Gegužės 9 d. 12.40–13 val. Seime lietuvių kalbos išdavikai – Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius, remiami Sauliaus Skvernelio, vėl eilinį kartą bandys kėsintis į valstybinę lietuvių kalbą, siekdami kai kuriems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikti išimtinę teisę jų pasuose atsisakyti vardo ir pavardės įrašo valstybine kalba.
Dabar jau niekam nebe paslaptis, kad tokios privilegijos Lietuvoje jau daugelį metų siekia Lenkijos Respublikos politikai. Ar ne keista, kad Lenkija to nereikalauja ne iš vienos pasaulio valstybės, o tik iš Lietuvos? Nereikalaujam to nei iš Vokietijos, nei iš Latvijos, nei iš Ukrainos, nei Baltarusijos, nei juo labiau iš JAV. Tad kodėl nusitaikyta į Lietuvą?
Metas atvirai pakalbėti apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, tiksliau apie Lenkijos lietuviškąją geopolitiką. Jau daug metų girdime kaip mantrą kai kurių Lietuvos politikų (Kirkilo, Šiaulienės, Linkevičiaus, Kubiliaus, Tomaševskio ir kt.) nuolatinę dejonę, kad nedarome nieko, kad pagerintumėme santykius su „mūsų strategine partnere“ Lenkija. O santykių pagerinti, esą bus neįmanoma tol, kol Lietuvos Respublikos piliečių pasuose neleisime rašyti bent kelių lenkų abėcėlės raidžių…
Vos tik atgavę nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos ir išlaukę kol raudonosios armijos tankai ir šarvuočiai išriedės iš Lietuvos, Lenkijos politikai pradėjo ieškoti būdų kaip sovietinės imperijos apleistas Lenkijos paribių erdves galima būtų perimti savo globon.
Dar 1999 m. lenkų kilmės sociologė, Vilniaus universiteto absolventė Katažyna Koženiovska (Katarzyna Korzeniowska, buvusi K. Karniauskaitė) Lenkijos Seimo Senato užsakymu parengtame pranešime „Nūdienė lenkų kultūra rytuose“ pakankamai objektyviai apžvelgusi Rytų Europos valstybių Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos polonizacijos aplinkybes, aptarė šių teritorijų vadinamos „re-polonizacijos“ galimybes bei jos strategiją ir taktiką:
„Rytų Europos lenkų tapatybės specifika yra gana gerai ištirta. Nepaisant tam tikrų skirtumų, pasireiškiančių kai kuriuose kraštuose, šių regionų lenkams bendra yra taip vadinama „pasinė tapatybė“, tai yra verbalinis deklaratyvus savęs vadinimas lenkais. Deja, ji neturi gilesnių kultūrinių pasekmių, nesukelia poreikio žinoti lenkų kalbą, neveda į gilesnę pažintį su lenkiška kultūra. Lenkų tautybės deklaravimas yra susijęs su katalikiškumu arba katalikiška kilme. Lenko tapatinimas su kataliku šiuose kraštuose kyla iš XIX a. tradicijos ir iki šiol yra nurodoma kaip svarbi „buvimo lenku“ motyvacija.“
Toliau K. Koženiovska aptarė galimą Rytų Europos tautų arba bent labilių tautiškai tvirtai neapsisprendusių gyventojų grupių „repolonizacijos“ strategiją. Kaip viena iš galimų neapsisprendusias, labilias tautines mažumas konsoliduojančių strategijų minima tariamai pažeidžiamų tautinės mažumos teisių gynimas. Kita strategijos dalis įvardijama kaip „elito polonizavimo strategija“.
Pažeidžiamų tautinės mažumos teisių gynimas. Tai nepralaiminti strategija, besiremianti ir laukinei gamtai būdingu dėsniu – išnykti, vidujai išsisklaidyti pasmerktos biologinės struktūros susitelkia ir konsoliduojasi grėsmingų išorinių veiksnių akivaizdoje. Šiuo atveju vadinamus nominalius Lietuvos lenkus paversti tikrais su Lenkija save tapatinančiais lenkais galima labai paprastai – reikia sukurti nuolatinės jų diskriminacijos būseną paliudijančias aplinkybes. iš vienos pusės. ir globos bei rūpesčio atmosferą, iš kitos pusės. Tuomet ši nominali tapatybiškai dvejojanti lenkakalbių Lietuvos piliečių grupė ims telktis prieš skriaudėjus ir tapatintis su gynėjais. Šis nuolat telkiantis ir reikiamą tapatybę stiprinantis vyksmas bus garantuotas tol, kol vyks kova už tariamai pažeidžiamas mažumos teises. Tai ir yra nepralaimimas tikslas, pateisinantis visas įmanomas priemones – ar tai būtų nelietuviški rašmenys oficialiuose Lietuvos respublikos dokumentuose, ar gatvių ir vietovardžių lenkiški užrašai, švietimo įstaigų, žemės ar kito turto gražinimo klausimai… Šis politinis žaidimas nepralaimimas dėl to, kad nuolatinis Lietuvos valdžios spaudimas iš lenkų politikų pusės ne tik vaizdžiai parodo, kas yra Lietuvos lenkakalbių piliečių skriaudėjai, o kas gynėjai, ir taip skatindamas kalbinę mažumą tapatintis su tauta ir valstybe gynėja ir K. Koženiovskos žodžiais tariant „didinti“ lenkų mažumą palyginti didelio skaičiaus tautiškai svyruojančių gyventojų sąskaita, bet dar ir skatina pačius tariamus „skriaudėjus“ mąstyti apie neišvengiamas nuolaidas, kad toks skausmingas politinis diskomfortas kuo greičiau pasibaigtų.
O kad vardų ir pavardžių rašybos klausimas yra dirbtinai sukeltas neslepia net kai kurie Lietuvos lenkų mažumos atstovai. Dar 2001 m. Vilniuje leidžiamame „Magazyn Wileński“ (2001, Nr.8), šio žurnalo redakcijos narė Lucina Dovdo (Lucyna Dowdo) apie lenkų pavardžių rašymo problemas rašė: „O juokingiausia šioje visoje istorijoje yra tai, kad ši problema iš viso nėra tokia svarbi problema. Tai problemos pakaitalas, kuris nukrito ant mūsų kaip iš dangaus“. Jis buvo pradėtas volioti dar nuo ambasadoriaus Jano Vidackio (Jan Widacki) /…/, juo mojuota kaip kardeliu kiekviename lenkų-lietuvių aukščiausio lygio susitikime tol, kol išaugo beveik iki tragedijos mastų”.
Kita sociologės K. Koženiovskos suformuluota Lietuvos repolonizacijos strategijos kryptis – „elito polonizavimas“. Štai ką apie ją rašo sociologė:
„Ši strategija teigia aktyvaus veikimo būtinybę į tikslinę sąlyginai nedidelę įtakojamųjų grupę. /…/ Nedidelė, bet labai prolenkiška žymiausių intelektualų grupė daro esminę įtaką mokslo, taip pat politikos bei žiniasklaidos pasaulyje ir potencialiai galėtų tapti nuolat besiplečiančios lenkiškosios įtakos užuomazga. /…/ Skirtingai nei daugelyje Vakarų visuomenių, tiek Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje istorijos išmanymas ir praeities vertinimas labai ryškiai veikia politines bei kultūrines nuostatas. Todėl istorikai sudaro tą profesinę grupę, kuri nuolat daro reikšmingą poveikį visuomeniniam gyvenimui. Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje jie, pirmiausia, konstruoja tautinių mažumų savo kraštuose ir tautiečių bendruomenių už valstybės ribų kilmės ir funkcionavimo koncepcijas bei interpretacijas. Šiuo metu Lietuvoje jau yra įtakinga istorikų terpė, tautinės istoriografijos teiginių nelaikanti dogmomis. Šių istorikų sluoksnio poveikis yra žymus ir pasižymi aiškiai prolenkišku pobūdžiu.“
Kaip matome iš pastarojo meto įvykių, naujasis Lietuvos polonizacijos projektas (repolonizacija) jau įgyvendinamas. O į tikslinę gerąja prasme polonizuoto elito grupę po 21-erių metų repolonizavimo pastangų, be kai kurių žinomų istorikų ir politologų (Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko, Šarūno Liekio, Rimvydo Valatkos ir kai kurių kitų), atrodo, jau baigiama įtraukti ir Lietuvos aukščiausiosios valdžios atstovus…
Taigi, atrodo daugiau kaip 2 dešimtmečius dėtos Lietuvos repolonizacijos pastangos pasiekė kulminaciją. Nurodymu iš aukščiau jau pritildytas Valdemaras Tomaševskis ir pristabdytos Lenkijos Seimo politikų atviros atakos prieš Lietuvą. Atėjo laikas leisti veikti patiems repolonizuotiems Lietuvos politikams: Andriui Kubiliui, Gediminui Kirkilui ir jų entuziastingiems naujiesiems parankiniams – Sauliui Skverneliui su prie Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) prisiklijavusiais karjeristais ar šiaip atsitiktinai į politiką patekusiais asmenimis.
Jei naujoji Seimo dauguma pamins 70 000 Lietuvos piliečių parašais pagal įstatymą patvirtintą valią, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus bei išaiškinimus, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, tarptautinių teismų sprendimus, Lietuvos Respublikos Prezidentės aiškiai išreikštas nuostatas valstybinės kalbos atžvilgiu, galų gale Lietuvos saugumo ir žvalgybos institucijų išvadas – tai bus atvertas tiesus kelias į sumaištį valstybėje ir piliečių nepasitikėjimą naująja valdžia.
Ar yra vilties, kad šis Seimas atsispirs valstybinės lietuvių kalbos išdavikų arba (ir) nesusipratėlių spaudimui? Tokia viltis yra – jeigu iš letargo miego atsibus LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis bei jo artimiausi bendražygiai sugrįš prie LŽVS, o ne jų politinių oponentų primestos darbotvarkės ir susitelks ties vienu LŽVS rinkiminės sėkmės garantu tapusią, bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais paremtą savo pačių iniciatyvą – leisti rašyti dokumentuose nelietuviškais rašmenimis ne vietoje įrašo valstybine kalba, o kitame paso įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, neatsisakant rašybos lietuvių kalba, nemaitojant pačios lietuviškos rašybos, neišduodant brolių latvių.
Autorius yra Alkas.lt vyr. redaktorius, iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ narys
***
Stebėkite Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų XIIIP-535 ir XIIIP-471 svarstymo vaizdo įrašą:
Už pasikėsinimą nusikalsti teisiama, baudžiama.
70 Seimo narių kėsinasi pažeisti LR Konstituciją.
70 Seimo narių kėsinasi sulaužyti priesaiką.
Bent 70 Seimo narių, nepasirašiusių po ydingu projektu, turėtų inicijuoti kėslų autoriams apkaltą.
Tauta, jei nėra galutinai užguita, turėtų mitinguose išreikšti nepasitikėjimą politiniams iškrypėliams.
70 LR Konstitucijos niekintojų, pasikėsinusių į Valstybinę k. piliečio pase ir šalies registruose, įsivaizduoja esą genialūs pirmeiviai, šalinantys kliūtis į laimę…
Jei jie išmanytų šiuos klausimus bent per nago juodymą daugiau, negu odiozinis „nykstančios” tautos vadas (kuriam Lietuvoje gimtąja k. net barščių žmonelės paprašyti neleidžiama), iš karto suprastų, jog toks BEKALBIS ir BETAUTIS pasas esamus sunkumus ne pašalina, o PAPILDO naujais, nes nei savo, nei vyro tėvynėje nebus taip paprasta rimtesnius reikalus tvarkyti…
Taigi, laikas pripažinti, kad Kirkilo+Skvernelio+Landsbergio projektu Seimas NE PILIEČIŲ reikalus sprendžia, o kažkokį kitą, po stalu laikoma…
Visą laiką zyziame, kad mus vis latviai su estais posūkiuose aplenkia. Tačiau ar ne iš Seimo tai pareina? Nesugebėjome patys iš karto priimti pateiktą 2-kalbio paso projektą, tai jie nežiopsojo, PIRMA MŪSŲ įvedė PAŽANGIAUSIĄ ES pasą. O mūsų blauzdos per skystos bent antrais būti, užuot žengus tokį platų žingsnį atgal, link prasčiausio, nes komercinio, o ne valstybinės reikšmės varianto? Galiausiai bus taip, kad ir kitos valstybės, pasimokiusios iš braliukų, perims jų patirtį, o mes vėl UODEGOJE vilksimės ir šniurkščiosime?
Q,W,X raides nera lietuviu kalbos raides ir ju iteisinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio pazeidimas, Lietuvos tautos ir jos valstybes Lietuvos Respublikos isdavyste, todel neisvengiama apkalta kiekvienam, balsavusiam uz Q,W,Z. 14 straipsnio pakeitimas yra galimas tik referendume, kurio salygos yra beveik neimanomos kaip visiems 1-17 straipsniams.
Labai teisingai rašote. Mūsų kalbą kūrė ne atėjūnai žingeriai ar šlėktos, o mūsų senieji, daug anksčiau prie Baltijos įsikūrę protėviai, tą mūsų kultūros ir kalbos paveldą gina mūsų Konstitucija. Ir nei kirkilams ar tamaševskiams , o tuo labiau zingeriams leista kėsintis į mūsų tautines vertybes- į mūsų aukščiausią ir vertingiausią tautinę vertybę. Geriau mūsų tautos palikimo darkytojai, jei jiems Lietuvoje nepatinka, te vyksta iš Lietuvos į savąsias žemes, kur galės rašyti savo rašmenimis.
Lietuviu kalba yra savo senoviskumu verta buti UNESCO paveldu. Nama kalba Namibijoje yra ta pirmine kalba, o is jos issirutuliojusi lietuviu kalba yra prikaupusi per 70 tukstanciu metu visus kitu kalbu pradus visuose zemynuose.
Pone, Vaiškūnai, kodėl lietuvinate lenkiškas pavardes? Ar jums tai nepanašu į nacionalizmą?
O kodel gi ne,juk jos buvo polonizuotos.
Brangus pone Justinai – jeigu pasidomėtumėte, pastebėtumėte, jog VISOS civilizuotos šalys asmenvardžius rašo pagal SAVO VALSTYBINĖS KALBOS taisykles, ir tai yra visai teisinga. Niekas, prieš ištardamas žodį, nebėga į svetimą šalį atsiklausti, kaip jis turi ištarti ar parašyti 🙂 . Žinoma, tas, kas neturėjo gerų mokytojų, arba ne tuos mokytojais pasirinko, jam daug kas nežinoma.
Kokia kalba kalbi, tos kalbos taisykles taikai. Kalbėsi vokiškai, pritaikysi pavardei vokiečių k. gramatiką; su rusais tą pačią pavardę minėdamas rusiškas galūnes pridėsi; lenkiškai – lenkų k. gramatika vadovausiesi. Nes kitaip jie tavęs nesupras. Na, nebent kalbėtume apie iš kitos galaktikos nuleistą naujai sukurtą tautą, kuri dar nesukūrė savo gramatikos.
Tokios taisyklės laikosi ir Lenkija: visų savo piliečių – lenkų ir ne lenkų – pavardes sakinyje vartoja pagal SAVO kalbos gramatiką. Jeigu valstybės nesilaikytų SAVO kalbos taisyklių, būtų ne gyvenimas, o chaosas, nesusipratimas. O valstybė tam ir yra, kad sunormintų gyvenimą, nustatytų visiems vienodas privalomas taisykles, nes išmintingi žmonės žino, jog daug geriau yra visiems tų pačių taisyklių laikytis, užuot kėlus barnius, pykus ir per tuos pykčius nieko doro nedirbus… Būtent visiems vienodos taisyklės, etiketas padeda išvengti konfliktų.
Beje, pirmosios pasaulio kalbos – dovana tiesiai iš Kūrėjo rankų. Vėliau žmonės, beklajodami po žemę, maišėsi tarpusavyje ir iš savo atsineštų kalbų mišinio kūrė vis naujas kalbas. Ar tikrai Kūrėjo dovanos puoselėjimas yra nuodėmė, o ne PAREIGA? Tol, kol nacionalizmas apsiriboja SAVO kalbos puoselėjimu tos kalbos žemėje, dėkingu jos saugojimu, tol tai yra DORAS elgesys. Visai kas kita, jei tautos pradeda per valstybės sieną į kitų tautų žemes dairytis ir jose savo reikalavimus kelti. Jeigu atkreipei tamsta dėmesį, p. Kačinskis į kažkieno bandymą kištis į Lenkijos reikalus atsakė, jog niekas neturi teisės diktuoti Lenkijai, kaip ji privalo savo šalies VIDUJE tvarkytis. Argi jis ne teisus? Taigi, ar teisi bet kuri kita valstybė, jei ji SAVO ŠALIES VIDUJE tvarkosi, kaip jai dera? Valstybė, kaip ir kūmutės, turi SAVO REIKALŲ ŽIŪRĖTI, užuot kitas apkalbėti, ar dar ir prie jų kabinėtis. Na, nebent kas nors yra užprogramuotas visą laiką būti nepatenkintas ir kabinėtis. Tokiam sunku padėti.
Dugiau savigarbos ,ponai prisiekusieji, kitaip liksite svetimi. Tauta be savigarbos – tauta be ateities.
Ar Lenkijoje gyvenantys lenkai buvo polonizuoti lietuviai ? Brolau, kokių vaistų ,tu, šiandien išgėrei?
Nuo Seinu iki Balstoges taip pat ir Augustave.
Jei tamsta būtum kalbininkas bei turėtum antropologijos žinių, matytum ne tik daugybę sulenkintų pavardžių, bet ir veidų. Ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Vienas dalykas yra kalbant pridėti galūnę, kad būtų aiški sakinio prasmė, bet visai kitas dalykas „prisiūti” prie pavardės priesagas. Jei nuoširdžiai tuo domėtumeis, pradėti galima būtų nuo Vilnijos krašto lenkų pavardžių sąrašo studijų. Tačiau be specialių parengiamųjų žinių neatskirsi, kas iš kur kilę….
Beje, svarbu ne žmogaus pavardė, svarbu, kiek esi atsakingas, ar nepasiduodi manipuliatoriams, netampi jų aklu tarnu.
manipuliãtorius [pranc. manipulateur — darantis rankomis] 🙂 🙂
Na, būkim biedni, bet teisingi – ne vien lietuviai.
Nuo Karpatų iki Baltijos, iki Pamario žemių…
Atskilo dalis lemkų genties Ukrainos vakaruose, Karpatuose, ir padarė galingą „Drang na Westen” bei „nach Süden”. O pakeliui jiems „po kojų painiojosi” ukrainiečiai su baltarusiais, jotvingiai, dzūkai, sūduviai, pamarėnai. O į pietus kažkodėl gyveno čekai, slovakai, vokiečiai.
Taigi, lietuviai ne tik šiandienos prasme.
Noriu priminti, kad iki 863 m. Kirilo ir Metodijaus krikšto nerandama jokių slavų tautų. Taip buvo vadinami vergus (sklabenoi graikiškai) duodantys kraštai į rytus nuo Oderio, ta pačia linija į pietus, koks buvo soclageris po 1945 m. Atlikus slavų kalbų tyrimą, matome lietuviškus žodžius, iki graudumo išlikusius lietuviškais po 1150 metų ‘slavizacijos’ tiek rusų, tiek lenkų, tiek ukrainiečių, tiek bulgarų, tiek serbų – kroatų,…, kalbose. Wielkopolska yra užrašyta kaip Didunae, kažin ar reikia versti lietuviui ?
Taip. Pamins. Sitiems Lietuva tusčias reikalas. Jie globalistai, jiems Lietuva tik tarpine stotele.
Valstybės pabaigos pradžia.Seimas tapo Lenkijos marioniečių klubu. Liberalizmas visškai apkvailino tautai prisiekusių ponų smegenėkes.Valstybingumo požymių ir tautinės savigarbos nerasta.Liks jums mielieji po kaimus vežioti iš Vokietijos paskolintą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą ,igedoti Lietuvos himną, nešioti trispalvę.
Nei seimas,ne teismai negerbia Lietuvos Konstitucijos.Pažeminimas ir gėda,jeigu tai dar suprantame. Lietuvos seimelis tenkina Varšuvos politikų užgaidas.
Nutarimą (Lietuvos Tarybos narių, kurie tik vėliau tapę Valstybės Taryba – karui išsivėdėjant) apie
skelbiantį Valstybės atstatymą, – o ne kokį “mazgotę paktą: ar dar keisčiau “aktą”,Viena raidyte visą Seimą,
bet ką nurašyti gali (va pamėgink kitaip, arba ontrep’ ne NUTARIMU, o “aktu”, ar “nota” slapžodžiu
n a t a r i m a s 🙂 pakeist …nieko negausi, nebūsi įsileistas, tad GERBK save, savą žodį, ir Lietuvos Tarybą
– jos NUTARIMĄ, – pagaliau atsiradusį tikrumoje, juk tai tikra (net nesapnuojam “realybės”, o tikrus sapnus).
DAUGELIS SEIMO NARIŲ TAPO KIRKILAIS-VISIŠKAI TAIP PAT ,KAIP PRIE SOVIETŲ VALDŽIOS.NEVELTUI JIS PRIE SOVIETŲ VALDŽIOS BAIGĖ PARTINIUS MOKSLUS.
kur Tautininkai,kur Romuva,kur rekonstruktoriai,folkloristai,muzikantai ir jų klausytojai,kur lietuviai žinantys praeitį,kur tie kam svarbi tautinė Lietuva?Nejaugi nesusirinksim prie seimo ir netarsim :išdavikai,šalin savo kgbistines,kmsomoliškas,komunistines,globalistines,lenkomaniškas purvinas rankas nuo lietuvių kalbos.
už “valstiečius” balsavau tik todėl, kad tikėjau, jog jie sugebės priimti latviškąjį asmenvardžių rašymo dokumentuose variantą. Maniau, kad Karbauskio į seimą surinkta komanda turi bendras vertybes, arba bent jau daugumą jų. Galvojau, kad Karbauskis sugebės vadyti šitą avių bandą. Deja, nusivyliau, ir esu įsitikinęs, kad tokių nusivylusių yra labai daug Lietuvoje, jau bent tie 70 tūkstančių, kurie padėjo savo parašą dėl asmenvardžių rašymo ne pirmame puslapyje.
Tad per kitus rinkimus Karbauskio partija tikrai neįveiks 5 proc. bariero, ir deja, pats dėl to kaltas
D-ras V.Kudirka savo „Tėvynės varpuose“ kiek vėliau pranešė apie įspudį, kokį į jį padaręs pirmasis „Auszros“ numeris: „Po tam – pasikalbėjimo su kun. Narkevičium – ar į pusmetį gavau N 1 „Aušros“. Žiūrau, ant pirmutinio puslapio stovi Basanavičius. „Pranašas“ – pamislijau tada apie Basanavičių jau lietuviškai. Ėmiau skubiai vartyti „Auszrą“… ir neprimenu jau visko, kas su manim paskui darėsi… Tiek pamenu, kad atsistojau, nuleidau galvą, nedrysdamas pakelti akių ant sienų mano kambarėlio… rodos girdėjau Lietuvos balsą, sykiu apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį: O tu, paklydėli, kur ikišiol buvai? Paskui pasidarė man taip graudu, kad apsikniaubęs ant stalo apsiverkiau. Gaila man buvo tų valandų, kurios nesugrąžintinai išbrauktos tapo iš mano gyvenimo, kaipo lietuvio, ir gėda, kad taip ilgai buvau apgailėtinu pagedėliu… Potam pripildė mano krūtinę rami, smagi šiluma ir, rodos, naujos pajiegos pradėjo rastis… Rodos, užaugau išsyk, ir ta pasaulė jau man perangšta… Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau lietuviu esąs. Ta valanda antrojo užgimimo perdaug yra svarbi mano gyvenime, kad galėčiau ją užmiršti. Negaliu taipogi užmiršti, kad ir nepripažinti, kad už tą valandą esu kaltas Basanavičiui. Neužilgo susižiedavau su Lietuvos literatura ir iki šiai dienai savo sužiedotinės neapleidžiu“.
siūlau pažiūrėti gegužės9d. LRT laidą”Dėmesio centre”. “Žurnalistas” Džekilaitis kalbino Lietuvių kalbos ”ekspertą” Circil’ą. Pokalbiu abudu liko patenkinti ir viens kitam paspaudė rankas.
QXW naudojimas lietuviškame dokumente nedera su konstitucija.
Niech żyją panowie Alfred Bumbłowski, Rimwyd Wałatko, Gedimin Kirkił, Andżej Kubił !!!!!
Ačiū Alkui, kad parašo tiesą. Vyksta parsidavimas, po vardų-pavardžių gavimo , lenkai (Su Varšuva) paprašys vietovardžių, toliau dvikalbystės ir taip toliau iki autonomijos įteisinimo… Mūsų kubilininkai susijungė su kirkilais, dar liberalai su lenkų akcija, prie kurių prisijungė Skvernelio atskilėliai – ir parduodama kalba už kurią protėviai galvas guldė.
Išsaugojome pačią seniausią indoeuropiečių kalbą, kaip brangakmenį, kurią turi saugoti UNESCO. Ši karta, šis Seimas ir Prezidentė yra atsakingi už nepakeistą, už išsaugotą lietuvių kalbą. Atsakomybę turime jausti prieš visą pasaulį. O ką darote ponai Seimūnai? Istorijoje išliksite, kaip juodžiausi politikai, tauta Jus įrašys į gėdos knygą. Nei vienas išdavikiškas poelgis nebūna užmirštas.
Ačiū Ramūnui Karbauskiui- jis vienintelis iš aukščiausios valdžios neišduoda lietuvių kalbos.
Kas per laikai, kas per papročiai!, aiškiau, – kad juos kur Perkūnas!
Aušra Maldeikiene, mes jus išrinkome vienmandatėje Žirmūnų apylinkėje.Prisiekėte laikytis Lietuvos Konstitucijos.Kodėl dabar susidedate su tais, kurie ją išduoda.
Lietuvių tauta nenorėjo tapti ES, NATO narystės ir referendumas buvo suklastotas. Kirkilas su savo prolenkiška kompanija ,padlaižiaudami Lenkijai, siekia nuolaidžiauti lenkams tuo pačiu menkindami Lietuvių kalbą ir mūsų tautą.
Gėda Kirkilui , jį reikia vyti iš Seimo. Žiūrėkite, dar ir žydas Zingeris kišasi į Lietuvių tautos reikalus, turėdamas Antrosios žydų Mekos Lietuvos žemėje atkūrimą.
Gerbiamas pone Karbauski, visi Valstiečių partijos seimo nariai, KADA PRADĖSITE MAŽINTI SEIMĄ, PRADEDANT TAIS, KURIEMS LIETUVOJE BLOGAI GYVENTI, KURIEMS VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBA NETINKAMA? Per ilgai delsiate, todėl priešiškieji ir skuba griauti mūsų valstybės ir tautos pamatus.