Sekmadienis, 26 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Harvardo profesorius: pasaulyje mažai tokį potencialą turinčių institucijų kaip Kauno universitetai

www.alkas.lt
2016 11 22 07:22
0
Harvardo profesorius: pasaulyje mažai tokį potencialą turinčių institucijų kaip Kauno universitetai
t-f-dagi_iteikiamos_ktu_garbes_daktaro_regalijos_ktu-lt
T. F. Dagi įteikiamos KTU garbės daktaro regalijos | ktu.lt nuotr.

„Nematau priežasčių dėl kurių, kryptingai dirbant, Lietuva negalėtų turėti vieno ar daugiau universitetų ir pirmajame pasaulio 100-tuke. Gyventojų skaičius neapsprendžia kokybės“, – įsitikinęs pasaulinio garso neurochirurgas, mokslininkas ir antrepreneris prof. Teodoro Forchtas-Dagi. Jis pabrėžia, jog universitetų konsolidacija, t. y., jungimas institucijų, kurios jau yra žinomos savo aukšto lygio studijomis ir mokslo tyrimais, yra efektyvus būdas pasiekti kokybiško aukštojo mokslo, tačiau šis tikslas turėtų būti palaikomas valstybės.

Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras, Karalienės universiteto Belfaste (Šiaurės Airija) ir Harvardo universiteto Medicinos mokyklos (JAV) profesorius ir neurochirurgas bei Harvardo Sveikatos mokslų ir technologijų programos biomedicininės antreprenerystės valdybos narys, paklaustas apie Lietuvos aukštųjų mokyklų ateitį, tarpinstitucinį ir tarpsritinį bendradarbiavimą nurodo kaip vieną iš sėkmingų būdų kurti konkurencingą aukštąjį mokslą bei ekonomiškai svarias inovacijas.

Išskirtinį dėmesį T. Forchtas-Dagi skiria tarpdiscipliniškumo ugdymui universitete: „Tarpdiscipliniškumas yra susijęs su inovacijomis, inovatyviais tyrimais, produktais ir, kai jau pereinama į aukštesnį lygmenį, su karjera įmonėje. Jo ugdymas galėtų tapti universitetų tikslu“.

– Lietuvoje veikia beveik 50 universitetų ir kolegijų. Ar, jūsų nuomone, tai – optimalus skaičius mūsų šaliai?, – paklausėme T. Forchto-Dagi

– Tai priklauso ir nuo to, kas apibrėžiama kaip universitetas ar kolegija, nuo to, kokias funkcijas jie atlieka, ir nuo to, kokia yra aukštojo mokslo Lietuvoje vizija. Kai kur kolegijos ar universiteto išsilavinimo gali būti reikalaujama norint įsilieti į darbo rinką, kitur tam galbūt pakanka techninio ar aukštesnio profesinio išsilavinimo. Muzikos konservatorijos ir meno akademijos kai kur suteikia universitetinio lygio laipsnius, tačiau kitur jos gali būti prijungtos prie universiteto.

60 tūkst. Lietuvos žmonių tenka po vieną aukštąją mokyklą. Tai – labai dosnu ir rodo nepaprastą atsidavimą aukštajam mokslui.

Jungtinėse Valstijose 130 tūkst. gyventojų tenka viena aukštoji mokykla. JAV turime apytikriai 3 000 kolegijų ir universitetų, kurie siūlo ketverių metų pilnas studijas ir suteikia universitetinio lygio diplomus. Turime ir apie 1 700 dvejų metų studijas siūlančias kolegijas. Jos suteikia techninį ir profesinį išsilavinimą, be to, kolegijos diplomas suteikia galimybę studentams įstoti į ketverių metų pirmosios pakopos universitetinę programą, jei jie atitinka reikalavimus. Yra ir daugiau institucijų, teikiančių aukštąjį išsilavinimą. Jei pridėsime visas jas, skaičius viršys 5 000.

Jeigu lygintume grynai pagal skaičius, 50 universitetų ir kolegijų Lietuvai yra per daug, tačiau būtų nesąžininga taip teigti kategoriškai, neišsiaiškinus iki galo, kokį vaidmenį kokia aukštoji mokykla atlieka.

– Kalbama apie aukštųjų mokyklų tinklo konsolidaciją, kaip apie būtiną priemonę, galinčią pakelti studijų ir mokslo kokybę Lietuvoje. Ką apie tai manote?

– Konsolidacija, jei ji atliekama teisingai, turint sutelktą strateginę viziją, leistų Lietuvos aukštojo mokslo sistemai lengviau pasiekti tam tikrą lygį. Tarptautiniai aukštajam mokslui keliami reikalavimai yra aiškūs, jie nurodo į tam tikrus studijų, tyrimų, tyrimų įtakos, citavimo, pramonės įsitraukimo ir tarptautiškumo standartus. Savaime suprantama, kad konsolidacijos procesas ir jo pasekmės turi atitikti ir savitus Lietuvos visuomenės poreikius.

– Kokie yra konsolidacijos būdai: susijungimai, universitetų uždarymas, karteliai? Kokius matote šių procesų privalumus ir trūkumus?

– Paliekant nuošalyje tam tikrus teisinius mechanizmus, efektyviausi yra susijungimai ir uždarymai. Pavyzdžiui, vienas iš aiškių konsolidacijos privalumų yra nereikalingų ir dubliuojančių viena kitą studijų programų panaikinimas. Žinoma, tam būtina stipri lyderystė – aiški strategija, suderinti tikslai ir planai. Būtinas ir aiškių atskaitos mechanizmų nustatymas.

Gali būti, kad kai kurie besijungiantys vienetai neturės išliekamosios vertės – jų padaliniai gali asimiliuotis į kitas institucijas, tačiau neišlikti atskirai. Vėlgi, turint omenyje istorinius ir socialinius ypatumus, gali būti efektyviau kai kurias institucijas uždaryti ir sukoncentruoti išteklius ties tomis, kurios, tikėtina, bus efektyviausios nacionaliniu mastu.

– Tikriausiai esate girdėjęs apie planus sujungti KTU ir LSMU. Esate gydytojas, mokslininkas, dalyvaujate versle. Ką bendro turi medicinos mokslai ir technologijos? Kodėl svarbu inžinieriams ir gydytojams dirbti kartu?

– Įrodyta, kad tiek mokymo, tiek tyrimų srityje kartu dirbančios institucijos, siekiančios tarpdisciplininių tikslų, yra inovatyvesnės, jose sukuriama daugiau išradimų, jos turi ilgiau išliekančią edukacinę vertę, yra socialiai atsakingesnės, ir, galiausiai, ekonomiškai stipresnės.

Medicina jau nebėra tik anatomija, fiziologija ir patologija. Šiandien ji apima ne tik biologiją ar chemiją, su tokiomis sritimis kaip biochemija ar molekulinė biologija, bet integruoja ir fiziką, matematiką, informatiką, robotiką, inžineriją. Stengiamasi neatsilikti nuo tų sričių siūlomų inovacijų, siekiant kuo didesnės naudos pacientams.

Toks požiūris reikalauja edukacinės filosofijos ir studijų proceso pokyčių. Nauji medicinos duomenų atvaizdavimo būdai, pažangesni vaistai ir medicinos įranga, ir net medicinos paslaugos ateityje reikalaus visiškai kitokio mąstymo.

Pasaulyje yra tik keletas įstaigų, kurios turi tokias pačias galimybes suderinti mediciną ir inžinerinius mokslus kaip KTU ir LSMU. Kaunas šia prasme yra išskirtinis. Šių dviejų institucijų integracija sukurtų labai galingą instituciją, teikiančią išskirtinį išsilavinimą, vykdančią aukšto lygio tyrimus, bendradarbiaujančią su pramone ir kuriančią didelę socialinę vertę.

– Kodėl šiandien universitetuose toks svarbus tarpdiscipliniškumas? Ar tai susiję su sėkme darbo rinkoje, pabaigus studijas, santykiais su verslu ir panašiai?

– Tarpdiscipliniškumas yra susijęs su inovacijomis, inovatyviais tyrimais, produktais ir, kai jau pereinama į aukštesnį lygmenį, su karjera įmonėje. Kone kiekviena disciplina turi savitą daugiau ar mažiau unikalų būdą interpretuoti pasaulį. Deja, šis unikalumas gali tapti ir provincialumu. Anglų kalboje tai vadiname „siloso bokšto“ mentalitetu – mintyse iškyla milžiniškų grūdų saugyklų, kurios stovi visiškai izoliuotos vienos nuo kitų, vaizdinys.

Tarpdiscipliniškumo skatinimas galėtų tapti universiteto tikslu. Svarbu, kad jis nepavirstu paviršutiniškumu, todėl reikia pateikti tiek gausius išteklius susiduriančiose ar besiintegruojančiose srityse, tiek atitinkamą ekspertizę. Mažai šaliai tarpdisciplininis išsilavinimas ir ekspertiškumas yra ypač svarbus didinant nacionalinį konkurencingumą.

– Žvilgtelėkime į ateitį – kiek universitetų Lietuvoje matote po 10 ar 20 metų? Kiek iš jų galėtų atsirasti tarp geriausiųjų 200-300 pasaulio universitetų?

– Manyčiau, kad universitetų skaičius Lietuvoje mažės. Nors sunku tiksliai numatyti, kiek Lietuvos aukštųjų mokyklų bus tarp 200-300 pasaulio geriausiųjų, turint mintyje jūsų šalies institucijų kokybę ir ambicijas, tikėtina, kad šį lygį pasieks dvi ar trys. Tai yra – daugiau nei būtų galima tikėtis pagal statistiką tokiai mažai šaliai kaip Lietuva.

Nematau priežasčių dėl kurių, kryptingai dirbant, Lietuva negalėtų turėti vieno ar daugiau universitetų ir pirmajame pasaulio 100-tuke. Gyventojų skaičius neapsprendžia kokybės.

– Kaip galėtume pasiekti šio tikslo?

– Pirmiausia, reikėtų apsispręsti, kad tai yra tikslas valstybės mastu. Antra, sutelkti institucijas, kurios jau žinomos dėl savo aukšto lygio studijų, tyrimų ir jų publikacijų.

Naudingos būtų ir strateginės konsultacijos su užsienio universitetų bei pramonės atstovais, jos padėtų pažvelgti į problemas iš šalies. Kai kuriems išorės ekspertams galėtų būti atviros akademinės pozicijos geriausiuose Lietuvos universitetuose, kur jie taip pat galėtų prisidėti prie tyrimų krypčių formavimo, vadovavimo doktorantams, galėtų dėstyti ir konsultuoti akademinę bendruomenę.

Be to, universitetai turėtų apsispręsti, kurioje srityje jie nori tobulėti. Ne kiekvienam universitetui reikia būti geriausiu visose srityse. Svarbiau yra išvystyti reputaciją ir produktyviai dirbti tose srityse, kuriose galima tapti konkurencingais.

Beje, nereikėtų nuvertinti paramos – pavyzdžiui, tyrimams reikia ir laiko, ir atitinkamų išteklių. Šis procesas reikalauja ne mažesnio, nei universiteto teikiamas, šalies valdančiojo elito įsitraukimo, jų paramos. Pastangos turi būti jungtinės ir suderintos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai
  2. Seniausioje Kauno mokykloje – perspektyviausios specialybės paieškos (nuotraukos)
  3. Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
  4. Švietimo ekspertė: Teorinės paskaitos praranda savo prasmę
  5. Užsienio mokslininkų patirtis Lietuvos aukštosioms mokykloms
  6. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
  7. Kaune jau 12 kartą vyks aukštųjų mokyklų mugė
  8. Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
  9. Mindaugas Nefas: Moksleiviai veržiasi studijuoti į užsienį, neišsiaiškinę galimybių Lietuvoje
  10. Tyrimas: moksleiviai dažniausiai linkę rinktis socialinių mokslų ir biomedicinos studijas
  11. KTU rudenį sulauks daugiausiai tarptautinių dėstytojų
  12. Šiemet studijuoti valstybės lėšomis įstojo šiek tiek mažiau, nei pernai
  13. Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
  14. Aleksandro Stulginskio universitetui – 90 metų
  15. Žurnalas „Reitingai“ sudėliojo Lietuvos aukštąsias mokyklas pagal dalykus
  16. KTU pristatys perspektyviausias studijų programas ir ateities technologijas
  17. Patvirtinti 2015 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiai
  18. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje – dešimtokė tapo KTU studente
  19. Lietuvos aukštosiose mokyklose – tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio
  20. VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

2022 06 19
Aptarta ukrainos vaikų padėtis

Aptarta ukrainos vaikų padėtis

2022 06 16
Senųjų amatų dienos | L. Prascevičiūtės nuotr.

Kleboniškių kaime vyks šienapjūtė

2022 06 15
Skelbiamos Lituanistinio švietimo varžytuvės

Skelbiamos Lituanistinio švietimo varžytuvės

2022 06 09
Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai? | KTU nuotr.

Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai?

2022 06 04
VDU profesorius E. Aleksandravičius. Humanitariniai mokslai – vieni iš svarbių technologijos, gamtos ir kitų mokslų variklių

VDU profesorius E. Aleksandravičius. Humanitariniai mokslai – vieni iš svarbių technologijos, gamtos ir kitų mokslų variklių

2022 06 02
Vaikų gynimo dieną – Prezidento dėmesys jaunimui

Vaikų gynimo dieną – Prezidento dėmesys jaunimui

2022 06 01
Atidaryta nauja internetinė svetainė ieškantiems mokytojų

Atidaryta nauja internetinė svetainė ieškantiems mokytojų

2022 05 31
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
Įvairenybės

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?
Įvairenybės

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

2022 06 26
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

2022 06 26
Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare
Lietuvoje

Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

2022 06 26
Pėstiesiems ir dviratininkams – atnaujinti takai Šiauliuose, Ukmergėje ir Druskininkuose
Įvairenybės

Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė

2022 06 25
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
  • Vasariški orai, sportas ir mityba
  • A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1285; komentarų: 23
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 925; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 840; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 701; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 676; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 563; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 19
8
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Skaityti toliau

Aptarta ukrainos vaikų padėtis

by Ditė Česėkaitė
2022 06 16
3
Aptarta ukrainos vaikų padėtis

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nuotoliniu būdu susitiko su Ukrainos švietimo ir mokslo ministru Serhijumi Škarletu. Susitikimo metu...

Skaityti toliau

Kleboniškių kaime vyks šienapjūtė

by Kristina Aleknaitė
2022 06 15
1
Senųjų amatų dienos | L. Prascevičiūtės nuotr.

Birželio 18-ąją Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyrius (Radviliškio r.) vėl atgis – prasidės tradicinės, lankytojų itin pamėgtos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Antanas (1) apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Režisieriui G. Aleksai – Alytaus teatrų festivalio laurai

Režisieriui G. Aleksai – Alytaus teatrų festivalio laurai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai