Antradienis, 21 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai

www.alkas.lt
2017-03-24 14:21:34
Papildyta: Kreipimąsi dar pasirašė akademikas Antanas Buračas, Vytautas Budnikas, prof. dr. Jonas Jasaitis
28
Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas
Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos  vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio ketinimais atiduoti Lenkijos vienuoliams šį nacionalinės reikšmės istorijos ir kultūros objektą, išplatino kreipimąsi į Lietuvos Respublikos vadovus, prašydami viešai atšaukti anksčiau skelbtus planus dėl šios išimtinės Lietuvos nuosavybės perdavimo trečiųjų šalių nuosavybėn.

„Neįkainojamą nacionalinį turtą, kurį gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, neįsigilinę politikai pasišovė atiduoti žmonėms, kurie neturi ryšio su Lietuva ir nedorai spekuliuoja pranciškonų vardu. Vadinamasis „nuosavybės atkūrimas“ grindžiamas tik tuo, kad prieškarinės Lenkijos okupacinė valdžia 1938 m. nutarė atiduoti šį vienuolyną pranciškonų Lenkijos provincijai, kuriai vienuolynas iki jo uždarymo nepriklausė“, – rašoma viešame kreipimesi.

Pasak kreipimosi autorių, jei šį neįkainojamą nacionalinį turtą, kurį gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, būtų leista atiduoti su juo nesusijusiems Gdansko provincijos vienuoliams, būtų padaryta „sunkiai išmatuojama žala Lietuvos valstybei ir piliečiams, paniekinta jos istorinė atmintis ir tęstinumas“.

„Lietuvos Respublika niekad nepripažino pilsudskinės Lenkijos įvykdytos Vilniaus krašto aneksijos teisėtumo. Lietuvos Respublikos institucijos negali pripažinti teisėtumo jokių okupacinių valdžių sprendimų, kuriais buvo nusavintas ar perduotas mūsų nacionalinis turtas. 2001 m. Lietuvos Respublikos konkordato sutartis su Vatikanu neįpareigoja automatiškai atiduoti cariniais laikais nusavintą turtą tokiems juridiniams asmenims, kurie negali pagrįsti savo pretenzijų nei teisiškai, nei istoriškai ar kultūriškai, vien tik todėl, kad jie save sieja su Katalikų Bažnyčia“, – rašoma visuomenininkų kreipimesi.

Kreipimąsi pasirašė 14 žinomų Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų: Kazys Almenas, akad. Grasilda Blažienė, Vydas Astas, Vidmantė Jasukaitytė, dr. Napalys Kitkauskas, Edmundas Kulikauskas, dr. Dainius Razauskas, dr. Edmundas Rimša, dr. Vytautas Rubavičius, Gintaras Songaila, akad. Antanas Tyla, dr. Dalia Urbanavičienė,  inž. Algirdas Vapšys, Petras Vyšniauskas.

Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo vardo vienuolynas iki carinės okupacinės valdžios nusavinimo priklausė pranciškonų konventualų ordino Lietuvos provincijai. Tai buvo ne tik centrinė Lietuvos pranciškonų būstinė, bet ir patriotinis lietuviškos savimonės židinys, išreiškiantis senosios ir šiuolaikinės Lietuvos valstybės istorinį tęstinumą. Šiame viename didžiausių Lietuvoje vienuolyno ansambių išliko gotikinė architektūra. Vienuolynas yra ne tik vienas didžiausių ir seniausių Lietuvos architektūros paminklų, bet ir lietuviškos raštijos bei istorinės tradicijos lopšys.  Šį vienuolyną, turėjusį ir misijų funkcijas, nuo pat pradžių labai rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas, jo brolis Žygimantas, Alšėnų kunigaikščiai, kiti didikai ir valstybės pareigūnai (Goštautai, Giedraičiai, Svirskiai ir kt.). Medinė pranciškonų bažnyčia čia galimai stovėjo jau nuo XIII a. (karaliaus Mindaugo laikais). Iki polonizacijos procesų įsigalėjimo XVIII a. čia buvo ir lietuviškos raštijos centras (1503 m. čia rasti pirmieji spausdinti lietuviški poteriai). Prieš Lenkijos okupaciją čia veikė pirmoji Vilniaus lietuviška mokykla, Lietuvių mokslo draugija, čia darbavosi nacionalinio atgimimo patriarchas daktaras Jonas Basanavičus.

***

Skelbiame visą viešą kreipimąsi:

Lietuvos Respublikos prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui J.E. Viktorui Pranckiečiui 
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui p. Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos Kultūros ministrei p. Lianai Ruokytei-Jonsson
Lietuvos Respublikos Finansų ministrui p. Viliui Šapokai
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui p. Ramūnui Karbauskiui

Vilnius, 2017 m. kovo  24 d.

Viešas kreipimasis dėl nacionalinės reikšmės paveldo – istorinio Lietuvos pranciškonų vienuolyno Vilniaus senamiestyje – išsaugojimo

Š.m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie premjero planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) kelių į mūsų šalį atvykusių Gdansko provincijos  vienuolių įstaigėlei.

Vilniaus pranciškonų vienuolynas iki carinės okupacinės valdžios nusavinimo priklausė pranciškonų konventualų ordino Lietuvos provincijai. Tai buvo ne tik centrinė Lietuvos pranciškonų būstinė, bet ir patriotinis lietuviškos savimonės židinys, išreiškiantis senosios ir šiuolaikinės Lietuvos valstybės istorinį tęstinumą. Tai yra ne tik vienas didžiausių ir seniausių Lietuvos architektūros paminklų, bet ir lietuviškos raštijos bei istorinės tradicijos lopšys. Prieš Lenkijos okupaciją čia veikė pirmoji Vilniaus lietuviška mokykla, Lietuvių mokslo draugija, čia darbavosi nacionalinio atgimimo patriarchas J.Basanavičius.

Neįkainojamą nacionalinį turtą, kurį gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, neįsigilinę politikai pasišovė atiduoti žmonėms, kurie neturi ryšio su Lietuva ir nedorai spekuliuoja  pranciškonų vardu. Vadinamasis „nuosavybės atkūrimas“ grindžiamas tik tuo, kad prieškarinės Lenkijos okupacinė valdžia 1938 m. nutarė atiduoti šį vienuolyną pranciškonų Lenkijos provincijai, kuriai vienuolynas iki jo uždarymo nepriklausė.

Lietuvos Respublika niekad nepripažino pilsudskinės Lenkijos įvykdytos Vilniaus krašto aneksijos teisėtumo. Lietuvos Respublikos institucijos negali pripažinti teisėtumo jokių okupacinių valdžių sprendimų, kuriais buvo nusavintas ar perduotas mūsų nacionalinis turtas. 2001m. Lietuvos Respublikos konkordato sutartis su Vatikanu neįpareigoja automatiškai atiduoti cariniais laikais nusavintą turtą tokiems juridiniams asmenims, kurie negali pagrįsti savo pretenzijų nei teisiškai, nei istoriškai ar kultūriškai, vien tik todėl, kad jie save sieja su Katalikų Bažnyčia.

Tikimės, kad mūsų valstybės institucijos ir pareigūnai nacionalinį turtą tvarkys atsakingai ir viešai atšauks anksčiau skelbtus planus dėl Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio, kuris yra išimtinė Lietuvos  Respublikos nuosavybė, perdavimo trečiųjų šalių nuosavybėn. Kitaip gali būti padaryta sunkiai išmatuojama žala Lietuvos valstybei ir piliečiams, paniekinta jos istorinė atmintis ir tęstinumas. Būtų labai apmaudu, jei Lietuvos piliečiams tektų ginti viešąjį interesą prieš pareigūnus, į kuriuos jie buvo sudėję daug vilčių dėl šviesesnės Lietuvos ateities.

Kazys Almenas, akad. Grasilda Blažienė, Vydas Astas, Vidmantė Jasukaitytė, dr. Napalys Kitkauskas, Edmundas Kulikauskas, dr. Dainius Razauskas, dr. Edmundas Rimša, dr. Vytautas Rubavičius, Gintaras Songaila, akad. Antanas Tyla, dr. Dalia Urbanavičienė,  inž. Algirdas Vapšys, Petras Vyšniauskas.

Plačiau: G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį?

Papildyta: 

Kreipimasi dar pasirašė taip pat ir akademikas Antanas Buračas,  Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas rof. dr. Jonas Jasaitis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Amžiaus avantiūra: išvykstantis Lietuvos finansų ministras ketina lenkų atvykėliams tyliai atiduoti Pranciškonų vienuolyno ansamblį
  2. S. Skvernelis nusprendė Lenkijos ordinui atiduoti Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje
  3. G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį?
  4. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  5. R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė
  6. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  7. N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“
  8. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  9. V. Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių
  10. A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui
  11. Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis!
  12. A. Andriušaitis. Ar naujoji valdžia pasiduos Maskvos diriguojamai Lenkijai?
  13. V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)
  14. A. Lapinskas. Ar pasikartos „lietuvių nacionalizmo“ skandalai?
  15. A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Genovaite says:
    6 metai ago

    Švelniai pasakyta “neįsigilinę politikai…” Tiesiog žinių stoka, o konsultuotis su specialistais Lietuvoje nepriimta. Mes valdžia, ką mums reikia tą ir darom. Liūdna ir nyku.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Arba galvelė nuo kažko svaigsta… Neatlaiko išbandymo vario dūdomis?
      Kai kas, kai svaigsta galva, gelbstisi amoniako pauostydamas – smegenyčioje iškart šviesiau patampa…

      Atsakyti
    • Kristinas says:
      6 metai ago

      Uz patronavima ir bendradarbiavima su Armija Krajova pranciškonams Lenkijoj auksciausi apdovanojimai, Letuvoj apdovanoja atstatytais po karo pastatais. Atsiverskite interneto puslapius paskaitykyte apie ju veikla. Kas tai per nedeklaruotas sandoris

      Atsakyti
  2. Apmąstymai (Alkui vėl į mišką rinkt grybus vištų lesinimui "varant") says:
    6 metai ago

    Jei žmonės (kokie jie būtų išmintingi, garbingi, ar net pareigingi) “nuo Almeno iki… Vyšniausko” visu tuntu ar skyrium su norais ir gera valia be klaidų veiktų, – būtų dievais. Deja taip jau nėra (kol kas). Todėl užuot k l a i d i n a n t save, skambiu (vaizdžiu) skambesiu “Alko koliaže”, mat Lenkija, kaip valstybė (kol kas), o ordinai (kokius turtus kada beturėję) tik vienuoliškoji-visuomeninė, na ir turtinė sandara (kol kas), gal ir įvairiatautė; todėl “herbine” mintim, nejučia
    bet kurį ir Lietuvos valstybės pilietį “užkabin-užgaut” tokiu koliažinimu “įlenkintu” galima, – aišku jei teisę į šią buvusią nuosavybę pareškus kažkada ir to pareiškėjo gretų tarpe ne vien tik lenkiškąsias pilietybes turinčių buvę. Taip jau.

    O mojuot patartina būtų ne vėzdais, liežiuviais viešinantis ar kryt-kreipt kreipiantis, lyg klipatos mes (na kaip “mES”),
    g a r s i a i;
    bet paprastu, išmintingu, teisėtai grįstu – darbo metu įteiktu, – prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo!

    KOL KAS (tik tiek)
    – sėkmingos ir trumpos kovos UŽ!

    Atsakyti
    • Prie "apmąstymų" says:
      6 metai ago

      ir, kad grybų neieškot vištų nuo bado gelbėjimo akcijai, – suradus kur jie auga, pririnkus, sudžiovinus, o po
      to į turgų parduot nuvežus ir.. tik tuomet l e s a l o įsigijus, t.y. – kokiu tikslu – užduotį savą (kaip pvz.) atlikus:

      https://www.infolex.lt/ta/77554:str147

      “…6) taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimas (kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas turto aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys); …”

      Atsakyti
      • observantas says:
        6 metai ago

        Gdansko konventas neįvairiatautis. Jis uždaras.

        Atsakyti
    • JUOZAS says:
      6 metai ago

      Ar ką nors girdėjai apie lakonišką rašymo stilių? Manau, kad ne. Iš visos tavo paklodės užtektų kelių žodžių, linkiu patobulėt.

      Atsakyti
  3. Kiemsargis says:
    6 metai ago

    Sekantis Skvernelio žingsnis , “normalizuojant” santykius su Lenkija – XQW legalizavimas?

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    6 metai ago

    Kai atsirado galimybė siaubti Europą prisidengus Kristaus „netikėliams” nešimu, to entuziastingai ėmėsi ir patilčių plėšikų gaujos, ir kunigaikščiai, ir karaliai, visų pirma siekę sau už „didžius nuopelnus Dievui” ir svetimų žemių, ir viso kitų gėrybių prisiplėšti…
    Beje, jei būtent Kristų neštų, „atverstųjų” tautybė ir kalba netrukdytų. Tačiau tikri tikslai buvo kiti, todėl ir čia vėl buvo „bažnyčios tarnai” į darbą paleisti, kad įkaltų į galvas: Dievas kitaip kaip lenkiškai nesupranta, todėl ir į lenkų parapiją turi pereiti, ir vaikus tik lenkiškai mokyti….
    Todėl negalime būti nulėpausiais, galvojančiais, kad mus „iš dangaus” nemokamomis gėrybėmis apipila. Nežiūrint, kad viename LT mieste vienas kitataučių vienuolynas daug iš tiesų reikalingos pagalbos suteikė. Kodėl? Kiti geradariai daug materialinės ir piniginės pagalbos teikia vaikams ir šeimoms kitame LT krašte. Su sąlyga, kad lankysi būtent lenkų mokyklą. Taigi, ir vėl sūris ne lėkštutėje, o spąstuose.
    O kaip ten, prie jūros? Tas mūsų uostas juk šalia Karaliaučiaus. Karaliaučiaus žemes iš vienos pusės juosia lietuviai, iš kitos lenkai… Pastariesiems labai reikia, kad mūsų uosto gyventojai būtent jų atžvilgiu būtų palankiau nusiteikę, kai uoste toks aktyvus didysis brolis… Taip tad su tuo nemokamu geradarių sūriu…. O ponas premjeras dabar dar planuoja paprašyti, kad mums jo dar ir į Vilnių atneštų?
    Gal p. premjeras geriau apie tai lai pamąsto, kaip pasiekus, kad mūsų šalies žmonių gerovė sparčiau kiltų, kad susilygintume su kaimynais, kad jokių geradarių alkanom akim nesižvalgytume …

    Atsakyti
  5. Juozas Valiušaitis says:
    6 metai ago

    Nuo kada – premjereasSaulius Skvernelis – įgaliotas svarstyti apie Lietuvos Bažnyčios turtą, ar juolabiau – daryti nors kokius “nutarimus” arsiūlymus? Valstybė, būdama atsiskyrusi nuo Bažnyčios – kokiu būdu – įsipageidavo spręsti tokius klausimus? Kokiu pagrindu?

    Atsakyti
    • !!! says:
      6 metai ago

      Kažkodėl tai nesigirdi Bažnyčios balso….

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        6 metai ago

        Kokios bažnyčios,
        – kas statytojas, kieno nuosavybė, ant ko “laikinam naudijimui”
        kaip Žalgirio stadione (dab.) užlipta” – anuose amžiuose???

        Atsakyti
    • Aistis says:
      6 metai ago

      Gerbiami Ponai Lietuvaičiai- Patriotai, nei vienas vienuolis, kunigas ar klebonas, o tuo labiau vyskupas nestatė bažnyčių ir vienuolynų iš savos ar Vatikano kišenių. Pinigus rinko ir plytas pirko, statybininkus samdė ir tuos “šventuosius” rūmus statė už iš lietuvių surinktus pinigus. Ir žemes pirko už lietuvių suaukotus pinigus. Taip kad katalikų bažnyčia ir jokie vienuoliai Lietuvoje NETURI JOKIU TEISIŲ į MŪSŲ TAUTOS PASTATYTUS PASTATUS. Sutartys, kurias klebonai sudarinėjo perimant bažnyčias savo globon, yra PRIEVARTINĖS – NIEKINĖS- kai už vandenėliu pašlakštymą, kunigams atitenka žmonių suaukotos lėšos, pastatai ir žemės. Valstybė privalo viską nacionalizuoti ir panaiknti neteisėtas sutartis , kaip teisėtą visos lietuvių tautos turtą, o ne SVERNELIŠKAI DALINTI NIEKO SAVO NETURINT. Mūsų Seimas privalo skubos tvarka sustabdyti Skvernelio veiksmus, švaistant Lietuvos turtą ir nušalinti nuo pareigų, pašalinant iš Seimo, kaip tautos nepatikimą asmenį, Jis daug blogesnis už nušalintą Prezidentą Rolandą Paksą.

      Atsakyti
  6. trūksta žodžių says:
    6 metai ago

    Taip gali pasielgti tik stribvaikis

    Atsakyti
  7. Aistis says:
    6 metai ago

    Gerbieji Patriotai, reikia skubiai kreiptis į visus rinkėjus, kurie išrinko Skvernelį į Seimą, kad jie savo balsavimu ATŠAUKTŲ SKVERNELĮ IŠ SEIMO IR VYRIAUSYBĖS, KAIP NEPATIKIMĄ IR IŠDAVIKĄ.
    Pagaliau tauta – RINKĖJAI privalo imtis kontrolės savo išrinktiesiems. Ir praradusius pasitikėjimą – išmėžti, kaip mėšlą laukan.

    Atsakyti
  8. Kažin says:
    6 metai ago

    Beje, atrodo, kad dauguma jau yra pamiršę, kad, regis, socdemų Kirkilui valdant, buvo Lenkijai “papigiaja” perleisti Sapiegų rūmai su uždaru kiemu (buvę ryšininkų rūmai). Tai kodėl ir Skverneliui panašiu atveju nepasielgti taip pat. O kas gali paneigti, kad tai gali būti daroma be atkatų. Taigi ir STT šiuo atveju nederėtų snausti.

    Atsakyti
  9. Leonas M. says:
    6 metai ago

    Negražūs darbai vyksta, labai negražūs. Manau, kad čia tik pirmieji žiedeliai, kaip ir lenkiškų kaip kurių raidžių į Lietuvos valstybinius dokumentus brukimas. Nuodingi “Sosnovskio barščiai” Lietuvos teritorijos vientisumui užaugs vėliau. Ačiū žmonėms, kuriems dar rūpi lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateitis.

    Atsakyti
  10. Kaunietis says:
    6 metai ago

    Lietuvos polonizacija tęsiasi… Graudu…

    Atsakyti
  11. Vidmantas says:
    6 metai ago

    Nematau Skvernelio piktos valios, greičiau nekompetenciją, tuoj pat reikia ištaisyti šią grubią klaidą. Ačiū visuomenei už budrumą.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      6 metai ago

      Nekompetencija?! Tai kaip gali būti valstybės Pirmasis Ministeris ir, vaizdžiai tariant, valstybės vyriausias ūkininkas toks nekompetentingas?! O jo patarėjai bei padėjėjai? Taip pat nekompetentingi? Tai mes gyvename valstybėje ar žemo lygio bordelyje?

      Atsakyti
  12. Pagarba nepritariantiems prolenkiškoms Skvernelio paikystėms... says:
    6 metai ago

    Ačiū protestuojantiems konstruktyviai…Tokie bendri pareiškima reikalauja daug drąsos ir organizacinio darbo..
    Tas Skvernelis -tikras antilietuviškas liberastas, vardan tariamos naudelės, taikantis Varšuvai be muilo įlįsti į gerą vietą…:) :)Pagarba teksto signatarams ir iniciatoriams..

    Atsakyti
  13. JUOZAS says:
    6 metai ago

    stebina premjero nekompetencija (ir jo komandos) .Bet jis turi nuostabią progą atsiprašyti ir taisyti klaidas

    Atsakyti
  14. Tik says:
    6 metai ago

    Jei neklystu, buvo po kreipimusi ir Liudviko Narcizo Rasimavičiaus-Rasimo pavardė. Ar ji kur “nukrito”, ar jis persigalvojo?

    Atsakyti
    • Tik says:
      6 metai ago

      Turėjau omeny šį kreipimąsi, yra ten ir daugiau pavardžių: http://www.voruta.lt/pareiskimas-del-vilniaus-pranciskonu-vienuolyno-lituanistinio-kulturos-paveldo/

      Atsakyti
  15. Aistis says:
    6 metai ago

    Lenkų prieškarinių, jau išmirusių Armijos krajovos kazokų ir šlėktų 600 anūkų dabar padavė drąskomos Ukrainos Vakarines Lvovo ir kitose srityse žemių dabartinius žemdirbius s į tarptautinius ES teismus, siekdami prisiteisti 1919- 1939 metais užgrobtas žemes, lyg savo, reikalaudami susidrąžinimo tų žemių ir KOMPESNACIJOS UŽ PRARARSTAS PER TUOS 1939-2017 metus pajamas. Lenkų buvęs prezidentas Kvasnevkis Maidano dienomis atvykęs su Baideno sūnumi užgrobė visos Ukrainos Naftos ir dujų pramonę, tapdamas Baideno- Ukrainos naftos pramonės prezidento pavaduotoju. Lenkija siekia atkurti Imperiją, prisijungdama Ukrainos, Baltarusijos, Slovakijos, Čekijos , Slovėnijos ir Lietuvos žemes. Popiežiui 1992 m lankantis Lietuvoje lenkų katalikai susitikime reikalavo Vilniaus bažnyčiose lenkų kalbos, o JAV Lenkų ARMIJOS KRAJOVOS VETERANŲ (seniai išmirusių) FONDAS remia Lietuvos POGRINDININKUS NUO 1992 M ligi šių dienų. Mažeikių naftos perdirbimo fabriką taip pat įsigijo lenkai per Amerikos tarpininkus, tikriausiai litvakus. Mane stebina , kad gal tik Songaila , kaip tikras Tautininkas kovoja už Lietuvių tautos pavaledo išlikimą, tačiau taip ir lieka snaudaliais mūsų istorikai, lituanistai, pedagogai, lyg tai nelistų jų, lyg jie nebūtų lietuviais. Stebina ir tai, kad Skvernelio rinkėjai, lyg vandens prisiėmę į burnas, tyli ir nesmerkia savojo išrinktojo, ne kviečia Skvernelio pasiaiškinti, kodėl jis paradvinėja Lietuvą, mūsų tautos per amžius išsaugotą turtą. Ar Tautininkai, Šauliai, Krašto savanoriai, jaunalietuviai – tik dėl paplepėjimo? Kai būtina visiems eiti prie Vyriausybės ir Seimo rūmų ir reikalauti Skvernelio, Valstiečių pasiaiškinimo, o , pamačius,kad išrinko išdaviką- skubiai atšaukti teisiniais keliais.

    Atsakyti
  16. Arturas says:
    6 metai ago

    Skverneliui laikas atsistatydinti . Visiškas mulkis .

    Atsakyti
  17. Kažin says:
    6 metai ago

    Kas keisčiausia, kad kitos žiniasklaidos priemonės, pvz., Delfi, Lzinios, 15 min, LRT, apie šį faktą tyli. Taigi, kas jas užtildo, kažkoks tas pats interesas, tarsi, jos kažkieno vieno vežime sėdėtų ir jo giesmę giedotų… Reiškinys vertas žiniasklaidos laisvės verintojų dėmesio.

    Atsakyti
  18. Peteris says:
    6 metai ago

    Jei apie tokius dalykus nerašo mūsų žiniasklaida, tai kelia rimtų įtarimų kad čia yra nešvarus reikalas.
    Keletą savaičių užsakomoji žiniasklaida mėgavosi Gretos ir Pūko taršymu, o štai vienuolyno perdavimo nepastebėjo.
    Tikriausiai visi nesenai girdėjo pranešimą kad Lenkija palaiko Lietuvą dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės.
    Taigi Varšuva veltui nieko nedaro.

    Atsakyti

Komentuoti: Tik Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Antanas Terleckas tremtyje Omsukčiane. Magadano sr., 1983 m. birželis | genocid.lt nuotr.

A. Terleckas. Už Nepriklausomą Lietuvą

2023 03 13
Vilnius švenčia Vasario 16-ąją | S. Žiūros nuotr.

Vilnius kviečia švęsti Vasario 16-ąją

2023 02 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

J. Vaiškūnas. Kalba apie kalbą

2023 02 14
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
J. Česnavičiaus nuotr.

J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

2023 02 07
J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

2023 02 02
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

2023 01 28
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Matininkas | nzt.lt nuotr.

Bandoma paspartinti nuosavybės atkūrimą Vilniuje

2022 11 30
Iš pašto ženklų sukurtas J. Basanavičiaus portretas perduotas Signatarų namams | Rengėjų nuotr.

Iš pašto ženklų sukurtas J. Basanavičiaus paveikslas perduotas Signatarų namams

2022 11 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Koviniai F-16 skrydžiai Ukrainoje – tik laiko klausimas?

2023 03 21
Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Etninė kultūra

Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“

2023 03 20
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua/photos nuotr.
Ukrainos balsas

Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?

2023 03 20
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
Renovacija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų

2023 03 20
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą

2023 03 20
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą
Gamta ir ekologija

Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių

2023 03 20
Registracija internetu | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pas gydytojus vis daugiau registracijų internetu

2023 03 20
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • one apie Z. Kumetaitis. Abiejų tautų respublikos parceliavimo tąsa XXI amžiuje
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Vazektomija apie Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
  • dar apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Koviniai F-16 skrydžiai Ukrainoje – tik laiko klausimas?
  • D. Nausėdienė: Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę
  • Lietuvos žydus gelbėjo visi: nuo prezidento iki paprastų kaimo gyventojų
  • Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Terleckas. Už Nepriklausomą Lietuvą

by Kristina Aleknaitė
2023 03 13
1
Antanas Terleckas tremtyje Omsukčiane. Magadano sr., 1983 m. birželis | genocid.lt nuotr.

2012 m. Laisvės premijos laimėtojo, politinio kalinio, kovotojo už Lietuvos laisvę Antano Terlecko anūko, istoriko Antano Terlecko kalba, pasakyta Lietuvos...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia švęsti Vasario 16-ąją

by Ditė Česėkaitė
2023 02 15
0
Vilnius švenčia Vasario 16-ąją | S. Žiūros nuotr.

Vilnius kviečia minėti 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Tradicinius renginius šįmet papildys pokalbis su Jonu Basanavičiumi – priešais Lietuvos nacionalinę...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kalba apie kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 14
19
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

Kalba pasakyta 2022-ųjų metu Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įteikimo proga Jūsų Prakilnybe Lietuvos Respublikos Prezidente, Pirmoji Ponia, gerbiamas Nacionalinės Jono...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • one apie Z. Kumetaitis. Abiejų tautų respublikos parceliavimo tąsa XXI amžiuje
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Vazektomija apie Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
  • dar apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • nuomonė apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Gandrinės Rumšiškėse | Rengėjų nuotr.

Kviečia Gandrinių šventė Rumšiškėse

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai