Sekmadienis, 29 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kaip žmogus sukūrė dabartinius vaisius ir daržoves?

www.alkas.lt
2017 02 22 20:00
2
Kaip žmogus sukūrė dabartinius vaisius ir daržoves?

alpeake.com nuotr.

alpeake.com nuotr.
alpeake.com nuotr.

Mums įprastus ir kasdien vartojamus vaisius, daržoves, o taip pat grūdinius augalus, žmonės augina jau tūkstančius metų. Apie tai, kaip keitėsi šie augalai, pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas. 

 „Vaisiai, daržovės, grūdiniai augalai kito kartu su žmogaus evoliucija. Pirmiausiai žmogus maitinosi tuo, kas augo aplinkui. Kiekvieną kartą jis turėdavo nueiti, susirasti laukinius augalus, prisirinkti sėklų, šaknų ar vaisių ir tik tada suvalgyti. Deja, laukiniai augalai ne kasmet vienodai gausiai derėjo. Tapęs protingesnis, žmogus ėmėsi pats auginti augalus“, – pasakoja E. Klimas.  

Kaskart sėjai atrinkdamas skaniausių ir geriausiai derančių augalų sėklas, žmogus užsiėmė pirmine atranka – vadinamąja selekcija. Manoma, kad tokia atranka prasidėjo jau neolito epochoje. Tuo metu dar nebūta supratimo apie tikslingą atranką – viskas daryta mąstant apie rytojų, apie tai, kad ir vėliau reikės valgyti.  

Taip iš laukinių augalų palaipsniui atsirado žmogaus „pagerinti“ ir auginami kultūriniai augalai. Šį, tūkstančius metų trukusį procesą, XIX a. smarkiai paspartino mokslinės selekcijos atsiradimas. 

Kryžminimas 

 „Žmogaus ėmė netenkinti jo kruopščiai atrinktų bei auginamų augalų įvairovė. Norėjosi suteikti jiems tokias savybes, kurių natūraliai gamtoje nėra. Pirmasis žingsnis šiame kelyje buvo augalų kryžminimas, kai palikuoniams perduodami tėvinių individų savybių deriniai. Kryžminant siekta kurti geriausių skoninių savybių, atspariausius, geriausiai derančius augalus.  

Tačiau, norint surasti stabilią formą, reikia daugybės kryžminimo kombinacijų, ilgo selekcinių numerių vertinimo ir atrinkimo. Norint surasti lūkesčius ir tikslus atitinkančią formą, reikia ne tik daug darbo, bet ir sėkmės. Tai daug metų trunkanti kūryba, ypač, jeigu siekiama sukurti stabilias veisles“, – sako docentas. 

Lietuviškos veislės  

Pirminė selekcija sukūrė atskiriems regionams būdingas veisles, kurios pasižymėjo labai geru prisitaikymu prie vietinių gamtinių sąlygų. „Dar ir dabar senesnėse Lietuvos sodybose auga nereiklių ir atsparių senųjų veislių vaismedžiai: „Paprastasis alyvinis“, „Lietuvos pepinas“, „Paprastasis antaninis“, „Beržininkų ananasinis“, „Kulono renetas“ ir kitos obelų veislės; kriaušės: „Vasarinė sviestinė“, „Zyplių žieminė“; vyšnia „Žagarvyšnė“ ar trešnė „Žemaičių geltonoji“. Jau daug metų auginama braškių veislė „Venta“.  

Senosios selekcijos daržovių dabar gana sunku gauti. Džiaugiuosi, kad Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose vystoma lietuviškų daržovių ir vaismedžių selekcija“ – pasakoja E. Klimas, pridurdamas, kad naujas galimybes augalų selekcijai suteikia mūsų laikais atsiradusi biotechnologija ir genų inžinerija. Nauji selekcijos metodai labai paspartino augalų savybių kaitą – norimos savybės dabar kone konstruojamos, o rezultatai gaunami netrukus.  

„Lietuvos rinkoje yra labai platus įvairių įvežtinių vaismedžių, uogakrūmių ir kitų augalų veislių pasirinkimas. Nemaža jų dalis – iš šiltesnių pietinių kraštų. Nors jų vaisiai dažnai būna skanesni ir gražesni nei vietinių veislių, bet perkant sodinukus visada reikėtų įvertinti žiemojimo riziką“, – teigia E. Klimas. 

Laukinių ir kultūrinių augalų skirtumai  

Žmonių sukultūrinti augalai žymiai pakito. Pavyzdžiui, mažai kas norėtų šiandien ragauti laukinės obels ar kriaušės vaisių, o štai laukiniai bananų giminaičiai yra gerokai mažesni, sunkiai lupami, jų minkštime pilna kietų sėklų. X a. pradėtos auginti morkos, taip pat nebuvo panašios į šiandienykštes – jos buvo baltos, plonos ir išsišakojusios.  

Kukurūzai – vieni seniausiai žmonių auginamų augalų. Manoma, kad dabartinės Centrinės Amerikos teritorijoje, jie imti auginti prieš 9 tūkst. metų. Šiuolaikinės kukurūzų veislės žymiai pranoksta protėvius savo dydžiu, derlingumu ir skoniu. Dabar augalas auginamas kone visame pasaulyje, o Europos Sąjungoje (ES) daugiausiai kukurūzų užaugina Prancūzija.  

Persikus žmonės ėmė auginti maždaug prieš 6 tūkst. metų. Tuomet tai buvo nedidelis vaisius – daugiau nei trečdalį jo užėmė kauliukas. Atsiradę dabartinės Kinijos teritorijoje, šiuo metu persikai išplito visame pasaulyje.  

ES daugiausiai persikų, o taip pat jų giminaičių nektarinų, užaugina Ispanija bei Italija. Pats vaisius, lyginant su jo protėviais, padidėjo maždaug 64 kartus, o kauliukas teužima 10 proc. vaisiaus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Elgesio taisyklės prie stalo: kaip valgyti vaisius ir daržoves
  2. Vaisiai ir daržovės gerina psichologinę žmogaus būklę
  3. Apvytę vaisiai, daržovės vitaminų ir mineralų nėra praradę, o nitratų turi mažiau nei švieži
  4. Šeimos ūkininkai nuo įvežtinės produkcijos turgelį saugo kaip savo akį
  5. Kaip išsirinkti sultis ir kokias gerti sveika?
  6. Globos namų auklėtiniai mokėsi daržininkystės
  7. Jaunimą domina pamokos darže
  8. Vėžio gydymo metodas leidžia pagerinti vaisių ir daržovių kokybę
  9. Lietuviškame rūtų darželyje auga net česnakai
  10. Išskirtinės kokybės pieno gaminai pranoksta įprastus
  11. Parama už derliaus išėmimą iš rinkos
  12. Lietuviškų vaisių ir daržovių rinkai neužtenka
  13. Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia kartu švęsti Žolinę (dienotvarkė)
  14. Europiečių valgiaraštyje daugėja vaisių ir daržovių
  15. Galas herbicidams! Sukurtas daržus ravėti galintis robotas (video)
  16. Pagalbos programa mokykloms – nauda vaikų sveikatai, galimybė vietos žemdirbiams
  17. Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės?
  18. Pluoštinės kanapės Lietuvoje – vis populiaresnės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. petražolių sėklos says:
    5 m. ago

    Labai megstu “kapstytis” darze ir ieskau vis idomesniu veisliu. Pavasari pirmiausiai dairausi seklu ir dabar tikrai yra priveista idomiausiu rusiu, kuriomis galima paivairinti savo darzoviu raciona.

    Atsakyti
  2. nojus.lt says:
    3 m. ago

    Labai mėgstu daržininkystę ir augalininkystę, todėl man labai svarbu kasmet daržoves ir vaisius užsiauginti pačiai. Mano šeima labai mėgsta pupeles, todėl esame išbandę daug jų rūšių ir įvairių receptų. nojus.lt parduotuvėje pupelių pasiūla labai didelė, todėl kasmet vis kažką naujo išbandome ir dar nelikome nusivylę sėklų kokybe

    Atsakyti

Komentuoti: nojus.lt Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje

2022 05 28
Vaisiai, persikai | pixabay.com nuotr.

Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

2022 05 21
Siūloma stiprinti įvežamų augalų ir sėklų patikrą

Stiprinama įvežamų augalų ir sėklų patikra

2022 05 16
Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą

Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą

2022 05 16
Paprikos: nauda ir kai kas netikėto

Pavasarį lėkštėse – kuo daugiau spalvų

2022 05 15
B. Bobinienė. Žaliasis maistas

B. Bobinienė. Žaliasis maistas

2022 05 15
Į miškus iškeliauja 30 milijonų medelių

Medžius ir krūmus bus galima sodinti arčiau požeminių kabelių linijų

2022 05 13
Siūloma stiprinti įvežamų augalų ir sėklų patikrą

Sodas sužaliuoti gali ir ant palangės

2022 04 24
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino nacionalinį psichikos sveikatos tinklapį

Patiriate nerimą? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

2022 04 21
Kokią grilio įrangą rinktis? | pigu.lt nuotr.

Kaip išsirinkti tinkamą kepsninę?

2022 04 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Daugiau nei pusė lietuvių labai mažai juda
Įvairenybės

Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą

2022 05 28
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai
Įvairenybės

Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje

2022 05 28
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

2022 05 28
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

Siuntų skaičius pastebimai didėja

2022 05 28
Kaip elgtis, jei paslydę susižeidėte?
Lietuvoje

Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba

2022 05 28
Kodėl verta valgyti vyšnias
Gamta ir žmogus

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28
Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!
Lietuvoje

Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!

2022 05 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • iš Kanų apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Litofcai, okupantai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • Apie juos apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Prisimenate? - apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą
  • Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva

Skaitomiausi straipsniai

  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 620; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 408; komentarų: 18
  • A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau? peržiūrėta: 346; komentarų: 10
  • V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD peržiūrėta: 345; komentarų: 13
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30 peržiūrėta: 336; komentarų: 6
  • Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms? peržiūrėta: Array; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje

by Ditė Česėkaitė
2022 05 28
0
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Sužaliavus daržo gėrybėms ir gausybei žalumynų, dažno šaldytuvo turinys įgauna spalvų, prisipildydamas šviežio derliaus gardumynais. Lengvų patiekalų išsiilgę žmonės į...

Skaityti toliau

Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
0
Vaisiai, persikai | pixabay.com nuotr.

Pavasarį būna išsiilgtos ne tik lietuviško derliaus gėrybės. Parduotuvių lentynas iš Ispanijos pasiekė ir šių metų kaulavaisių derlius, kurio sąraše...

Skaityti toliau

Stiprinama įvežamų augalų ir sėklų patikra

by Ditė Česėkaitė
2022 05 16
0
Siūloma stiprinti įvežamų augalų ir sėklų patikrą

Siekiant apsaugoti aplinką nuo augalų kenkėjų ir jų sukeliamų ligų plitimo, tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir akcinėje bendrovėje Lietuvos paštas bus įsteigti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • iš Kanų apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Litofcai, okupantai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • Apie juos apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Prisimenate? - apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • A. a. Laimonas Tapinas apie Žurnalistui Laimonui Tapinui įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas

Kitas straipsnis
„Tautosakos malūnas-2017“ | Rengėjų nuotr.

Kaune vyks respublikinės varžytuvės „Tautosakos malūnas-2017“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai