Lapkričio 10 d. Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta Vyčio paramos fondo siūloma skulptūrinė-architektūrinė kompozicija Lukiškių aikštei. Aplinkos ministrui, architektams ir už Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto įgyvendinimą atsakingiems asmenims pateikta viena iš idėjų, koks paminklas turėtų būti Lukiškių aikštės centre – tai kovų už Lietuvos laisvę simbolis Vytis.
„Kreipiamės į Lietuvos žmones, kviesdami statyti paminklą, kuris ves mus į ateitį. Tokius dalykus, kaip statyti ar ne nacionalinius paminklus turi nuspręsti ne siaura profesinė grupė, o šalies visuomenė. Vyčio paramos fondas š. m. spalio 28 d. paskelbė atvirą geriausio Valstybės simbolio Vyčio skulptūrinio modelio konkursą. Norime Lukiškių aikštėje pastatyti meno kūrinį Valstybės simbolio tema, kad jis ir toliau jungtų visų pažiūrų, tautybių ir profesijų Lietuvos žmones“, – susitikime sakė Vyčio paramos fondo valdybos pirmininko pavaduotojas V. Kavaliauskas.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pritarė idėjai, kad visuomenei turi būti sudaryta galimybė dalyvauti Vyčio paminklo kūrimo ir statybos procese. Ministras džiaugiasi, kad Aplinkos ministerija padeda keisti miesto veidą – aktyviai prisideda prie vienos svarbiausių Vilniaus miesto erdvių – Lukiškių aikštės – rekonstrukcijos. Bendradarbiaujant Vyriausybei, Aplinkos ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei pradėti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai.
Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto autoriai siekia paversti aikštę „daugiafunkcine Lietuvos laisvės ir demokratijos erdve“. Joje atsispindės skirtingų laikotarpių kovų už Lietuvos laisvę vaizdai, aikštė bus pilna žalumos, todėl ją bus galima išnaudoti tiek iškilmingoms progoms, tiek ir poilsiui.
Tikimasi, kad Lietuvos valstybės 100-mečio jubiliejų galėsime minėti jau atnaujintoje Lukiškių aikštėje.
Labai aišku ir paprasta,
– Turgavietė kiek ją begrąžintum ir liks Turgaviete,
jei kokį balvonėlį “ant parodos” nevykėlių gaujelė
užboginus ant laikino prie okupacinio sunkmečio, tai
…remiantis ir išlikusia
http://www.vilnius.skynet.lt/history/paint/
ir neišlikusia Tautos atminties galia
(ypač žymiuoju pirmojo Bluko, –
tarsi drakonų-drakonų išdeginimu
šioje balvonvietėj per atsikuriančias …
tabalais kalėdines apeigas)galim rast
imt ir sau garbiai, ir Vytį,
ir Šventaragį pagerbt.
O balvonvietės drakoninė iškamša,
“simbolis”, galbūt mėtosi dar vis ant
pačių pačių svarbiausių ir garbingiausių
Lietovos karių (ne vien lietuvių, bet ir
visų kitų genčių, po Kulikovo (nuslėptos)
pergalės, 1382 m. gynus Maskvą, ties
Kremliumi kažkur palaidotų…
istoriniai rusų šaltiniai, pagal laidojimui atlygiu
tuomet skirtas lėšas, apie 2000-3000 mūsų
klasta išžudytų karių mini; tad ar galima neigt
jų palaidojimo vietą, net ir bet kur ties Kremliumi
(kur iškamša-mumija po akmenais dar pakišta
tūno, Vilniaus Lukiškių a. “simbolio”)
https://www.stihi.ru/2008/11/10/2316
Taigi, slaptai partizaniniai NUOLATINIAI
Lukiškių a. “užkaišiojimo ant lenininės garbės”
paveldo, ir okupantų garbvietės įvaizd-io veiksmai
…kažkuo carinės Rusijos adminu pastangą primena
kai,
– buv. turgavietės pakrašty vykdytų egzekucijų
(1864 m.) garbvietė buvus plačiu erdžiu caro
mūru užstatyta. Vėliau, net šiandieniniam muziejuje
Aukų g. matom, kad toji vieta, – lauko rūsiuose, jau
lenin-teroristinio paveldo egzekucijų po 1944 m.
paversta…
Tad neverskim šio… Miesto Lunkų Turgaus
“Šventaragiškai-leninietišku” ar net kažkuo
iškiliau!?
Ramybėj ir atvirume visiems – Laisvę isikovojusiems
mums, – lai lieka ši gamybos-turgaus-pramogų ir mugių vieta,
bent
ir 1918-uosius, Pirmuosius Valstybės atsikūrimo metus prisimenant
ir šiuo vėl viešumon grįžtančiu, ramios 1918 m. Vilniaus Laisvės
vasaros paveikslu (Николай Сергеев-Коробов. Костел Св. Якова и Филиппа. 1918),
bent buvusias lysves Lunkose Šventaragio aplinkų prisiminkime,
ir…
blukus-blukelius kalėdinius blukvakario/kūčių apsivalymo apeigoms
savomis būtomis bei visomis nelemtomis nuodėmėlėmis-blogybėmis
į k r a u k i m e.
Ar bus
galima vėl ir vėl tęst,
(kad ir toj pat Lukų a.
Bluko – blogybių simbolio,
sukūrenimo apeigas)
kažkur – sostapilės
erdvėj? Kur?
Puikus sumanymas. Tik, jeigu aplinkui bus prismaigstyta vien tiktai kryžių, tai dešimčių tūkstančių metų pr. Kr. buvusi baltų, o kartu ir mūsų tautos, istorija, kuri vedė į pergales su Vyčiu ant žirgo, liks nepelnytai užmiršta. Tikiuosi, jog architektai, dalyvausiantys konkurse, šią aplinkybę įvertins.
Teisingai, turime daug tokių pavyzdžių, kad ir išniekintas Jurgaičių piliakalnis. Tie, prieš kuriuos buvo kovota, dar ir savo simbolių, tarsi pasityčiodami, pristatė.
Jeigu dar turime valios, sąžinės ir padorumo privalome daug patyrusioje aikštėje nubraukti istorijoje patirtas negandas ir būti kartu su pirmuoju Valstybės atsikūrimo šaukliu „Aušros“ nešėju Jonu Basanavičiumi, kuris net sunkiais okupacijos metais nepaliko Vilniaus. Tautos laisvės patriarcho paveikslas gyvas tautos atmintyje, jis visada su mumis aikštėje tarp Valdovų ir Seimo rūmų žymi Lietuvos laisvės aušrą.
Manau, kad mitologizuotam Vilniaus radimuisi, apskritai lietuvybės dvasiai išreikšti yra būtinas ir abstraktesnis Gedimino stulpais vadinamas ženklas. Būtent jis pagal senąjį lietuvių (baltų) supratimą yra esminis jų gyvenimo teisingumą, pergalę kovoje už tai nulemiantis simbolis. Manyta, kad pagal šį ženklą lietuviams kovose, apskritai jėgos dalykuose nugalėti padėdavo Dievai. Antai Kęstutis su savo kariauna ir Vengrijos karalius su kariuomene, vykdami į Budapeštą, pakeliui, matyt, Vengrijos ir Lietuvos teritorijų pasienyje, gali būti Panonijoje, 1351 metais atlikdamas jaučio aukojimo apeigą priešais Vengrijos karaliaus palapinę tuo tikslu pasikabino atpažinimo ženklą, kurį, kaip rašoma metraštyje, sudarė du basliai… Iš to galima manyti, kad taip yra apibūdintas Gedimino stulpų ženklas, kurį pagal lietuvių (baltų) senąją pasaulėžiūrą yra pagrindas laikyti lietuvių gyvenimo principo – teisingumo ženklu. Todėl skulptūrinėje-architektūrinėje kompozicijoje Lukiškių aikštėje siekiant lietuviško gyvenimo principo prasmės išlaikymo yra būtina tarpusavyje derinti Gedimino stulpų ir Vyčio simbolius. Be to, derėtų, kad ir pati kompozicija būtų stulpinės formos.
“Iš Vilniaus mugės
Lukiškio jomarkas baigės, – ligi likvidacijos
pasiliko tik kelios dienos.
“Publika”, apspitus du stovinčiu vidury rinkos
balaganu, žvengė iš džiaugsmo. Ir kaip nežvengs,
kaip neklegės, kad tenai taip puikius fokusus rodė,
kad tenai tokius “salto-mortale’ darė!..
Prasigrūdau ir aš arčiau.
Ant siaurutės estrados ir šokinėjo ir vartės
išteptas klounas. Jo išbaltytas veidas didele-didele
raudona nosim nuolat išsišiepęs, ir jis juokės,
saldžiai gardžiai juokės. Ir “publika” po kiekvieno jo
žodžio taip-pat klegėjo . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .”
http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002456286
p.64
***
Malda ir meile
– nuo E. Steponaičio
(apie Vilniaus Lukiškį, Dievą, besiliejančią dangaus šviesą
Nemuno vilnių…)
ten-pat Tolstojui, Solovjovui iš Poltavos lietuvių p e r ė m u s į… )
http://www.tekstai.lt/component/content/article/769-steponaitis-edmundas/7513-eilerasciai-is-knygos-steponaicio-rastai
Tikint-Mylint
…dėl Lukiškių “turgavietės
balaganų spalvų atminties”:
O rytojaus vedlys, jau žymiuosiuose Petro Rimšos darbuose,
Šventojo kario – Pasaulio JORIO pergale prieš blogį
(drakoną, vadinamąjį Sankt-Georgu pasauliniu), įkūnytas
http://www.albionmich.com/history/histor_notebook/images_S/Rimsa7a.jpg
https://www.google.lt/search?q=sankt+georg&biw=1229&bih=607&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0ahUKEwiRv8WQmtDQAhUJ1SwKHdlSCyUQ_AUIBigB#imgrc=5Mf_amSbfyMBFM%3A
ir dabar,
ar “užsileis” gulaginės-kolaboracinės administracijos paradų bei užkariavimo (okupacijos, sykiu su 1795 m. Lietuvos
užėmėjų, – carų valdymo paveldu, čia, dab. Aukų gatvės aplinkoje) simbolistinė dykvietė, – “nuleninta’ miesto dykra, ir išdeginta blukais, manykim gal net nepakankamai …išdeginta, Šv. Jorio – Vilniaus kario, Vyčio – lietuvių imperinių
genčių, bei Valstybės simbolį…
su/be
šešėlio,
ant šios buv. turgavietės ir egzekucijų dykros, – daugiafunkciškumo paskirtį Atminčiai;
ar tikrai,
– ar tai vieta Vyčiui??
Kaipgi tars ČK, Česlovo komitetas (pagal pirmininką), na gal ČKK – Česlovo-Kavaliausko-Každailio
pajėgumo ir valios tiesa?
http://i.ebayimg.com/00/s/NDcyWDUwMA==/z/5UIAAMXQ74JTVlT-/$_103.JPG?set_id=2
http://www.zum.de/whkmla/region/eceurope/lithuania13861569.html
Kaipgi tars Česlovo komitetas (pagal pirmininką), na gal ČKK – Česlovo-Kavaliausko-Každailio
pajėgumo ir valios tiesa? Kiek galios visi jiems padėti …”sugeneruot” gebėtume.
Kad tart, kad spręst, ar simboliui reikia simbolio; ir jei reik, – tai kur (be šešėlio) VYTIS
vieta sau rastų.