Artėja Velykos ir, kaip kiekvieną pavasarį, kyla grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti, nei kitaip naikinti, nei jais prekiauti.
Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasirinkti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių.
Šluotinis sausakrūmis – tai iš Šiaurės Afrikos, Pietų Europos kilęs 1-2 m aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Jis pavasarį žydi ryškiai geltonais žiedais, o žalios jo šakelės tinka puokštėms.
Šis augalas, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir aptinkamas beveik visoje šalyje. Daugiausia paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Šiaulių apskrityje. Jis šalyje pradėjo sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kai pradėtas veisti miškuose, pamiškėse, smėlynuose, siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Tačiau tankūs šluotinių sausakrūmių sąžalynai stelbia vietines augalų rūšis, keičia dirvožemio sudėtį, todėl pradeda augti kitos augalų rūšys.
Šluotiniai sausakrūmiai dauginasi sėklomis ir plinta vegetatyviniu būdu. Vienas krūmas gali subrandinti nuo kelių šimtų iki 25 tūkst. sėklų, o dalis jų išlieka daigios daugiau kaip 80 metų. Sėklas platina gyvūnai, išnešioja vanduo, vėjas, transporto priemonės. Siekiant sustabdyti šios invazinės augalų rūšies plitimą šalyje, draudžiama juos sodinti ar sėti dekoratyviniuose želdiniuose. Veiksmingiausias būdas jiems naikinti – išrauti arba naudoti herbicidus. Nupjauti sausakrūmiai atželia, todėl tai nepadeda su jais kovoti.
Kuršių nerijoje paplitusio šluotinio sausakrūmio gausai reguliuoti Aplinkos ministerija rengia planus. Juose numatytos priemonės bus įgyvendinamos 2018-2020 m. iš ES paramos lėšų.
Susiję straipsniai:
- Žalias Žolinės stebuklas
- Žolinė – nemokamos žvejybos diena
- Tautines vertybes skleidžianti šventė „Sartai 2017“
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Kviečia paroda „Saugomos teritorijos – iš paukščio skrydžio“
- Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
- Filmų apie gamtą kūrėjai kviečiami dalyvauti konkurse P. Abukevičiaus premijai laimėti
- Į šventę – iš rudenėjančių miškų
- Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas?
- Neringos miestas švenčia 50-ies metų jubiliejų
- Suskaičiuoti vilkai valstybiniuose miškuose ir rezervatuose
- Lietuva -– geriausiai miškus sauganti valstybė
- Kolekcinėje monetoje pavaizduotas balinis vėžlys
- V.Mazuronis uždraudė kurapkų medžioklę
- Sugrįžę gandrai nebesitrauks iš namų net kęsdami šaltį ir alkį
- Lydekoms apsaugoti pratęstas draudimas jas žvejoti
- Neringos miestas švenčia 52-ąjį gimtadienį
- Aplinkos ministerija apsisprendė, kaip mažins kormoranų paplitimą
- Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas
- Senos padangos – įžūlus spjūvis gamtai
- Šalies miškuose skaičiuojami vilkai ir lūšys
- Smėlis nemėgsta triukšmo arba pajūrio krantai – kurių gali ir… nebūti
- Nesaugoma avis – lengvas grobis vilkui
- Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos
- Rytoj prasideda Europos atliekų mažinimo savaitė
- Nauji gamtos paveldo objektai išsiskiria savitumu
- Kas atsakingas už gandrų lizdų, esančių ant orinių elektros linijų atramų, naikinimą?
- Kęstutis Trečiokas: „Praūžusi audra Dzūkijos miškuose prilygsta stichinei nelaimei“
- Jei keliausite pėsčiomis, gausite atšvaitą
- Romuva pagerbs protėvių vėles
Kaip įdomu, kaip tik galvoju, kaip šiemet Velykoms stalus ir namus puošti. Domiuosi, ar pačiai gaminti ar ieškoti pavasarinių augalų puokščių užsakymo. Įdomu, kad stalą puošia net šiais augalais, atrodo įdomiai ir pavasariškai