R. Alaunis. Seimo rinkimai – falsifikuotos demokratijos, melo ir propagandos aplinkoje. Kodėl neišrenkama gera valdžia?

Nuo pat 1990 Kovo 11-osios Lietuvos valdančiosios partijos tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų vedė Lietuvą prie socialinio ir ekonominio chaoso – ekonominės, socialinės krizės, kurios dabartinis „ekonominis atsigavimas“ yra paprasčiausias melas. Užsienio politikoje Lietuvos politinis elitas kariniame ir informaciniame ir lygmenyje padeda kariauti JAV/ES imperinius karus Artimuosiuose Rytuose, Afganistane, Irake, Afrikoje, bei atvirai politiškai ir net finansiškai remia autoritarinius režimus. Lietuvos vyriausybė vykdydama ES nurodymus „pabėgėliais“ rūpinasi labiau, nei eiliniasi Lietuvos piliečiais.

Taigi, kodėl Lietuvoje eiliniams piliečiams gyvenimas toliau negerėja? Kodėl save skelbiančioje „nepriklausomoje ir laisvoje“ Lietuvoje daugiau kaip ketvirtį amžiaus neišrenkama „gera valdžia“?

Seimo rinkimai falsifikuotos demokratijos sąlygomis

Lietuva yra okupuota ne Konservatorių, ne Socialdemokratų, bet Liberalų. Todėl, kad visos Lietuvos valdančiosios partijos yra liberalios. Visos valdančiosios partijos maitina žmones laisvės ir demokratijos iliuzija ir partijų pasirinkimo laisve. Iš šalies žiūrint visos partijos turi savo atskiras programas, atrodo skirtingos, tačiau iš esmės jos nieko tarpusavyje nesiskiria – visos valdančiosios partijos vykdo vieną ir tą pačią Vakarų primestą neo-liberalaus kapitalizmo ekonominę politiką.

Visos valdančiosios partijos ir netgi naujoji taip vadinama „nesisteminė opozicija“ palaiko daugiapartinės sistemos iliuziją. Nors Lietuvoje įregistruota daug partijų, tačiau visų išrinktų į Seimą partijų tikslai lieka tie patys, kaip ir visų kitų partijų – valdžia ir pinigai. Todėl išrinktos į Seimą skirtingos politinės partijos sudarydamos koalicijas tampa tartum viena partija.

1990 kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos „nepriklausomybę“ Lietuvoje buvo įvesta daugiapartinė sistema. Tradiciškai laikoma, kad konservatoriai yra konservatyvių pažiūrų, o socialdemokratai liberalių pažiūrų. Gal pradžioje kažkurį laiką taip ir buvo. Tačiau Konservatoriai su Socialdemokratais iki šiol pjaunasi tarpusavyje, bet tarp šių partijų, bei jų surogatinių partijų – Darbo Partijos, Tvarkos ir Teisingumo partijos, Liberalų Sąjūdžio, Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungos, Lenkų rinkimų akcijos, Lietuvos Rusų aljanso  ir kt., jokio fundamentalaus filosofinio ar ideologinio skirtumo nėra. Visos šios partijos yra liberalių pažiūrų. (Ankstyvasis liberalizmas buvo kapitalizmą įteisinanti teoriją. Dabartinis liberalizmas įgavo grynai fašizmo formą).

Konservatorius, bei Socialdemokratus ir jų surogatines partijas – Darbo Partiją, Tvarkos ir Teisingumo partiją Liberalų Sąjūdį, Lenkų rinkimų akciją, Lietuvos Rusų aljansą ir kt., vienija sutartinai priimta nuostata – neo-liberaliojo kapitalizmo ekonominė politika ir pro-Vakarietiška ES/NATO politika. Konservatoriai ir socialdemokratai, bei jų surogatai aklai priima apgaulingą „laisvosios rinkos“ ir besąlygišką privatinės nuosavybės doktrina. Todėl visų šių ir naujai vis dar besikuriančių partijų pažadai apie geresnį gyvenimą yra iliuzija.

Nors Lietuvoje formaliai yra „demokratija“, tačiau valdančiosios politinės partijos neatstovauja žmonėms, o stambiojo verslo, valdininkų ir politinių grupuočių interesams. Socialdemokratai ir jų surogatai tapo netgi labiau gudresni ir paklusnesni kapitalizmo ir globalistinių finansinių institucijų tarnai, nei Konservatoriai. Socialdemokratai kartu su Darbo Partija, Tvarkos ir Teisingumo partija rėmė euro įvedimą Lietuvoje, žemės pardavimą užsieniečiams, palaiko NATO išlaidų gynybai nuo savo pačių sukurtų priešų ir ES bendrų išlaidų didinimą, palaiko ES primestą kvotą Lietuvai priimti JAV/NATO sukeltų karų „pabėgėlius“, pritaria naujiems Tarptautinio Valiutos Fondo reikalaujamus įvesti visuotinus mokesčius nekilnojamam turtui ir automobiliams.

Konservatorių ir Socialdemokratų partijų ir jų surogatinių partijų Liberalų – demokratų funkcija yra vykdyti vieną ir tą patį tikslą – išnaudoti žmogų, atstovauti stambiojo kapitalo ir valdininkų interesams, atstovauti specialių verslo grupių ar Vakarų užsienio valstybių interesams, visų, kurie daugiausia pelnosi iš  žmonių išnaudojimo ir karo.

Akivaizdu, kad didžioji dauguma Lietuvių dalyvaudami falsifikuotos demokratijos rinkimuose sąmoningai pasirenka save kvailinti. Per melo ir propagandos žiniasklaidą žmonės yra įtikinti tikėti tuo, kas nėra tiesa.

Todėl, pirmiausia keliant klausimą „už ką balsuoti“ žmonės turėtų suprasti, kad jie gyveną falsifikuotos demokratijos sąlygomis. Tie kurie nesupranta, arba nenori suprasti, vis dar teigia, kad Lietuvos daugiapartinė laisvų rinkimų sistema yra įteisinta 1992 metais referendumo būdu priimtoje Lietuvos respublikos Konstitucijoje.

Falsifikuota demokratija rodo mūsų iškreiptą tikrovės suvokimą. Taigi, šiais metais pagrindinis klausimas „už ką balsuoti?“ turėtų būti toks: „ar jūs vis dar klaidingai tikite, kad rinkimai yra demokratiniai? Ar jūs vis dar tikite kad pasirinkimas yra?“

Be to, Lietuvos demokratinės sistemos kokybė ir veiksmingumas kiekvienais metais vis blogėja. Tam didelę įtaką daro globalistų valdoma Lietuvos propagandinė ir melo žiniasklada, užsienio valstybių finansuojamos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, bei korupcija politinių partijų viduje. Tai pačio žemiausio laipsnio demokratija siūlanti iš dviejų blogybių rinktis mažesnę blogybę.

Kai demokratija tampa falsifikatu vaizduojančiu atsakingai balsuojantį pilietį tariamai lemiančiu savo šalies ateitį, tuomet balsavimas jau nebėturi prasmės. Balsuoti falsifikuotos demokratijos sąlygomis, tai pritarti sąmokslui palaikančiam iliuziją, kad rinkimai yra teisėti ir demokratiniai. Esant falsifikuotai demokratijai balsavimo rezultatai Lietuvos politiniame, ekonominiame gyvenime nieko nelemia.

Jei ketvirtį amžiaus „nepriklausomos ir laisvos“ Lietuvos pozicija ir opoziciją valdžioje besikeičianti tik vietomis vykdo vieną ir tą pačią ekonominio genocido politiką, tai kaip mes galime patikėti, kad po naujų rinkimų staiga gyvenimas pagerės?  

Lietuvos vyriausybės politikai didžiausia poveikį turi Lietuvos ir užsienio ekonominis verslo ir politinių interesų elitas, Pats Lietuvos Seimas laisvanoriškai atsisakė didelės dalies savo šalies suvereniteto perduodamas jį Briuseliui ir Vašingtonui. Tikroji Lietuvos vyriausybė sėdi ne Vilniuje, bet Briuselyje ir Vašingtone. O už jos nugaros stovi Vakarų korporacijos, pramoninis-bankinis elitas. Tuo tarpu Lietuvos eiliniai piliečiai neturi jokios nepriklausomos įtakos savo šalyje. Tai reiškia, kad balsuojant Seimo rinkimuose tautą kuria ne jos piliečiai, bet verslo, politikos ir valdininkų interesų grupuotės. Tai reiškia, kad Lietuvių tauta neturi teisės savo nuožiūra nustatyti socialinę ekonominę sistemą ir valdymo formą. Suverenitetas nepriklauso Lietuvai. Tokie falsifikuotos demokratijos rinkimai tik sukuria iliuzija, kad žmonės gavo tai, ko norėjo.  Todėl, kaskart į Seimą išrenkami aukščiausio lygio melagiai, dažnai iš žmonių nemėgstamų partijų. Tai įgalina falsifikuotos demokratijos Lietuvos rinkimų sistema.

Visos Lietuvos valdančiosios partijos tarnauja turtingųjų ir pasaulio galingųjų interesams, šalies ir užsienio korporacijoms, bet ne eiliniams Lietuvos piliečiams. Tos Lietuvos partijos ir politikai, kurie sukūrė šią didelę socialinę atskirtį ir ekonominę nelygybę, sunaikino didžiąją dalį Lietuvos pramonės, o kartu ir darbo vietas, įvarė šalį į užsienio finansinių institucijų skolų vergiją dabar mums siūlo „naują planą Lietuvai“, siūlo „sumažinti socialinę atskirtį“ padedant tiems, ko negali kiti. Tie politikai, kurie prisdėjo prie falsifikuotos demokratijos kūrimo, dabar teigia, kad balsuojant „pasirinkimas yra“. Nei viena save laikanti „nesisteminės opozicijos“ partija taip ir nepasiūlė sisteminio pasipriešinimo Lietuvos valdžios tironijai plano.  

Todėl ir šie 2016 metų Seimo rinkimai, kuomet partijos žmonių gerovei žada skirti pinigus, kurių neturi, kuomet partijos žada ekonomikos augimą toliau blogėjant nesibaigiančiai krizei, žada sumažinti skurdą į kurį pačios atvedė, akivaizdžiai įrodo, kad šie, kaip ir ankstesni Seimo rinkimai yra paprasčiausi rinkimai falsifikuotos demokratijos sąlygomis melo ir propagandos aplinkoje.

Pirmiausiai turime atstatyti politinės sistemos pažeistą tikrąją demokratiją ir prarastą tautos suverenitetą!

LR Seimo rinkimai melo ir propagandos aplinkoje

Nors Lietuvoje žiniasklaida skelbia esanti „nepriklausoma ir laisva“ žiniasklaida, deja, jos perduodamos informacijos turinys ateina iš gerai finansuojamų JAV ir Vakarų propagandinių žiniasklaidos korporacijų. O tai reiškia, kad ši žiniasklaida nėra laisva ir nepriklausoma ir tarnauja JAV/ES/NATO karinės industrijos žiniasklaidos imperijai. Todėl Lietuvos Seimo rinkimai yra Vakarų kontroliuojamos žiniasklaidos valdomi.

Lietuvos rinkimų į Seimą kampanijos vyksmą valdė vesdami debatus su kandidatais Norvegijos korporacijos „Schibsted“ valdomo naujienų portalo 15min.lt, Estijos „Ekspress Grupp“ bendrovės valdomo portalo Delfi.lt žurnalistai. Prie to dar reikėtų pridėti Lietuvos oligarchų UAB „MG Baltic Investment“ valdomų televizijų InfoTV, BTV, LNK  žurnalistus, kurie Seimo kandidatams sutartinai uždavinėjo savo pačių paruoštus dėmesį nuo svarbiausių problemų nukreipiančius klausimus, dažnai antraeilius ir beverčius. Lietuvos visuomeninė TV taip pat yra Vašingtono ir Briuselio politikos šalininkė ir sąjungininkė. Taigi, 2016 metų Seimo rinkimus kontroliavo visa globalistų valdoma Lietuvos žiniasklaidos armija ir NVO.

Daugelį debatų su kandatais į 2016 metų Seimą rengė Lietuvos nevyriausybinė organizacija (NVO) „Žinau ką renku“. Debatus su rinkėjais iniciatyvą įgyvendino Nevyriausybinė Organizacija Europos Namai, kurios užslėptas tikslas –  galutinė Lietuvos įnkorporacija į ES imperiją. NVO „Žinau ką renku“  bendradarbiavo su Pilietinės Visuomenės Institutu. Tai Atviros Lietuvos Fondo (ALF) įsteigta antrinė įmonė. Pats Atviros Lietuvos Fondas, tai JAV globalisto ir milijardieriaus G. Soroso įkurtas ir finansuojamas fondas Lietuvoje. G. Sorosas įkuria ir finansuoja Atvirus Fondus tam, kad pasiektų savo norimus globalistinius tikslus.

2016 m. Seimo rinkiminė kampanija vyko falsifikuotos demokratijos, įteisinto melo ir propagandos aplinkoje. Šie rinkimai buvo „demokratizuojami“ per įvairias užsienio šalių remiamas nevyriausybines organizacijas (NVO), idėjų kalves (think tank) – institutus, fondus, kurios palaiko visuomenės manipuliavimo, kontrolės ir išnaudojimo mechanizmus.

Kaip jau rašiau anksčiau „Ką daryti? Kaip kovoti prieš Lietuvos valdžios tironiją?“  grynai strateginiu požiūriu dabartinė Lietuvos opozicija pretenduojanti į nesisteminę opoziciją yra pasmerkta žlugimui nepriklausomai nuo to, kas ją remia ir kiek ji yra veiksminga, kadangi ji neturi aiškaus sisteminio pasipriešinimo tironijai plano, neturi socialinės, politinės, ekonominės alternatyvos ir net neįvertina savo priešininkų su kuriais ji kovoja.

Seimo sisteminė opozicija, dėl savo partijose klestinčios korupcijos pati yra labai priklausoma nuo sistemos prieš kurią ji „kovoja“, mažai ką gali padaryti, kad galėtų pakeisti socialinius, ekonominius, politinius ir karinius veiksnius Lietuvoje.

Jei vis dėlto nuspręsite balsuoti už ką nors, tai tik išreikšite savo asmeninį požiūrį į tą partiją ar kandidatą, į esamą politinę sistemą, bet savo balsavimu falsifikuotos demokratijos nepakeisite.

Išvados

Akivaizdu, kad pretenduojančios į nesistemines partijas politinės jėgos taip ir nesugebėjo sutelkti savo pajėgas, nesugebėjo pateikti rinkėjams aiškios ekonominės, politinės, socialinės valstybės valdymo politikos alternatyvos. Rinkiminėje kampanijoje buvo daug įmantriai kalbėta, bet esmė taip ir nepasakyta. Rinkiminė kova dėl valdžios jau pralaimėta. Todėl, po 2016 metų Seimo rinkimų jokios tikros opozicijos Seime nenusimato. Tad ateinantys Seimo rinkimai jokių teigiamų esminių politinių, ekonominių, socialinių pokyčių Lietuvai neatneš. Lietuvos politinis elitas toliau tarnaus globaliai verslo oligarchijai, todėl galima tikėtis naujų visuotinių mokesčių gyventojams, kainų didėjimo, toliau blogėjančio pragyvenimo lygio ir vis didėjančios pasaulinio karo grėsmės.