Gegužės 6 dieną latvių senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai surengė ypatingą renginį – šventyklos atidarymą. Šventykla įkurta gražioje nedidelėje Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.
Šventyklos atidarymo apeigos prasidėjo 11 valandą ir tęsėsi iki pavakarių. Dievturių šventyklos atidaryme dalyvavo Ir Lietuvos Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Dievturių vadovui Valdžiui Celmui (Valdis Celms) Romuvos vardu padovanojo apeiginę vaidilos lazdą krivulę ir tarė sveikinimo kalbą.
Pasak Krivės Dievturių šventyklos atidarymas yra reikšmingas istorinis įvykis įkuriantis istorinę vieta ir šią dieną verčiantis istoriniu laiku. Laiku, kuomet maldos, norai ir troškimai įsikūnija, įgaudami apčiuopiamą pavidalą.
„Mūsų protėviai paliko mums dvasią, kurią mes visi nešiojame savyje, kuri mus stiprina, padeda eiti protėvių keliu, bet mūsų nuolatos klausia: o kur jūsų šventieji raštai?, Kur jūsų knygos? Kur jūsų šventovės? Kur Jūsų amžinoji ugnis? Gyvename laikotarpiu, kuomet atsakymas, kad viskas yra čia, mūsų širdyse, nėra pakankamas. Mums ir mūsų vaikams ir vaikaičiams čia ir dabar reikia šventų raštų, reikia knygų, giesmų ir reikia vietos, kur galėtume susiburti ir nuolatos garbinti savo Dievus ir bendrauti tarpusavyje. Ir mes džiaugiamės ir didžiuojamės, kad dievturiai nuo šiol turi tokią vietą – Lokstenės šventyklą. Protėviai gali mumis didžiuotis. Baltų dievai turi savo šventą buveinę“ – sveikindama dievturius ir visus šventės dalyvius sakė I. Trinkūnienė.
Pasibaigus šventyklos atidarymo apeigoms buvo švenčiama Lietuvos Romuvos Jorę atitinkanti Ūsinio šventė.
Žiūrėkite videopasakojimą iš šventvietės atidarymo iškilmių:
Dievturyba – tikėjimas tęsiantis senovės baltų religiją, gyvavusią Latvijoje iki krikšto įvedimo XIII a. Pavadinimas kildinamas iš žodžių „Dievo turėjimas“. Dievturių judėjimą 1922 m. įkūrė istorikas, acheologas ir kraštotyrininkas Ernestas Brastinis (Ernests Brastiņš) (1892-1942), rinkęs medžiagą apie senovės latvių šventyklas bei pilis ir mitologiškai nagrinėjęs latvių dainas, 1932 m. parašęs „Dievturių katekizmą“ („Cerokslis“). 1940 m. sovietai okupavo Latviją, dievturius uždraudė, o E.Brastinį nužudė Rusijos kalėjime. 2006 m. jam pastatytas paminklas Kronvaldo parke Rygoje.
Dievturyba – panteistinis tikėjimas. Visagaliu laikomas Dievas, kiti svarbūs dievai ir deivės – Perkūnas, Laima, Mara, Jūros Motė, Vandens Motė, Upių Motė. Dievturyba moko, jog žmogų sudaro trys formos: kūnas (miesa), dvasia (dvēsele) ir vėlė (velis).
Apie dievturius ir dievturybą yra išleistos knygos – E. Brastinio „Ceroklis“ (1966 m., Čikaga) ir „Mūsu dievestības tūkstošgadīgā apkarošana“ („Mūsų tikėjimo tūkstantmetė kova“, 1936 m., Ryga).
Dabartinis dievturių vadovas Valdis Celms yra dailininkas, dizaineris, latvių rašto ženklų tyrinėtojas. 2008 m. jis parašė monografiją „Latvju raksts un zīmes; baltu pasaules modelis, uzbūve, tēli, simbolika“ („Baltų raštai ir ženklai: baltų pasaulio modelis: struktūra, vaizdiniai, simboliai“), kuri 2010 metais buvo Dzintros Irbytės išversta ir išleista lietuviškai.
Naujausia V. Celmo knyga parašyta latvių ir lietuvių „Baltų religijos pagrindai („Baltu Dievestības Pamati“) išėjo 2016 m.
Dievturiai leidžia laikraštį „Labietis“.
Pastate kažkoks keistas seno ir naujo kratinys – senovinis ir tikrai gražus ūkinio pastato fasadas nedera su vidaus euroremonto stiliumi…, o ir malkos juk ąžuolinės buvo kūrentos, ir laivai argi tokie vikinginiai buvo?… Suprantama, kad sunku atkurti kaip buvo (kitas klausimas – ar tikrai TAI buvo? gal buvo XVII – XVIII a. kai apeigos buvo atliekamos siaurame rate ūkio pastatuose?), bet ir kuriant galėtų paprasčiau bei išlaikant visumą daryti. Kita vertus, nepaisant šių žemiškojo įvaizdinimo nesklandumų, labai smagu, kad latviai iki šiol puoselėja dievturius ir tik pavydėti jiems reikia savo ornamentikos tyrinėjimų bei puikios šiuolaikinės jų sklaidos!
p.s. nuotraukas galėjot atrinkti, nes nuobodu ir laiko daug atima beveik vienodas vartyti. Ši pastaba tinka ir kitiems Alko foto albumams
Sveiki. Dievturių vadovas Celms atidarymo metu aiškiai pabrėžė, kad nesistengiama NIEKO ATKURTI – tikėjimas tęsiamas ir viskas daroma ČIA ir DABAR – šiuolaikinio žmogaus dvasiniams poreikiams tenkinti.
Dėl nuotraukų. Nuotraukos atrinktos. Jų buvo 4 kart daugiau. Dar mažiau – galima padaryti. Tačiau istorinius įvykius Alkas.lt siekia kuo smulkiau įamžinti. Kai yra daug nuotraukų galima nežiūrėti visų… Tačiau yra žmonių kurie žiūri visas 🙂
Bet jeigu ir daugiau skaitytojų ims skųstis – mažinsime.
Jonai, suprantama, kad kitaip ir nebus, nes tai vyksta tik čia ir dabar, bet tokia eklektika tikrai nederanti bei neskoninga. Tai asmeninė nuomonė, gal kitiems ir gerai
Kokia eklektika?
eklèktika [↗ eklektikas]:
1. skirtingų, nederančių, prieštaringų mokslo, meno teorijų, koncepcijų, stilių, tezių, sąvokų nekūrybiškas jungimas ir vartojimas; nesavarankiška, neprincipinga mąstysena, kūryba;
2. XIX a. II pusės—XX a. pradžios meno (daugiausia architektūros) stilius, kuriam būdinga laisvas praeities stilistinių formų jungimas.
Vilniaus arkikatedra l. tinka šventyklai, tik reikia aukurą įrengti viduryje jos._
,,Dievturyba – panteistinis tikėjimas. Visagaliu laikomas Dievas, kiti svarbūs dievai ir deivės – Perkūnas, Laima, Mara, Jūros Motė, Vandens Motė, Upių Motė.”
Ar Perkūnas neužpyks, jei pastebės kieme pastatytą perkūnsargį?
Perkūnas yra šaulio zodiakas mieli svetainės lankytojai. lyvis
Ar žino apie tai Perkūnas?
Praneštum, ‘lyvi’, tu jam kaip nors… 🙂 🙂
Mielas, Kembly, belskytės ir Jums bus atidaryta. lyvis
Taip pat reikia atidžiau skaityti, jokios Jūros, Vandens Motė ir Upių Motės NĖRA. lyvis
Į šventyklą nepanašu nė iš tolo… Eklektika (=maišalynė), tiksliai pasakyta.