Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos

Zigmas Zinkevičius, www.alkas.lt
2017 04 27 07:55
17
Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.
Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič.

Tai buvo oficiali Lietuvos valstybės gyventojų įvardijimo raštinėse sistema, taikyta visų tautybių ir visų socialinių sluoksnių žmonėms.

Lenkams iš seno tėvavardžiai su -ovič, -evič nebuvo būdingi. Jų senojoje žemėje gyventojų įvardijimui buvo įsigalėję priesagos -ski vediniai (-ovski, -evski…), padaryti iš vietovardžių, tokie kaip Jan Podleski „Jonas iš Podlesės (Pamiškės)“. Prie -ovič, -evič lenkai priprato vėliau, ir tai buvo susiję su Lietuvos valstybės gyventojų sulenkėjimu.

Ilgainiui Lietuvoje vis labiau įsigalint lenkų kalbai tėvavardines rytų slavų kilmės -ovič, -evič priesagas imta keisti „kilnesnėmis“ -ski tipo priesagomis (-ovski, -evski…), kurias imta dėlioti ne tik prie vietovardžių, bet ir prie asmenvardžių kaip -ovič, -evič pakaitalą, pvz., šalia Adamovič atsirado Adamovski. Dvejopai randame šaltiniuose įvardytus kartais net tuos pačius asmenis.

Laikui bėgant ir tėvavardžiams virstant pavardėmis -ski tipo priesagų pavardės pasidarė labai populiarios. Visuotinai išplito pavardžių modelis asmenvardis + -ski tipo priesaga. Tokią pavardžių darybą greičiausiai aktyvino didžiulių Lietuvos valstybės plotų su tokia pavardžių vartosena įsiliejimas į Lenkijos valstybę. Todėl Adamovski tipo pavardės gali būti laikomos savitu senosios Lietuvos valstybės (ne lietuvių kalbos!) paveldu. Be kita ko, tokį paveldą gražiai iliustruoja broliai Ivanauskai: lietuvis žymus profesorius Tadas Ivanauskas, lenkas Jurgis Iwanowski ir baltarusis Vaclovas Ivanouski.

Neretai pasitaikydavo, kad lenkinami lietuvių asmenvardžiai sutapo su tikrais lenkiškais antroponimais ar bent juos sudariusiais apeliatyvais [bendriniais daiktavardžiais]. Antai Vilnijos autochtonas gyventojas, vadintas lietuviškai Vilkas, virto Vilk. Jo pavardę lenkiškai ėmė rašyti Wilk, plg. le. wilk „vilkas“. Šiuo atveju taip parašyta pavardė Wilk nebuvo padaryta iš lenkiško apeliatyvo wilk, bet atsirado iš senesnės lietuviškos pavardės Vilkas, lenkinant ją numetus galūnę -as. Lenkiško apeliatyvo poveikis autochtono gyventojo pavardėje tėra tik lietuvių kietojo priebalsio l suminkštinimas, bet jis yra vėlesnis ir antrinis. Pavardė netampa svetima dėl to, kad sutapo su svetima pavarde, ar bent sutapo jų kilmę rodantys apeliatyvai. Plg. Suvalkų ir Augustavo kraštui būdingą pavardę Uzdila (gali būti jotvingių kilmės), lenkiškai rašomą Uździło, ir nieko bendro su šia pavarde neturintį tariamą jos apeliatyvą le. uzda „apynasris“. Ir čia sugretinimas yra atsitiktinis, nerodantis pavardės kilmės. Dar plg. pavardes Žyd-onis, Žyd-aitis, Žyd-elis, turinčias šaknį Žyd- (: žydėti), sutapusią su svetimos kilmės etnonimo žydas šaknimi.

Dvikamienis lietuvių asmenvardis Ger-mantas (dėl dėmens Ger- plg. Ger-butas, Ger-kantas, Ger-tautas, Ger-vydas ir Bu-geras, Mis-giras, Vin-geras…; dėl -manas plg. Bir-manas, Ei-manas, Ly-manas, Vyd-manas ir Man-gaudas, Man-kantas, Man-vydas…) sutapo su vokiškos kilmės rusų krikštavardžiu German < vok. Hermann;

Kin-deras (plg. Kin-gailas, Kin-taras, Kin-tautas ir Ei-kinas, Liu-kinas, Sun-kinas…; Mil-deras, Min-deras, Sy-deras, Trai-deras… ir Der-butas, Der-kintas, Der-vydas…) – su vokišku žodžiu Kinder „vaikas“;

Ne-veras (plg. Ne-bilas, Ne-vainas, Ne-vydas…; Bo-veras, Ly-veras, Sel-veras ir Ver-lingas, Ver-mantas, Ver-telas…) – su rusišku žodžiu never(nyj);

Za-baras suslavinta forma Zabar-ovskij (plg. Za-bilas, Za-lubas, Za-rinas…; Dau-baras, Ei-baras, Liaud-baras, Min-baras ir Bar-galas, Bar-kantas, Bar-tautas…) – su rusišku žodžiu zabor „tvora“.

Pravardinės kilmės lietuvių vardas Sáulius (: saulė) sutapo su hebrajų kilmės krikštavardžiu Saũlius (skiriasi tik priegaidė).

Dar plg. pavardę Audėjas (iš audėjas : austi) ir slavų krikštavardį Avdej;

pravardinį asmenvardį Aulas (iš aulas : auti), suslavinta forma Avlas, – su slavų krikštavardžiu (A)Vlasij (tos pačios kilmės krikštavardis Blažiejus);

Babras (dial. babras „bebras“), suslavinta pavardė Bobr-ovič – su lenkų bobr-owy „bebrinis“;

Kuprius (: kupra) – su slavų krikštavardžiu Kuprijan šalia Kiprijan.

Tokių pavyzdžių yra daug. Ypač gausūs dvikamienių asmenvardžių dėmenų ir iš jų padarytų trumpinių sutapimai su svetimkilmių krikštavardžių šaknimis.

Tiek tėvavardžiai su -ovič, -evič, tiek jų pakaitalai su -ski tipo priesaga, pridėta prie asmenvardžių, tiek ir lietuviškų asmenvardžių ar jų sudedamųjų komponentų sutapimai su lenkiškais (slaviškais) atitikmenimis iš tikrųjų nėra skoliniai iš lenkų (slavų) kalbos ir nelaikytini tikrais slavizmais. Juk jie nebuvo iš kitur atnešti į Lietuvą, bet atsirado čia pat, senojoje Lietuvos valstybėje, sukurti joje veikusios nominacijos. Jų išplitimą tarp kitataučių lėmė didelių Lietuvos plotų įsiliejimas į Lenkijos valstybę. Tuo būdu jie traktuotini kaip senosios Lietuvos valstybės (ne lietuvių kalbos!) paveldas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį lietuvių ir lenkų (slavų) antroponimijos tyrėjai formuluodami išvadas, kad jos nebūtų klaidinančios.

Atskirti lietuviškos kilmės asmenvardžius nuo svetimųjų apsunkina toji aplinkybė, kad lenkų antroponimijos specialistai nesistengia ištirti savųjų asmenvardžių tikrosios kilmės. Jiems nerūpi išsiaiškinti, kurie jų antroponimai yra paveldėti iš senosios lenkų žemės (iš esmės Małopolska), ir kurie į lenkų vardyną įsiliejo vėliau, yra kilę iš prijungtų prie Lenkijos didžiulių plotų, kur senovėje gyveno daugiausia baltų gentys. Tų plotų nelenkiškos kilmės, paprastai baltiška, antroponimija traktuojama kaip besąlygiškai lenkiška. Jos tikrosios kilmės išaiškinti vardyno specialistai nesistengia. O reikėtų tai padaryti, nes tik tada paaiškėtų lenkų vardyno tikroji istorija ir to vardyno kilmė.

Būtų jau laikas lenkų antroponimijos tyrėjams pažvelgti į antroponimus kaip į objektą, reikalingą mokslui (ištirti jų kilmę), o ne vien politikai (traktuoti visus Lenkijos šaltiniuose randamus asmenvardžius kaip lenkiškus), nes dabar esama būklė tyrėjų neklaidinti negali. Antai reikšmingiausiame daugiatomiame lenkų senųjų amsenvardžių sąvade (Słownik staropolskich nazw osobowych, t. 1–5, Wrocław: Ossolineum, 1965–1980) įtraukti ir lietuviški asmenvardžiai, kuriais vadinosi ne lenkai, bet lietuviai, tarp tokių ir lietuviški dvikamieniai asmenvardžiai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžių slavinimas ir lenkinimas
  2. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje
  3. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  4. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  5. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava
  6. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  7. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  8. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?
  10. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
  12. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai
  14. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija
  15. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje
  16. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos
  17. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  18. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte
  19. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  20. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Kaunietis says:
    5 m. ago

    Tik kvailam neaišku, kad lenkai Lietuvoje viską nori sulenkinti ir visame kame mato tik lenkiškumus… Keistuoliai…

    Atsakyti
  2. aha says:
    5 m. ago

    Pas mane rajone skersi su manim kalba lietuviškai. Kaip jiems ten gaunas, taip, bet lietuviškai. O jei sutinku, su jais kalbėt rusiškai, tai lankstos iki žemės ir dėkoja. O kai pasigilini į jų kilmę, tai kažkoks kokteilis: ruso, gudo, žydo, lietuvio, ukrainiečio palikuonys. Vaikus veda į lietuvių mokyklą, tarpusavy kalbas rusiškai, o su giminėm – po prostu. Žodžiu – patys nežino, kas tokie yra….

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Jie save vadina “tuteišyje”, kas lenkiškai reiškia “vietiniai”. Ne lenkai, o “vietiniai”! Štai tau ir “Polacy na Litwie” (lenkai Lietuvoje)!

      Atsakyti
      • Kažin says:
        5 m. ago

        Pavadinimą “tuteišyje” priskirdami lenkiškam žodžiui, pagal patį reiškiančiam “vietiniai”, kalbate taip, kaip Lenkija norėtų, kad būtų manoma. Tačiau yra kitaip. Pavadinimas su šio žodžio šaknimi yra užrašytas dar Mindaugo laikų (1240 metais) Vengrijos lotynų kalba rašytoje kronikoje. Taigi, kai lenkų kalbos čia nebuvo nė kvapo. Kalbos mokslai jį laiko kilusiu iš baltų kalbų (lietuvių, latvių, prūsų) žodžio tauta. Tokią balsių kaitą mes matome pavardėse, pvz., Tautkus-Tutkus, taip pat daugelyje bendrinių žodžių. Tad tokiu pavadinimo “tuteišyje” aiškinimu ir toliau pilate vandenį ant politinio Lenkijos malūno… Beje, gal nieko čia stebinančio ir nėra, juk “kauniškas” ir lenkiškas mandrumai iš esmės panašūs…

        Atsakyti
        • Kaunietis says:
          5 m. ago

          Tutaj – здесь, тут (čia); tutejszy – здешний (čionykštis, vietinis). Wielki słownik polsko-rosyjski, psl. 1080. Ar dar yra klausimų? Ne? Ačiū!

          Atsakyti
          • Kaunietis says:
            5 m. ago

            > Kažin. Beje, komentarų skyrelis, manau, yra ne tam, kad rašinėti nesąmones.

          • Žemyna says:
            5 m. ago

            Pagirtina, kad domitės žodynais. Jei ne tik domėtumėtės, bet ir studijuotumėte kalbotyrą, kalbų istoriją, žinotumėte, katrie žodynai tinkami nustatyti žodžio kilmę ir pirmapradę reikšmę, o katrie tik šiandienos jos reikšmes paaiškina. Bus įdomu, patikėkite. Sėkmės!

          • Kaunietis says:
            5 m. ago

            Neapsimeskime super protingais ir nenukrypkime nuo temos!!!

          • Kaunietis says:
            5 m. ago

            P.S. Beje, kad sužinoti apie žodį “tutejšas”, nebūtina studijuoti kalbotyrą – užtenka panaršyti po Internetą.

          • Kažin says:
            5 m. ago

            Net nežinai, jog lietuvių kalboje “kad” su bendratimi nevartojamas. Tai ką gali su pačiu kalbėti apie žodžių kilmę…

          • Kaunietis says:
            5 m. ago

            Nesuk galvos, “profesorka”! Nenorminėje kalboje vartojama!!!

          • Kažin says:
            5 m. ago

            Vartoja, bet tik “nenorminiai” asmenys.

    • viską says:
      5 m. ago

      labai tiksliai įvardijote. Kartais pagalvoju, kad tiems asmenims nepasisekė, nes jie nežino kas tokie esą. Pažįstu asmenų, kurie neįvardija kokia jų tautybė (per tą susimaišymą), todėl asmens dokumentuose ir nenurodo. Kai paklausi kodėl, sako priklausantys slavams.

      Atsakyti
  3. marionetė Vytautas " didysis" says:
    5 m. ago

    Kartu su kryžiuočiais išžudžiau visus Vilniuje gyvenusius lietuvius miestiečius, o tapęs valdovu labiausiai mėgau Vilniuje gyvenusius baltarusius – gudus, savo bajorus verčiau kalbėti lenkiškai, nes man taip liepė mano šeimininkas, mano brolis – Lenkijos karalius.

    Atsakyti
  4. Atmintis says:
    5 m. ago

    XIV a. Lietuvos geopolitinė posūkį jungčiai su slaviška Lenkija padaro Gediminas, į Lietuvą prikviečia bajorų, lenkai jiems suteikia privilegijas. Lietuvių tautinis didikų luomas silpsta, Vytautas lyg siekia sulyginti teises, verčia didikus prie savo vardų pridėti slaviškas priesagas, nepajėgęs įtvirtinti valstybės tarptautinį suverenitetą, padaro antrą žingsnį tautos lenkinimui.

    Atsakyti
  5. Kaunietis says:
    5 m. ago

    Komentatoriaus “Kažin” lygis: “Pasiimk savo žaislus ir eik iš mano smėlio dėžės”. Ačiū Dievui, kad nepradėjo keiktis… Manyčiau, kad “Alko” redakcija turėtų labiau kontroliuoti komentarus ir komentarai, kurie yra “ne į temą” turėtų būti trinami. O dabar visokie pencinykai, “prišokę” prie kompų, rašinėja, kas ant seilės užėjo…

    Atsakyti
  6. Algimantas says:
    5 m. ago

    Gegužės 9 d. Seimas numato svarstyti Lietuvos respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
    Šis projektas yra akivaizdaus skatinimo pažeisti LR Konstituciją kėslas ir 70-čiai Seimo narių, inicijavusių šį projektą, skatinimas sulaužyti Seimo nario priesaiką kėslas.
    Jei Lietuvos valstybės Konstitucija 70-čiai Seimo narių tėra nereikšmingas, o Seimo nario priesaika – kosmetinė įsitvirtinimo Seimo rūmuose apeiga, toks projektas galėtų būti svarstomas ir net priimamas, žinoma, kitos, nedraugiškos valstybės vardu.
    Tačiau veiksmas Vyksta Lietuvoje. Todėl, užuot svarsčius patį projektą, už Konstitucijos pažeidimo ir Seimo nario priesaikos sulaužymo skatinimą, Seimas nedelsiant turėtų inicijuoti apkaltą visiems, pasirašiusiems minimą projektą. Jei šis seimas tebėra LR Seimas.

    Atsakyti

Komentuoti: aha Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

2022 04 30
Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

2022 04 28
Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

2022 04 14
Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA

2022 04 12
Alkas.lt koliažas

A. Širinskienė. Tautybę galima bus pasirinkti 5 kartus per metus?

2022 04 10
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Eikite Jūs…

2022 04 06
Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.

V. Sinica. Kalbą „laisvinam“, valstybę „susinam“

2022 04 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti
Gamta ir žmogus

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti

2022 05 18
Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“
Kultūra

Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

2022 05 18
Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės
Kultūra

Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

2022 05 18
Prasidėjo 74-oji Kanų kino šventė: joje vėl įsikūrė lietuviško kino stendas
Kultūra

Lietuva Kanų kino šventėje – išskirtiniai filmų pristatymai (video)

2022 05 18
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių
Lietuvoje

Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių

2022 05 17
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyks į Armėniją ir Azerbaidžaną

2022 05 17
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Svarstoma dėl tiesioginio valdymo Kalvarijoje

2022 05 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Lietuvis apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Pajūrietis apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui
  • ALEKSANDRAS apie V. Valiūnas. Dėl sovietinių okupantų padarytos žalos Lietuvai
  • Renovuos apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)
  • Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 480; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 473; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 462; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 445; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 378; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 364; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

by daiva
2022 05 07
0
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinantį...

Skaityti toliau

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 05
1
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Ketvirtajame 2022 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje spausdinamas Ukrainos enciklopedininkų kreipimasis, apžvelgiami antrojo Lituanistinio ugdymo forumo pranešimai, pristatoma atsiminimų apie Praną...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Lietuvis apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Pajūrietis apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui
  • ALEKSANDRAS apie V. Valiūnas. Dėl sovietinių okupantų padarytos žalos Lietuvai
  • Renovuos apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui
  • ,,Verslo partneris" apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Kitas straipsnis
Musteikos k. | Rengėjų nuotr.

Atsinaujinęs etnografinis Musteikos kaimas žavi lankytojus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai