyta vamzdyno veikla – tai yra akivaizdi Rusijos provokacija. Taip pat šiuo metu siena yra arti strategiškai svarbios Rytų–Vakarų magistralės, kuri yra pagrindinis transporto koridorius, jungiantis įvairius valstybės regionus. Šią vasarą, prieš pat Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Hamburge, Rusijos pajėgos, saugančios okupuotos Pietų Osetijos pasienį su Gruzija, perkėlė pasienio žymeklius dar toliau į Gruzijos teritoriją. Gruzijos vyriausybė ir prezidentas smerkia Rusijos veiksmus, tačiau stengiasi išlikti kantrūs ir atsargūs bei atsilaikyti prieš Rusijos provokaciją. Tačiau tokios Gruzijos pozicijos nepripažįsta ne tik Gruzijos piliečiai, bet ir Jungtinių Tautų Organizacija. Jungtinės Tautos skatina Gruziją labiau rūpintis išorinės sienos saugumu bei toje teritorijoje gyvenančiais piliečiais.

Nuolatinė „borderizacija“ – tai didžiausias trukdys Gruzijai prisijungti prie NATO. Nepaisant to, jog NATO išreiškė poziciją, kad šis konfliktas nėra trukdys Gruzijai prisijungti prie Aljanso, ateis laikas, kai Gruzija privalės apsispręsti dėl šių teritorijų statuso, savo suverenumo bei aiškių teritorinių ribų. Todėl vykdoma „borderizacija“ – tai aiški Rusijos provokacija ir trukdys Gruzijai integruotis į Vakarus.      

Dėl jau devynerius metus blogėjančios padėties kaltos ir Vakarų valstybės, kurios nuvertina Rusijos karinę grėsmę ir įsišaknijusias imperialistines ambicijas bei paviršutiniškai žvelgia į Rytų Europos valstybių istorinę patirtį ir poziciją Rusijos klausimu. Nepaisant skambių vertybinių deklaracijų, Vakarams Gruzija neįdomi daug metų. Ta pati padėtis ima kartotis ir su Ukraina. Abu Europos Sąjungos pasienyje vykstantys karai daugeliui ES politikų atrodo kaip nereikšmingi įšaldyti konfliktai. Tačiau – tai nėra dar vienas konfliktas pasienyje, tai – principinė kova su Rusijos imperializmu ir raudonųjų linijų nepaisymu. Vakarų apatijai šioms valstybėms antrina ir didžiųjų ES valstybių siekis atkurti diplomatinius bei ekonominius santykius su Rusija nesustabdys Rusijos teritorinių ir karinių ambicijų. Turint omenyje Rusijoje vyksiančius prezidento rinkimus ir nuolatinį valdančiųjų poreikį kurstyti konfliktus, principinės Vakarų pozicijos dėl konflikto Gruzijoje nesilaikymas gali paskatinti Rusija žengti dar toliau. Panašu, kad, nepraėjus nei dešimtmečiui nuo konflikto pradžios ir nesuteikę jokios realios paramos Gruzijai, aukojame Abchaziją ir Osetiją. Kas bus kitas?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  2. Maskvoje minios žmonių minėjo Krymo okupacijos metines (video)
  3. Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte
  4. V. Rubavičius. Putinas pradeda ir kol kas laimi
  5. Č. Iškauskas. V. Putinas nevengia pasimokyti iš baisiausiųjų
  6. Signatarų namuose – Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės
  7. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Laukia nelengvi politiniai metai (video)
  8. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  9. Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi
  10. A. Aleksandravičius. Kaip mirs Vladimiras Putinas?
  11. D. Stancikas. Ar Lietuvai gresia branduolinis teroras?
  12. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  13. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  14. A. Patackas. Trumpai – kas gero laukia Ukrainos
  15. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  16. V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus
  17. B. Nemcovas: V. Putino „Naujosios Rusijos“ projektas baigtas
  18. T.G. Ešas: Kad išsivadėtų sovietinė dvasia…
  19. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  20. V. Sinica. Prorusiška ES prieš prorusišką Trampą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Vidas says:
    5 m. ago

    Tiek daug dėmesio skirta Rusijai, Gruzijai, vakarams ir visiems dosniai atseikėta kritikos. Ar autorė turi supratimą apie žmones gyvenančius minimose teritorijose? Apgailėtinas geopolitinių veiksmų supratimas naudojant tik statistiką ir nesiteikiant pasidomėti regiono ypatumais, žmonių nuomone, tradicijomis. Primena komjaunuoliškas rašliavas.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      5 m. ago

      Na, tai rėžkit “visa teisibe”, kaip ten viskas yra “iš tikrūjū”. 😉

      Atsakyti
  2. Aistis says:
    5 m. ago

    ES Vakarai iš Rusijos gauna taip reikalingus gyvybinius produktus naftą ir dujas, ir vien dėl to vargingoji Gruzija ar mūsų Lietuva Vakarams tik trukdžiai normaliai su Rusija prekybai. Kiek mūsų Lietuva pralaimėjo atsisakiusi Rusijos naftos ir dujų? Per 27 metus milijardus eurų. Mūsų vadovų aklas pataikavimas tolimiesiems vakarams, sužlugdė mūsų pramonę ir energetiką (įskaitant Ignalinos AE) , ir dėl ko, kad kvailai atsisakėme to, ką ligi šiol perka Vakarų Europa ir pirmoje eilėje Vokietija su Prancūzija. Ar nuskurdinta ir be žemės ūkioproduktų Lietuva reikalinga Rusijai? Gal tik kaip pervaža rusų karių transportavimui į rusiško Karaliaučiaus sritį. Neleidome geležinkeliu, – veža jūra, oru, o mes dar labiau nuskurdome ir, kas baisiausia, įsigyjome daug piktesnį kaimyną, kerštaujantį už mūsų kvailą konfromtavimą. “Mažas esi ir suprasti nieko negali”- dainos žodžiai mūsų nepaguodžia, o tik verčia geriau susivokti jų reikšmingumą tarp didžiųjų valstybių gyvenant. Ir kai mes , mūsų vadovai švaisto jėgas “pagalbai” tolimoms šalims, nepaisydami savosios – LIETUVIŲ TAUTOS SKURDINIMO, vargu, ar tai geriausias jų darbas? Net vaikai mūsų krašte jau galvoja, kaip pabėgti iš skurdinamos Lietuvos bet kur, kur tik geriau moka už tokį pat darbą , kaip Lietuvos vergijoje. Ir stebimės, todėl bėga tautiečiai iš Lietuvos. Juk Vakarų kapitalistai sukūrė šią tautų Globalizavimo, IŠVIETINANT EKONOMINĖMIS IR KARINĖMIS PRIEMONĖMIS, SISTEMĄ. IR VYKDO JĄ JAU 25 METUS. ir rezultatą matome: daugiau milijono jau išbėgo iš Lietuvos… greitai nebeliks lietuvių LIETUVOS ŽEMĖJE. Ir lenkų – tuteišiai su žydais – litvakais užims mūsų ištušėjusį kraštą. Kaiminystės problemos sprendžiamos kvailai, nesitariant su mokslininkais , patyrusiais tautos išminčiais,- ir tai tik skurdina mūsų kraštą, tautą.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      5 m. ago

      Tai sakote, laimės ir geresnio gyvenimo Lietuvoje “raktas” – kuo didesnė priklausomybė nuo rasiejos? 🙂

      Atsakyti
    • Artojas says:
      5 m. ago

      Labai teisingas Aisčio komentaras, bet man atrodo, kad ir visi aukščiausieji Lietuvos valstybės pareigūnai vykdo užsienio valstybių lietuvių tautos naikinimo nurodymus, Kitaip nesuprantu, nejaugi jie būtų tokie neišmanėliai.

      Atsakyti
  3. Artojas says:
    5 m. ago

    Panele Šėraite, ar ne geriau būtų pasirūpinti naikinama ir nykstančia lietuvių tauta ?

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 m. ago

      Ponui Artojui noriu patarti nesikišti toliau savo žagrės ir jos rankenų ir savo moteriškei nurodinėti, kokio kietumo turi būti virti kiaušiniai.
      Reikia labai džiaugtis, kad jauna panelė tokia tema rašo labai puikiai, tikrai giliai pažindama padėtį Gruzijoje. Man taip malonu regėti – Kamilė Šėraitė ir linkiu sėkmės Jums.

      Atsakyti
  4. markas says:
    5 m. ago

    // K. Šeraitė: “Prieš devynerius metus, 2008 m. rugpjūčio 7–8 d. naktį, Pietų Osetijoje prasidėjo karinis konfliktas, kuris tapo nesibaigiančiu Rusijos karu prieš Gruziją. Konfliktas prasidėjo tarp prorusiškos Pietų Osetijos milicijos ir Gruzijos kariuomenės, kuri siekė didesnės kontrolės regione.” // ———— Vat, šitas sakinys. Ne, klystu, du sakiniai. Jie, mano neblaivia galva, nevisiškai teisingi. Gerb. autore, paskaitykit A. Babčenko, jis kaip tik ta tema rašė. Nes dalyvavo tuo metu. Konfliktas prasidėjo rugpjūčio 1 d. Buvo susprogdintas gruzinų policijos šarvuotis. Tai viena. Antra yra tai, kad žiūrint į pirmą, automatiškai atpuls šitas sakinys “Gruzijos kariuomenės, kuri siekė didesnės kontrolės regione”.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      5 m. ago

      Tau nebūtina rašyti čia girtam…

      Atsakyti
  5. markas says:
    5 m. ago

    Tikras alkoholikas užuodžia net per internetą?

    Atsakyti

Komentuoti: Artojas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
lrp.lt nuotr.

Lietuva ruošiasi NATO PA pavasario sesijai

2022 05 23
Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

2022 05 19
Daniilas Mireškinas | rengėjų nuotr.

Ukrainiečių aktorius – Ukrainos fronto linijoje

2022 05 19
Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

2022 05 18
Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.
Lietuvoje

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Naudokime fejerverkus saugiai
Lietuvoje

Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja
  • Sustabdyta prekyba rusiška elektra
  • Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 671; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 619; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 593; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 528; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 453; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 346; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 23
0
Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Lenkijos prezidentas A. Duda Kijeve pareiškė tvirtą paramą Ukrainai ir padėkojo ukrainiečiams už tai, kad jie gina...

Skaityti toliau

Lietuva ruošiasi NATO PA pavasario sesijai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 23
0
lrp.lt nuotr.

Gegužės 27−30 dienomis Seimo rūmuose bus surengta NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija. Šiemet NATO PA pavasario sesiją buvo numatyta rengti...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 22
5
Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo V. Zelenskis tikisi, kad rytoj Ramstein-2 susitikime Lenkijoje bus priimtas sprendimas dėl salvinių raketų sistemų (MRLS) tiekimo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

Kitas straipsnis
Theunboundedspirit.com nuotr.

Paplūdimiuose bus galima poilsiauti kartu su augintiniais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai