Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“?

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas, www.alkas.lt
2016 12 02 19:00
10
Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.
Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“. 

Matyt A. Bumblauskas, įkvėptas prieškario lenkų pašaipų,  jau pamiršo, kad iš to paties lietuviškai dainuojančio kaimo, kaip sakoma, nuo žagrės – pakilo ir Lietuva, kilo ir mūsų šviesuomenė, padėjusi išlikti lietuviškam žodžiui, vedusi Lietuvą į Valstybės atkūrimo aušrą.

A. Bumblausko teiginius kitu atveju galima būtų palaikyti lengvu nusišnekėjimu, bet kai tokie žodžiai sklinda iš susireikšminusio ar kitų sureikšminto profesoriaus balso, darosi kažkaip nesmagu ir norisi atsakyti.  Gal žinomas istorikas tokiais teiginiais vėl nori pagarsėti, bet jo šios „garsios“ frazės tikrai nebus teigiamai įvertintos daugumos mūsų dvasinę kultūrą nors šiek tiek pažįstančių ar ja besidominančių žmonių. Tikimės, kad paskaitininkas A. Bumblauskas šiomis frazėmis neįtikino ir patriotiškai nusiteikusių Kanados lietuvių. Gal kas net nustebo – kur ritasi tasai istorikas…

Nei dainų šventės, o tuo labiau roko muzika nebuvo ir negali būti tiesiogiai išlaisvinančiu veiksniu, todėl geriau jau nesisvaidyti garsiais apibendrinimais.  Lietuvą išlaisvino ne muzikinio „roko“ elementas, o mūsų dvasinis susitelkimas, didžios vienybės išraiška, gimusi Martyno Mažvydo „Katekizme“ – pirmosios lietuviškos knygos ir Mikalojaus Daukšos „Postilės“ žodyje, knygnešių pastogėje, Lietuvos partizanų aukoje, Sibiro, kalėjimų ir lagerių  kančių bei gilaus Tikėjimo kelyje.

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas
Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Profesorius A. Bumblauskas pasižymi naujų šokiruojančių „naratyvų“ kūrimu. Vienas ankstesnių jo „naratyvų“ turėjo nužeminti žinomą istoriką Adolfą Šapoką ir jo garsią, 1936 metais redaguotą „Lietuvos istoriją“, suvaidinusią sovietinės okupacijos metais didžiulį vaidmenį stiprinant mūsų tautinę savimonę, padėjusią atsispirti to meto ideologinei klastotei. To meto pasišventėliai, rizikuodami savo saugumu, kaip Knygnešystės laikų knygnešiai ją platino slapta „atšvietę“ žibaline „Era“, įvarydami ne mažo nerimo čekistiniam saugumui. Ir šiandien ši knyga padeda geriau susivokti bandantiems ištrūkti iš besiskverbiančios į mūsų gyvenimą kosmopolitinės ideologijos pinklių.

Ne retai A. Bumblausko ir jam akomponuojančių bendraminčių žodžiuose išgirstame, kad Simono Daukanto lietuvių kalbos aktualinimo raštijoje linija „beviltiškai paseno“, kaip „paseno“ ir tautinės valstybės kūrėjai. Istorikas nusižiūrėjęs į latvių bei čekų visuomeninio vystymosi eigą ir Lietuvoje pamatė „senlietuvius“ ir „naujalietuvius“, reikšdamas savo simpatiją vadinamiesiems „senlietuviams“, kurie 1919 m. rengė Lietuvos patriotų demaskuotą poeviakų sukilimą. Šie ir panašūs jo žečpospolitiniai „naratyvai“, žinoma, buvo įvertinti kaimyninės užsienio valstybės atitinkamais „blizgučiais“, vėl pagarsinusiais istoriko vardą.

Dabar grįžkime prie profesoriaus kokčiomis vadinamų  dainų švenčių. Ne sovietai sukūrė dainų šventę kaip masinį renginį. Dainų ir šokių šventinės tradicijos gimė jau 19 amžiuje, kada 1843 metais ji pirmą kartą buvo surengta Šveicarijoje, dalyvaujant 80 chorų. Po dviejų metų tokia šventė buvo surengta Vokietijoje. Didžiulė dainų šventė įvyko ir 20 amžiaus pradžioje – 1928 metais Austrijoje minint Franco Šuberto 100-tąsias mirties metines. Baltijos šalyse dainų šventėms pradžią davė Estija, kiek vėliau ir Latvija. Lietuvoje pirmą kartą dainų šventė, pavadinta „Dainų diena“, sutikta su dideliu entuziazmu,  buvo surengta 1924 metais Petro Vileišio aikštėje Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Iškilios dainų šventės su tūkstančiais klausytojų bei šimtais chorų vyko ir minint Lietuvos Nepriklausomybės 10-metį, ir minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį. Susirinkusieji džiaugsmingai sveikino dainuojamas liaudies dainas, psalmes, kompozitorių sukurtus originalius kūrinius. Dainų šventės buvo rengiamos ir dabar vadinamuose Lietuvos regionuose. Čia  jas daugiausiai rengdavo šauliai, ateitininkai, pavasarininkai.

Choro dirigentas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras Regimantas Gudelis savo plačiame straipsnyje „Chorai ir dainų šventės Lietuvoje – etninės savimonės žadintojai…“ pažymi, kad dainų šventės yra viena iš įtaigiausių tautinio identiteto bei etninės savimonės žadinimo ir ugdymo priemonių, jos nušviečia tautos būtį ir istorinį kelią. Jų žanrinės struktūros platuma atveria neribotas socialinio ir kultūrinio bendravimo bei švenčių visuomeninio poveikio stiprinimo galimybes.

SMM.lt nuotr.
SMM.lt nuotr.

Sovietinės okupacijos metais nors iš dainų švenčių buvo reikalaujama propagandinio turinio ir procentinio rusų kalba dainavimo, tačiau jose vis tiek prasiskverbdavo tautiškumo atspindžiai,  raginę  žmonių sąmonėje palaikyti savo tautinį orumą, domėjimąsi savo krašto istorija.  Tuos atspindžius negalėjo užtušuoti ir partokratų įbrukta Isaako Osipovičiaus Dunaevskio   „Ir platus gi kraštas mūs gimtasis“ ar kitos į ją panašios dainuškos.  Dainų šventės sovietinei nomenklatūrai todėl keldavo ne mažą galvos skausmą: susibūrusios žmonių masės gatvių eitynėse, estradoje ar kitose viešose vietose kalbėdavo ir dainuodavo sava kalba, kas nebuvo labai įprasta, pavyzdžiui, jau gerokai rusifikuotoje Rygoje. Ypač daug rūpesčių valdžiai sukeldavo rengiamos Pabaltijo studentų dainų šventės. Po 1956 metų dainų šventės, vykusios Tartu mieste jos kurį laiką buvo visai uždraustos rengti dėl vadinamų „nacionalistinių pasireiškimų“. Vėl atnaujintos tik 1968 metais Vilniaus Vingio parke prikaišiojant jo estradą kagėbistinių šnipų būriais. Tuo galima buvo įsitikinti atėjus  keletą minučių anksčiau prieš repeticijos pradžią – visoj estradoj kas 10 metrų sėdėjo nematyti vyrukai. Chorų vadovai, pažindami savo dalyvius, nelauktus svečius vydavo lauk. Dažnai tie patys „svečiai“ norėdavo prasibrauti ir į eisenų gretas, stengdamiesi sužinoti, kas traukia „Sėk, sesute, žalią rūtą“…

Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“ Moksleivių dainų šventėje 2016 m. | V. Tumėno nuotr.
Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“ Moksleivių dainų šventėje 2016 m. | V. Tumėno nuotr.

Ypač atmintyje išliko 1988 metų dainų šventė Vilniuje. Atvažiavę estai plačiai išskleidė savo tautines vėliavas. Atkuto ir lietuvių dainininkai, ėmę mokytis giedoti  Lietuvos himną. Nesnaudė ir „vakarykščiai“, suorganizavę „komsomolcų“ būrį, kuris puolė einančius choristus su lietuviškomis vėliavomis, jas atiminėjo ir laužė. Vis tiek po vykusių muštynių lietuviškų vėliavų buvo įnešta pakankamai. Čia pasitarnavo ir orkestrantai, vėliavas įnešę savo instrumentų futliaruose. Visa estrada suspindo lietuviškų, latviškų ir estiškų vėliavų vaivorykštės šviesa. Po galingo „Gaudeamus“ dainininkai atsisakė dainuoti rusiškai nomenklatūrinę dainą. Dėl to dirigentas Krilovas su būreliu savų choristų paliko estradą. Tačiau dainų šventė pakiliai tęsėsi iki paskutinio akordo. Tyliai pasitraukė kiek perbalę ar išraudę  „garbingi“ vyriausybiniai svečiai. Studentai su džiaugsmu sugiedojo Lietuvos, Latvijos ir Estijos daugelį metų uždraustus savo tautinius himnus. Tai buvo viešas atsakas už ilgametį moralinį prievartavimą, už tą skleistą  sovietinę melo ideologiją. Po šio įvykio jau niekas viešai  nedrįso atiminėti ir žeminti mūsų Trispalvės. Ji plačiai  plevėsavo Vilniaus ir Kauno Sąjūdžio mitinguose.

Dainų šventė 2014 m. | M. Vidzbelio nuotr.
Dainų šventė 2014 m. | M. Vidzbelio nuotr.

Tad nereikėtų pasiduoti tamsiųjų jėgų raginimams, norintiems numarinti  dainų šventes, lietuvišką dainą, viešą lietuvišką žodį, laiko patikrintą mūsų raidyną. Turime būti save gerbiančia, gerbiančia savo nacionalinę kultūrą ir oria tauta, nelinkusia išsigąsti kad ir kai kurių profesorių gąsdinimų, kad kas nors mus gali palaikyti baudžiauninkų ar mužikų tauta, ignoruojančia primestus su lenkiškais užrašais bajoriškus herbus.

Didžiuokimės savo jau visame kultūringame pasaulyje žinomais sukurtų darbų vaisiais, savo dvasiniu gyvybingumu, tautiniais simboliais – Vytimi ir Trispalve. Prisiminkime ir tai, kad 2003 metais Baltijos šalių dainų šventės, tarp jų ir Lietuvos, buvo įtrauktos į UNESCO sudarytą žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Dainų šventės yra ne  kažkokia koktumą sukelianti atgyvena, o mūsų dvasinės kultūros pasididžiavimas. Tegul gyvybinga lietuviška daina visada skamba mūsų lūpose.

A. Mišeikis  yrs chorų kūrėjas ir dirigentas, docentas, Z. Tamakauskas – Kauno savivaldybės Švietimo tarybos narys, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tūkstantinis Dainų šventės choras suvienys viso pasaulio lietuvius (tiesioginė transliacija)
  2. A.Mišeikis. Dėl antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo pogrindinių grupių, įkurtų Kaune 1956-1958 metais
  3. Z. Tamakauskas. Sektino gyvenimo pavyzdys
  4. A.Mišeikis. Siekių išsipildymo metas
  5. Dainų šventė sutelkė tūkstančius lietuvių iš viso pasaulio (nuotraukos)
  6. Dainų diena pakvies prie vieno stalo susėsti visą Lietuvą (dienotvarkė)
  7. Kultūros ministras teikia Vyriausybei siūlymą padidinti asignavimus Dainų šventei (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Arūnas says:
    4 m. ago

    teisingi pastebėjimai apie susireikšminusį profesorių. Bet neskaitys jis atsiliepimų apie savo pasisakymus, bet būtų gerai, kad ekspedicijos bendražygė Zita Kelmickaitė jam išaiškintų apie tautinių dainų reikšmę

    Atsakyti
    • mociute says:
      4 m. ago

      vargu ar gebetu Z.Kelmickaite paaiskinti………
      P.Bumblauskas isijautes i “neklystancio ir vienintelio ” jau seniai piktina Lietuvius kurie nuosirdziai domisi Lietuvos istorija visame pasaulyje.

      Atsakyti
  2. Diedas says:
    4 m. ago

    Turiu bendradarbį Lietuvos istoriją žinantį tik iš Bumliausko laidų.
    Smarkiai sumenkintas tipukas.
    Įsitikinęs,kad mes savo valstybės neturėjom,, visad buvom prie kažko prisiglaudė. Lietuviai savarankiškai nieko nelaimėjo, Vytautas buvo ne didis kunigaikštis ir suktas diplomatas, o “neblogas vadybininkas”
    Bumliauskine “istorija” pripumpuotas žmogelis buvo sukrėstas, sužinojęs, kad Lietuva su Rusija kariavo dešimt didelių karų ir iš paskutiniųjų įrodinėjo,kad su Rusija visad buvom sąjungininkai prieš vakarus. Kad Oršos mūšis buvo bereikšmis ir lietuvių ten beveik nebuvo.
    Ir tokių susimenkinusių ir apie Lietuvos istoriją žinančių tik iš televizijos tūkstančiai.
    Gerai pasidarbavo informacinio karo neeilinis karys Bumbliauskas slavų šlovinimo fronte. Gaus dar ne vieną medalį.

    Atsakyti
  3. Goglinam: says:
    4 m. ago

    A.Bumblauskas: Vytautas Didysis savo vardą rašė su W

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Vytautas Didysis iš viso nerašė.
      Nes rašė raštininkai.
      Nebemeluok, nes pagausim.

      Atsakyti
  4. Joana says:
    4 m. ago

    Labai dėkui už nuoširdžius ir teisingus žodžius. Niekas iš mūsų atminties neištrins Dainų švenčių. Gaudeamus ir Balticos festivalių, kaip, kad neužmiršime Atgimimo ir Sąjūdžio laikų. Tokių bumblauskių yra, ir ne vienas, bet jie neturi tiek įtakos ir autoriteto, kad pasuktų Lietuva iš savo tiesaus kelio. Tik visada juos reikia demaskuoti ir “pasodinti” į vietą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Visi tie bumblauckiai yra žemaičiai, o žodis žemaitis Žiemgaloj yra keiksmažodis.
      Ko iš tokių norėti.

      Atsakyti
  5. Bartas says:
    4 m. ago

    Kas tas Bumblauskas? Tai “okupacinio” režimo vaisius. Nieko daugiau.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Nėra pas mus tikrų istorikų:
      http://www.skrastas.lt/?data=2016-10-12&rub=1065924812&id=1476199790

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Atsakymas lžeistorikams:
        http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/saules-musio-vietos-beieskant/233984

        Atsakyti

Komentuoti: Arūnas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
Lietuvą pasveikino pasaulio vadovai

Seimo Ateities komitetas aptars kokią Lietuvą per 30 metų susikūrėme? (tiesioginė transliacija)

2021 02 10
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Sausio 13-oji | Rengėjų nuotr.

Z. Tamakauskas. Sausio 13-osios prisiminimų vainikas

2021 01 13
Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

2020 11 20
alizava.lt nuotr.

Z. Tamakauskas. Konstitucijos istorijos tarpsniai

2020 11 10
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. XIX a. Lietuvos kultūros simbolinė struktūra

2020 11 05
1956-ųjų Vėlinių įvykių minėjimas Kaune | V. L. Šel Szell) ir A. Grigaitienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Atminties blyksnis nuo „Vėlių suolelio“ į 1956 metų Vėlinių įvykius (nuotraukos)

2020 11 02
Dainų šventė | LNKC nuotr.

Kultūros ministerijoje svarstytas Lietuvos dainų švenčių likimas

2020 09 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką
Gamta ir žmogus

Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką

2021 02 27
Vaikai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?

2021 02 27
Nors paslauga nemokama, Vilniuje neteisėtai išmetama 100-ai tonų stambių atliekų
Gamta ir ekologija

Nors paslauga nemokama, Vilniuje neteisėtai išmetama 100-ai tonų stambių atliekų

2021 02 27
Medicina | vdi.lt nuotr
Gamta ir žmogus

Prasidėjus pavasariui – didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste

2021 02 27
Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)
Lietuvoje

Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

2021 02 27
Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?
Gamta ir žmogus

Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

2021 02 27
Geležinkelis | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau

2021 02 27
Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
Gamta ir žmogus

Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

2021 02 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Priedas apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Pajūrietis apie V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų
  • Žemyna apie Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?
  • Nuotrauka apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką
  • Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?
  • Nors paslauga nemokama, Vilniuje neteisėtai išmetama 100-ai tonų stambių atliekų
  • Prasidėjus pavasariui – didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1634; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 959; komentarų: 14
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 822; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 727; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 683; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 645; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 27
5
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

Motiejus Valančoius gimė 1801 m. vasario 28 d. gimė Salantų parapijoje (dab. Kretingos raj.), Nasrėnų kaime. M. Valančius, vienas XIX...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

by Kristina Aleknaitė
2021 02 16
1
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos istorija turtinga savo reikšmingomis ir svarbiomis datomis, tačiau pati svarbiausioji – pagrindinė yra 1918 metų Vasario 16-oji. Į...

Skaityti toliau

Seimo Ateities komitetas aptars kokią Lietuvą per 30 metų susikūrėme? (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 10
7
Lietuvą pasveikino pasaulio vadovai

Vasario 10 d., trečiadienį,  17 val. Seimo Ateities komitetas surengs antrąjį virtualų pokalbį „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“, kuriame bus svarstomi šie...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Priedas apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Pajūrietis apie V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų
  • Žemyna apie Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?
  • Nuotrauka apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28
  • Žemyna apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
Kitas straipsnis
Naujajame invazinių rūšių sąraše – ir su laivais į Lietuvą atkeliavusios „krevetės žudikės“

Naujajame invazinių rūšių sąraše – ir su laivais į Lietuvą atkeliavusios „krevetės žudikės“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai