Penktadienis, 20 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

G. Grigas. Dėl Q, W, X (ir ne tik) raidžių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose

Gintautas Grigas, www.alkas.lt
2017 05 16 12:24
27
Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.
Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas svarsto du asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose projektus, kurie skiriasi tuo, kur leisti vartoti raides Q, W ir X, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje: pirmajame paso puslapyje ar antrajame (kitų įrašų) puslapyje. Diskutuojama daugiausia remiantis politiniais argumentais. Pabandykime nuo jų atsiriboti ir pasvarstyti kokius skirtumus pajusime priėmus vieną ar kitą įstatymo variantą.

Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi. Norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant nebe valstybine kalba ir nesant informacijos, kokia kalba jie užrašyti, nebūtų aiškūs ir jų kodai. Kaip tokius asmenvardžius perskaityti, nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos. Iškiltų kodo nevienareikšmiškumo problema.

Lietuvių kalba fonetinė, t. y. joje yra vienareikšmis atitikimas tarp raidės ir garso. Raidės Q, W ir X naujų garsų nežymi. Jos tiktai dubliuoja garsus, kurie lietuvių kalboje užrašomi jos abėcėlės raidėmis: (q=ku, w=v, x=ks). Dubliavimas yra nevienareikšmiškumo priežastis. Pavyzdžiui, išgirdę vardą arba pavardę tariant „aleks“, lietuviškais rašmenimis visada galime teisingai užrašyti: „Aleks“. Bet jeigu bus vartojamos ir minėtos trys raidės, tai bus galimi du rašybos variantai „Aleks“ ir „Alex“. Jei girdėsime tariant „valeks“, tai bus jau keturi tą patį tarimą atitinkantys variantai: „Valeks“, „Waleks“, „Valex“, „Walex“, o „kuvaleks“ turės net aštuonis rašybos variantus.

Lietuvis, išgirdęs tariant lietuvišką pavardę, žino kaip ją užrašyti –  neįprasta klausti, kaip ji rašoma. Tai gera lietuvių kalbos savybė ir nereikėtų jos menkinti. Tai ypač aktualu šiuolaikinėms ir ateities garso technologijoms. Apie tai šio projekto siūlytojai nutyli, o gal šios problemos ir nežino.

Be to, kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau – nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui ð ir þ. Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu pvz., islandų kalboje. Turkų kalboje yra didžioji raidė I su tašku „İ“ ir mažoji raidė i be taško „ı“. Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose.

Kitame įstatymo projekte siūloma pirmajame paso puslapyje asmenvardį rašyti lietuviškais rašmenimis, o kitų įrašų puslapyje galima vartoti ir raides Q, W ir X. Taigi, ir čia yra du kodo variantai, bet jie aiškiai atskirti ir turi atskiras vartojimo sritis. Pirmojo puslapio užrašas vienodai gerai tinka bendraujant su bendrapiliečiais ir raštu, ir žodžiu, o užrašas antrame puslapyje arba antroje tapatybės kortelės pusėje – bendraujant su savos tautinės bendrijos asmenimis. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai. Nebūtų problemų ir išplečiant raidžių aibę iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau – iki visų į unikodo standartą įtrauktų raidžių.

Taigi, siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitų įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape.

Aukščiau aptartas siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, atitinkančius Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai pagrindiniame asmens paso puslapyje turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. Todėl belieka įteisinti įstatymą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose paso kitų įrašų puslapyje ir asmens tapatybės kortelės antroje pusėje gali būti vartojami ir ne valstybinės kalbos rašmenys.

Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą nediskriminuotų jos piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, galėtų būti pavyzdys ir kitoms valstybėms.

Autorius yra Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras, 2013-ųjų metų Kalbos premijos lauretas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video)
  2. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  3. Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video)
  4. A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)
  5. A. Piročkinas. Papildomų raidžių nereikia!
  6. G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose?
  7. S. Skvernelis dėl lenkiškų rašmenų Lietuvos piliečių pasuose pasirengęs sugriauti valdančiąją koaliciją? (video)
  8. Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio)
  9. D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą?
  10. Spaudos konferencija: Ar išdrįs valdančioji koalicija pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją? (video)
  11. Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui
  12. Seimas raginamas priimti 69 000 piliečių parašais pateiktą nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektą
  13. K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas
  14. „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba
  15. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo pasuose rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei
  16. Rašytojai nepritaria Valdžios ketinimams Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes ne valstybine kalba
  17. E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu
  18. K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos
  19. Seimas svarstys piliečių teikiamą projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose (nuotraukos, video)
  20. A. Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 27

  1. Kažin says:
    5 m. ago

    Kartojama ta pati bėda. Nepaisoma teisinės Paso sąvokos turinio. Paso knygelėje Pasu, kurio paskirtis patvirtinti jį turinčio asmens tapatybę, yra tik specialia technologija pagamintas, kad nebūtų galimas klastojimas, vienas pirmasis lapas, kurio tik vieno viršuje užrašyta: Pasas. Jame yra atitinkami įrašai, kiti įstatymu nustatyti žymenys. Kiti lapai jau nėra Pasas teisine prasme, o tik paso knygelės lapai. Liudyti, patvirtinti pavardės istorinę kilmę teisiškai nėra Paso paskirtis, tam yra gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Taigi kam Lietuvai Pasą tuo antru lapu versti “Bananų Respublikos” jovalu. Tad gilinkimės kas yra prie ko…

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      5 m. ago

      Labai teisinga pastaba!

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 m. ago

      Tai jau technikos reikalas, kas ir kaip bus apiforminta, nes šis pasas bus kito standarto.
      Svarbiausia yra tai, kad valstybėje radosi piliečių, katrie kovoja prieš svarbiausius, vienijančius ją simbolius, laikančius ją stulpus. Svarbiausias priešas pase tapo lietuvių kalba, ir jos niekintojai raitosi kaip žalčiai, išsigalvodami sau pateisinimus. JŲ NĖRA! Prasitark tamsta kitoje Vakarų šalyje, toje pačioje Lenkijoje, kad tau nusispjauti į Konstituciją, nusispjauti į tos šalies tvarką, į pasą. Kad nori jame rašyti tai, kas į galvą šovė, kad tavęs nei tėvai, nei mokykla neišmokė PAREIGOS ir suvokimo , kad bendruomenėje svarbu pagrindinių, VISIEMS be išimties privalomų, jokiomis aplinkybėms nekeičiamų taisyklių laikytis.
      Svajukai gali visko prisidramblioti, tačiau tu ne vienturtis tėvelių lepūnėlis, kad pultų paknopstom tavo įnorius tenkinti. Juolab tai netinka esamoje situacijoje, kai to reikalauja kaimynai, nors jie patys apskelbė visai ES, kad jų VIDAUS reikalai yra JŲ pačių reikalas ir niekam neleis į juos kištis ir mokyti…
      O dėl niekinančių galimybę įrašyti liudijimą valstybės vardu, tokių žmonių diagnozė paprasta: tokie NĖRA PATIKIMI PILIEČIAI!. Jei vėl atsitiktų tarpukaris, jie būtų tų gretose, kas savo Tėvynei nugarą atsuko, kad naujam šeimininkui kuo ištikimiau klapčiukautų ir jų malonių užsitarnautų…
      Dar pasakyčiau tokiems: jūsų teisė rinktis. Tačiau tai ne tas pasirinkimas, kur tos arba kitos spalvos kaklaryšį perkame. Po šio pasirinkimo KELIO ATGAL NEBUS.

      Atsakyti
    • Jonas says:
      5 m. ago

      Visiškai į lankas nukeliauta su šiuo komentaru. Jei jau paso paskirtis – tik paliudyti tapatybę, tai kam reikalingi tie kiti paso „lapeliai“? Pakanka vieno lapo…
      Pasas ne tik patvirtina asmens tapatybę bei asmens pilietybę (pilietybės patvirtinimas – ypač svarbi paso funkcija. Pasas nėra asmens nuosavybė (nors ir sumokame už jo gamybą). Pasas yra jį išdavusios Valstybės nuosavybė!
      Apie paso įrašų „teisiškumą“ – totalios nesąmonės… Okodėl pase gali būti įrašas apie asmens tautybę? Apie asmens kraujo grupę? Lygiai taipir pavardės pradinė forma gali būti išsaigoma pase.
      Paimkime asmens tapatybės kortelę – argi jos paskirtis tik paliudyti tapatybę? Argi tik pavardė yra tapatybės apliudijimas? O kam į asmens tapatybės kortelę įrašomi asmens biometriniai duomenys? Jie juk pavardės neliudija?…
      Vienu žodžiu – prieš rašant komentarą derėtų pagalvoti, ką rašai…

      Atsakyti
      • Kažin says:
        5 m. ago

        Net nesuvoki, kad parodei visišką neišmanymą…

        Atsakyti
  2. Karolis says:
    5 m. ago

    Straipsnio pavadinime uždėkit didžiąją raidę Lietuvėlei…:)

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      5 m. ago

      “lietuvos respublikos” (?!)… Geras bajeris… Ar neturėtų būti “Lietuvos Respublikos”?

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        5 m. ago

        F3 klavišas pamažino, atitaisėme, AČIŪ. Džiugu, vadinasi dar ne visiems visvien – kokiomis raidėmis rašome…

        Atsakyti
        • Giedrius says:
          5 m. ago

          “visvien” čia nėra nei vieno, – bet 4 val “pamažinimas’, ir dar vidury “baltos’
          (na ne degtinės, už kurią “mulkinamasi-rokinamasi kažkodėl” gret Seimo)
          dienelės, – tai jau kelissyk per labai nuožiniška; taisykimos (“dūmo” grėsmių nepražioplint idant – dažniau “akį užmetant” vis vien…)

          Atsakyti
  3. Lenkija yra šalis negalinti gyventi be unijos says:
    5 m. ago

    Visa Lenkijos istorija yra vienos unijos- tai su vengrais, tai su čekais, tai su vokiečiais, su švedais ir aišku su lietuviais.
    Šita valstybė per amžius buvo stipri tik dėl to, kad melžė kitas valstybes. Šiandien jie melžia Europos sąjungą. Toliau melš kokią Kiniją ar JAV. Man asmeniškai nekartą teko bendrauti su ne vienu lenku, tai jie ir sako, kad geriausiai Lenkija gyveno prie lietuvių. Nei prie vengrų, nei prie švedų jie taip gerai negyveno. Tai tiek.

    Atsakyti
  4. markas says:
    5 m. ago

    // G. Grigas: “Kitame įstatymo projekte siūloma pirmajame paso puslapyje asmenvardį rašyti lietuviškais rašmenimis, o kitų įrašų puslapyje galima vartoti ir raides Q, W ir X.”, “Nebūtų problemų ir išplečiant raidžių aibę iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau – iki visų į unikodo standartą įtrauktų raidžių.” // ———– Taip, būtent latviškas variantas, įpareigodamas pavardes rašyti lietuviškai, suteikia galimybę pridėti pavardę ir nelietuviškais rašmenimis. Bet jau skirtingai nuo klastingai diskriminacinio kirilkino projekto, kur išimtis tik pavardėms su WQX, latviškas variantas duoda laisvę ir visoms originalioms raidėms su Â, Ä, Å, Æ, Ç, Ê, Ë, Ł, Ö, Ø, Ü ir t. t. Kitaip tariant, ypatingos privilegijos ne tik pavardėms su angliškai-lotyniškais rašmenimis (WQX), bet lygiaverčiai traktuojamos ir pavardės su prancūziškai-lotyniškais, vokiškai-lotyniškais, lenkiškai-lotyniškais (Ł,) ir t. t. rašmenimis. Pst.: mano komentare naudojamų žodžių paaiškinimas: 1. angliškai-lotyniški rašmenys – anglų kalbai pritaikytas lotynų abėcėlės rašmenų variantas, prancūziškai-lotyniški rašmenys – prancūzų kalbai pritaikytas lotynų abėcėlės rašmenų variantas ir t. t. 2. kirilkinas – kirkilas.

    Atsakyti
  5. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    5 m. ago

    Lietuviai saugokim ginkim ir branginkim lietuviškumą.
    Lietuviškuose dokumentuose, mums nereikia svetimkūnių QXW.
    Vieningai, ginkim konstitucinę vertybę.
    ***
    14 straipsnis
    Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
    ***
    Prievarta primetama QXW terlionė – išpuolis prieš Lietuvą.

    Atsakyti
    • Rimontas says:
      5 m. ago

      Sveiki, ar nėra lietuvių kalboje skirtingų V ir W garsų, kaip ir Q bei KU tai skirtingi garsai. Manau, kad dabartinė valstybinės kalbos abėcėlė neatitinka visų lietuvių kalbos garsų. Jeigu lietuvių kalba fonetinė, tai kodėl ji paprastinama lietuvių kalba dabartine valstybinės kalbos abėcėle?

      Atsakyti
  6. jo says:
    5 m. ago

    Be to Kirkilo-Kubiliaus siūlomame įstatyme numatyta suteikiant pilietybę kitų šalių piliečiams (kurių abėcėlės ne lotyniško pagrindo) pavardę perrašyti lygiai taip taip kaip jų kilmės šalies pase duodama transkripcija kokia nors lotyniško pagrindo abėcėlę turinčia kalba, kuri paprastai būna anglų arba prancūzų kalba. Tai reiškia, kad rusas Хрущёв tapęs Lietuvos piliečiu bus lietuviškame pase ne Chruščiovas, o Khrushchev (angl.) arba Khrouchtchev (pr.) – šiems kalbos „tvarkytojams“ nesvarbu kaip, svarbiausia, kad ne lietuviškai.

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      5 m. ago

      Taikliai pastebėta! O tiems siūlytojams, baigusiems “partškolas”, kas? Jeigu jie sovietmečiu kovojo už komunizmo pergalę visame pasaulyje, tai kas jiems lietuvių kultūra, lietuvių kalba? Jie juk sakinio taisyklingai lietuviškai nesugeba suregzti, o iš užsienio kalbų moka tik rusiškai ir gal šiek tiek lenkiškai…

      Atsakyti
  7. Aistis says:
    5 m. ago

    Pirmas ir svarbiausias klausimas: AR LIETUVIŲ TAUTA, KURIOS LIETUVOS ŽEMĖJE DIDŽIOJI DAUGUMA, PRAŠO AR REIKALAUJA SAVOJO SEIMO KALBOS DARKYMO? AR LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTAS TO REIKALAUJA? Jei Lietuvos valstybėje gyvenančių tautelių mažumai, kaip lenkams ar tuteišiams nepatinka gyventi Lietuvoje – te vyksta ten , kur galės vartoti savo norimus rašmenis, bet tik ne Lietuvoje. iR BUS RAMI GALVA. Lietuvos Seimo nariai, Valstiečių – žaliųjų dauguma, Jūs atsiklausėte Lietuvių tautos dėl mūsų kalbos betikslio keitimo, ar Jums nerūpi mūsų tautos ir kalbos istorinė praeitis ir mūsų tautos pagrindinio skiriamojo – LIETUVIŲ KALBOS ilgaamžis stabilumas. Lenkams ar tuteišiams Jūs atrodote kvailiausiais ir todėl jie Jumis , kaip nuo žagrės, nori pasinaudoti…Nedarykite gėdos sau ir visiems Jūsų rinkėjams. Lietuvių kalbos klausimas – ne Seimo, o VISOS LIETUVIŲ TAUTOS TAPATYBĖS KLAUSIMAS, GALIMAS PRĘSTI TIK REFERENDUMU.

    Atsakyti
  8. Kažin says:
    5 m. ago

    Lygybės ženklo tarp tų, kurie sakosi esą lenkais ir tų, kurie – tuteišais, nedėčiau. Pirmieji, kaip rodo patirtis, dažniau yra ne Lietuvos, o Lenkijos patriotai, gi tarp antrųjų tokių – reta. Jau vien tai, kad jie save įsivardina skirtingais pavadinimais daug ką pasako. Beje, ir strategiškai nebūtų tikslinga juos plakti prie lenkų.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      5 m. ago

      Viena sąlyga –
      …bendrai, visuotinai, aplamai, apskritai, asmeniškai ir net moksliškai, teisiškai ar net “politiškai abstrakčiai”
      į r o d y t ų gal kas,
      – KAIP
      po 1569 m. Liubline sudarytos ABIEJŲ Tautų bendravalstybinės unijos, t. y. sąjungos sutarties (galiojančios), nuo laikinųjų Valstybingumo ABIEJŲ Tautų Valstybės (ar valstybingumų) praradimo, buvo keista kokia nors
      ŠIO GARBAUS IR GYVYBIŠKAI NEIŠVENGIAMO (tuomet) susitarimo sąlyga, labiausiai įskaitant ir perskaitant – apie įtvirtintas sutartimi ABIEJŲ Valstybių ribas (1569 m.) – šia dar gyva tarpusavio sutartim
      e s a n č i a s 🙂

      Kada – Lenkija su Lietuva – šią sąlygą leis abipusiai pakeist, ir “kokiu būdu?”

      Visa kita tik detalės (jokių strategijų, nei komedijų ar tragedijų – vien tarptautiškoji, ir tebegaliojanti TEISĖ).

      Atsakyti
    • Vilniukas says:
      5 m. ago

      Kokie Lietuvoje gyvena “lenkai”, aiškiai išdėstė akademikas Zigmas Zinkevičius savo publikacijose. Gal neišradinėkime dviračio su tais “lenkais ant Lietuvos”? Šiaip jau, dauguma lenkų gyvena Lenkijoje, ir kažkiek lenkų emigrantų – UK, USA, Airijoje, Australijoje ir dar kai kur.

      Atsakyti
      • Vilniukas says:
        5 m. ago

        P.S. Neneigsiu, kad Lietuvoje yra vienas kitas Lenkijos lenkų palikuonių, bet tik jau ne tiek, kiek skelbia “Vilenščyznos” funkcionieriai. Jei mano proseneliai, seneliai ir tėvai buvo lietuviai, tai kokiu būdu dabar galėčiau tapti, pvz., vokiečiu? Jei kadaise nutautėję lietuviai ir gudai buvo “užrašyti” lenkais, tai visiškai nereiškia, kad jie yra lenkai.

        Atsakyti
  9. Kažin says:
    5 m. ago

    Deja, Zinkevičius pavadinimų “tyteišyj ir paprostuo” – kertinių žodžių lenkybės radimosi LDK (Lietuvoje) klausimu nuodugniau nenagrinėjo, paliko be didesnio dėmesio. Taigi gilinimasis į jų radimosi istoriją, jų etimologiją, nėra joks dviračio išradinėjimas. Juos, kaip ir Lenkijos mokslininkai Zinkevičius laikė lenkiškais šnekamosios kalbos žodžiais. O be reikalo. Istoriniai šaltiniai rodo, kad žodžių gyvuota jau 13- ame amžiuje, kai LDK lenkų nė kvapo nebuvo. Pirmasis iš jų giminiuojasi su visų baltų turėto žodžio “Tauta” šaknimi, o taip pat su vokiečių kalbos žodžiu “Doiče”. Kas dėl žodžio “paprostuo” tai rusų kalbininkai (Ivanovas, Toporovas) nustatė, kad šiuo vardu buvo vadinama buvusi pirmoji LDK kanceliarinė kalba, kuri, matyt, plintant LDK Rytų apeigų krikščionybei, būdama senąja slavų bažnytine kalba, kartu tapo ir LDK valstybės raštų kanceliarine kalba. Taigi čia ne dviračio išradinėjimas būtų, o ratų stipinų stiprinimas…

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      5 m. ago

      ???

      Atsakyti
  10. SKUBU! siunčiam VLKK laiškus! says:
    5 m. ago

    ŠIANDIEN POSĖDIS. Siunčiam laiškus adresu
    daiva.vaisniene@vlkk.lt
    Galimas turinys:

    Gerbiamoji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke,

    Prieš posėdį leiskite Tamstai priminti, jog iš esmės Jūsų vadovaujama komisija, saugodama Valstybinę lietuvių kalbą, kartu privalo save suvokti kaip LIETUVIŲ TAUTOS SAUGOTOJĄ NUO IŠNYKIMO, kaip Tautos apsaugos nuo lemtingų politikų žingsnių, nuo jai kenksmingų poveikių bei sprendinių departamentas.
    Kadangi nelietuviškų pavardžių tik daugės (ligi šiol buvusias jų santuokas su užsieniečiais papildė Anglijoje dirbančios lietuvaitės, intensyviai ieškančios jaunikių bent fiktyviai santuokai!), lietuviškos pavardės Lietuvos registruose ir pasuose liks tik vis mažėjančia mažuma. Dirbantiesiems su asmens dokumentais pagrindine taps ne lietuvių, o visos kitos ne tik Europos kalbos. O tauta ilgainiui užmirš, kaip skambėjo lietuviški asmenvardžiai.
    Ar istorijoje liksime kaip BUVUSI tauta, savo paklydėlių VEDLIŲ VALIA nutautinta?

    Linkiu tvirtybės!
    Su pagarba,
    ……….

    P. S. Ar sovietmečio mokytojai ir dėstytojai geriau gebėjo skiepyti mums tautinį atsparumą, negu šių laikų istorikai ir lituanistai?

    Atsakyti
  11. Rimontas says:
    5 m. ago

    Sveiki, ar nėra lietuvių kalboje skirtingų V ir W garsų, kaip ir Q bei KU tai skirtingi garsai. Manau, kad dabartinė valstybinės kalbos abėcėlė neatitinka visų lietuvių kalbos garsų. Jeigu lietuvių kalba fonetinė, tai kodėl ji paprastinama lietuvių kalba dabartine valstybinės kalbos abėcėle?

    Atsakyti
  12. Algimantas says:
    5 m. ago

    Petras Palilionis („Aušra“, 1984/4)

    …O mano motina kalbėjus tik lietuviškai!…
    Miškų, laukų, dangaus dievų kalba…
    Aš būčiau paskutinis skuduras
    Ant išdavystės papilvės kabąs,
    Jeigu nors vieną tavo šventą žodį
    Pakeisčiau svetimu, pelningesniu kitu…

    Raidės – žodžių dėmenys

    Atsakyti
  13. EJ says:
    5 m. ago

    Aciu uz straipsni ir logiskas mintis. Taigi: pirmame puslapyje lietuviskai, o kitame- galimi kitu kalbu variantai, kad uzsienietis galetu teisingai pavarde istarti. Pvz.:liet. Kuvalda, angl.Qouwalda ir pn. Siek tiek juokinga, bet gal praktiska.

    Atsakyti
  14. EJ says:
    5 m. ago

    Uzsienieciams kelia problema lietuvisku raidziu j, g, c, i, y istarimas. Taria dz, k, ai ir pn.

    Atsakyti

Komentuoti: Kažin Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas įtvirtino šakos kolektyvines sutartis

2022 05 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje

2022 05 19
Kęstutis Navickas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Surinkti parašai dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru

2022 05 19
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.

Pritarta greitosios pagalbos pertvarkai

2022 05 19
Neteisėtiems prekiautojams šunimis – pareigūnų „staigmena“

Gyvūnų skiaudėjams − didesni suvaržymai

2022 05 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Svarstoma dėl tiesioginio valdymo Kalvarijoje

2022 05 17
Vytautas Landsbergis teigia, kad Seimo rinkimų rezultatai galėtų būti pripažinti neteisėtais (video)

Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą

2022 05 17
Šalies vadovas pagerbė Prezidentą Valdą Adamkų

Šalies vadovas pagerbė Prezidentą Valdą Adamkų

2022 05 17
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Neapmokestinamųjų pajamų dydis kils iki 540 eurų

2022 05 17
Biudžetas | lrv.lt nuotr.

Seime priimtas patobulintas 2022 m. biudžetas

2022 05 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA
Lietuvoje

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

2022 05 20
Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus
Kultūra

Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus

2022 05 20
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Liberalai dėl statybų kreipiasi į Vyriausybė

2022 05 19
eimin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dauguma įmonių plėsti veiklos nesiruošia

2022 05 19
Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas
Lietuvoje

Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

2022 05 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas įtvirtino šakos kolektyvines sutartis

2022 05 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

2022 05 19
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą
Lietuvoje

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Mero krėslo sieks: apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Jiems ,,pofig" apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA
  • Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus
  • Liberalai dėl statybų kreipiasi į Vyriausybė
  • Dauguma įmonių plėsti veiklos nesiruošia

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 533; komentarų: 25
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 509; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 480; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 416; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 386; komentarų: 2
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 360; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Seimas įtvirtino šakos kolektyvines sutartis

by Ditė Česėkaitė
2022 05 19
0
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 6 str. pakeitimus, įstatyme įtvirtindamas šakos kolektyvines sutartis. Tikslinti įstatymą nuspręsta, nes, nesant reglamentavimo dėl...

Skaityti toliau

Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje

by Ditė Česėkaitė
2022 05 19
0
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas pritarė Užimtumo įstatymo ir lydimojo Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis sudaromos galimybės dirbti daugiau žmonių ir didinti aukštos kvalifikacijos...

Skaityti toliau

Surinkti parašai dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru

by Ditė Česėkaitė
2022 05 19
0
Kęstutis Navickas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Ketvirtadienį Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva surinkti 56 Seimo narių parašai žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijai. Seimo opozicinių frakcijų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Mero krėslo sieks: apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Jiems ,,pofig" apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Už ką balsuotumėte apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?

Kitas straipsnis
Nijolė Goštautaitė-Midtun | asmeninė nuotr.

N. Goštautaitė Midtun. Nori mažiau geriančios Lietuvos – esi radikalas, talibanas ir truputį kanibalas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai