Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

KTU docentė E. Kumpikaitė: Lietuvos tautinių audinių raštuose užkoduota mūsų savimonė

www.alkas.lt
2016 07 08 10:06
1
KTU docentė E. Kumpikaitė: Lietuvos tautinių audinių raštuose užkoduota mūsų savimonė

Eglė Kumpikaitė | asmeninė nuotr.

Eglė Kumpikaitė | asmeninė nuotr.
Eglė Kumpikaitė | asmeninė nuotr.

Tekstilė – tai ne tik technologija, bet ir mokslas bei projektavimas. Viena iš Kauno technologijos universiteto (KTU) plėtojamų mokslo sričių yra tautinė tekstilė. „Tautinės tekstilės tyrimai yra ne tik labai įdomūs ir uždegantys, bet ir nepaprastai svarbūs, siekiant pažinti ir išsaugoti mūsų, lietuvių, tautinį tapatumą ir užtikrinti jo tęstinumą“, – įsitikinusi Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Medžiagų inžinerijos katedros docentė Eglė Kumpikaitė, dėstanti Mados inžinerijos studijų programoje.

Tautinės tekstilės tyrimai Universitete buvo pradėti 2001 metais. Tautinės tekstilės tyrimų pradininkai buvo KTU profesoriai Vytautas Milašius ir Jurgis Katunskis. 2007-iais šiuos mokslinius tyrimus į savo rankas perėmė MIDF Medžiagų inžinerijos katedros docentė E. Kumpikaitė.

Tyrinėdama tautines lietuvių juostas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, E. Kumpikaitė teigia, kad tautinė tekstilė yra viena kultūros paveldo vertybių, leidžiančių lietuviams pažinti save.

„Per tautinę savimonę ir gebėjimus, perduotus mūsų ainių tautinių audinių raštuose, spalvose ir ornamentikoje, mes galime išsaugoti savo tradicijas, tautinį tapatumą ir istorinį tęstinumą, – įsitikinusi docentė. – Juostos – tai vieni gražiausių ir išraiškingiausių lietuvių tautinių audinių. Jų gamybos, puošybos būdų bei ornamentų įvairovė yra labai savita ir originali“.

Juostos dažnai naudotos tiek lietuvių buityje, tiek ritualuose. Juosta yra neatsiejama lietuvių tautinio kostiumo dalis, taip pat ji dažnai naudota paprasto žmogaus kasdienybėje, pavyzdžiui, kūdikiams vystyti, lauknešėliui nešti, ar kaip dovana įvairių švenčių metu, pavyzdžiui, vestuvių, krikštynų, laidotuvių.

„Svarbu ne tik pamatyti tautinių juostų grožį ir įvairovę, bet ir atskleisti mūsų tautinį tapatumą per jų išaudimo techniką, ornamentus ir raštų bei spalvų pasiskirstymą“, – sako E. Kumpikaitė.

Megztos virbalais

Bendradarbiaujant su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus darbuotojais, buvo pastebėta, kad Lietuvoje naudotos kelios juostų rūšys.

„Beraštės juostos yra pačios paprasčiausios, audžiamos drobiniu pynimu, skirtingų spalvų metmenimis raštui gauti. Šių juostų ornamentai labai nesudėtingi, sudaryti iš išilginių linijų, smulkių langelių, slankstelių. Ornamentas priklauso nuo metmenų spalvinio sugrupavimo“, – kalbėjo E. Kumpikaitė, pažymėdama, kad tokios juostos labiausiai paplitusios Aukštaitijoje ir Žemaitijoje.

Minėtų muziejų etnologai išskiria megztines juostas, megztas virbalais iš vilnonių siūlų, kurios buvo sutinkamos Pietryčių Aukštaitijoje XIX–XX a. sandūroje. Šioms juostoms nebūdinga ornamentika – tik jų galuose išmezgami spalvoti dryželiai.

Minimos ir austinės juostos, audžiamos dimine technika. Jų raštai yra daug smulkesni ir spalvingesni negu kitų diminių audinių. „Diminiuose audiniuose raštas sudaromas iš ataudų, t.y. skersinių juostos siūlų, rašto vietoje iškeliant juos nedideliais pluošteliais į audinio paviršių, – paaiškina mokslininkė. – Jos dažniausiai naudotos kūdikiams vystyti.“

Visgi, labiausiai paplitusios Lietuvoje yra vytinės, pintinės, kaišytinės ir rinktinės juostos.

Kilo iš Egipto

Anot E. Kumpikaitės, vienos seniausių Lietuvoje naudotų juostų yra vytinės juostos. Archeologai mano, kad jų gamybos technologija atsirado Egipte prieš du tūkstančius metų ir per Romą išplito Vakarų ir Šiaurės Europoje. Lietuvoje jos randamos IV–V a. kapuose.

Vytinių juostų raštai labai paprasti, nesudėtingi, smulkūs: išilginiai ir skersiniai dryželiai, kvadratėliai, smulkučiai slanksteliai, išdėstyti eglute. Juostos vejamos kvadratinėmis lentelėmis su dviejomis, keturiomis, šešiomis skylutėmis, kurios, jas įvairiai pasukant, atlieka nytelių vaidmenį. Vytinės juostos paplitusios visoje šalyje, tačiau ilgiausiai išsilaikė šiaurės Lietuvoje.

Tuo tarpu pintinės juostos pinamos iš besikryžiuojančių kelių spalvų siūlų grupių. Tokiu būdu galima sudaryti rombus, pusrombius, eglutes ir kitus motyvus.

„Iš metmenų siūlų pinamos juostos skirstomos į dvinytes ir miliškai išaustas. Pirmosios vadinamos eglinėmis, antrosios kryžminėmis, – pasakojo E. Kumpikaitė. – Labiausiai paplitusios ir ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje, mažiau Šiaurės ir Pietryčių Žemaitijoje.“

Pasak docentės, kaišytinės juostos būdingiausios Dzūkijai, šiek tiek mažiau Suvalkijai: „Ornamentas sudaromas iš papildomų ataudų, juos iškaišant rašto vietoje, todėl kiekvienas rašto elementas gali būti kitos spalvos. Fonas audžiamas drobiniu pynimu baltos ar lino spalvos, raštas kaišomas vilnoniais ar pusvilnoniais spalvotais siūlais.“

E. Kumpikaitė pažymi, kad kaišytinių juostų raštai būna labai įvairūs – nuo paprastų kvadratėlių, iki gana sudėtingų katpėdėlių ir žvaigždučių. Vienpusės juostos, kurias ryšėdavo tik moterys, pradėtos austi tik XIX a. pradžioje.

Labiausiai paplitusios – rinktinės juostos

Anot mokslininkės, labiausiai Lietuvoje paplitusios rinktinės juostos, kurių išlikę daugiausiai, o jų ornamentika yra išraiškingiausia, originaliausia ir gražiausia.

„Rinktinės juostos, pradėtos austi nuo XIII a., paplitusios visoje Lietuvoje, ypač Dzūkijoje ir Suvalkijoje. Jų fono metmenims ir ataudams paprastai naudojami balti ar natūralios spalvos lininiai ar medvilniniai siūlai, rašto metmenims – spalvingi vilnoniai siūlai, kurie dažniausiai yra storesni ir putlesni, nei fono, – sakė E. Kumpikaitė. – Dėl šios priežasties juostos raštas nuo fono skiriasi ne tik spalva, bet ir išraiškinga faktūra.“

Docentė pastebi, kad svarbų vaidmenį rinktinių juostų išvaizdai ir grožiui turėjo jų kraštų apipavidalinimas bei juostų galų užbaigimas.

„Rinktinių juostų kraštuose dažniausiai drobiniu pynimu įaudžiami spalvoti metmenys, o juostos pagrindinė dalis aprėminama nelabai plačiais, iki 0,5 cm, krašteliais. Aukštaitijos siaurų juostelių kraštai dažnai būna labai siauri – vos 1-2 siūlai. Dzūkijoje, Žemaitijoje pasitaiko juostų su platesniais nei 0,5 cm kraštais, o kai kuriose Suvalkijos juostose krašte išrenkami nesudėtingo ornamento rašteliai“, – kalbėjo E. Kumpikaitė, pridurdama, jog suvalkiečių ir žemaičių juostose centrinė dalis ir kraštai išdėstomi trimis beveik vienodo pločio dalimis.

Tyrėjos manymu, pagrindinė juostų puošimo priemonė yra kutai. Vidutinio pločio juostos visuose regionuose puošiamos įaustais kutais, šalia ataudo įterpiant 3–7 pluoštelius įvairiaspalvių siūlų. Pavyzdžiui, siaurose aukštaitiškose juostelėse paliekami tik 2–3 cm metmenų galai.

„Mažojoje Lietuvoje juostos buvo audžiamos ilgos, vyniojamos į kamuolius ir karpomos reikiamo ilgio. Jose kutų nebūdavo, – pažymėjo E. Kumpikaitė. – Tuo tarpu Suvalkijos juostų kutai labai puošnūs, dažnai šalia siūlų įaudžiami tiek vienspalviai, tiek margi ir languoti skudurėliai“.

Vienas dažniausių – saulės simbolis

KTU docentės teigimu, norint atskleisti lietuvių tautos tapatumą ir išskirtinumą iš kitų Europos ir pasaulio tautų, svarbiausia išsiaiškinti tautinės tekstilės ornamentiką, dažniausiai tautinėse juostose naudotus ženklus ir simbolius bei jų prasmes.

Rinktinių juostų ornamentai gali būti: augaliniai (lelija, ąžuolo lapai, dobiliukai, roželės, eglutės, katpėdėlės ir kt.), gyvūniniai (balandžiai, žirgų galvos ir kt.), mitologiniai (stilizuotos žvaigždės, saulė, mėnulis ir kt.), geometriniai (patys seniausi, – aut. past.), kurie dar skirstomi į uždaruosius (rombas, trikampis, kvadratas, stačiakampis, daugiakampis) ir atviruosius (įvairios linijos, kryputės, įvijos, kryželiai).

Pasak mokslininkės, rinktinėse juostose vyrauja dangaus kūnų simboliai, dažniausiai kryželiai, žvaigždutės: „Rombe dažnai pasitaiko šešiakampė segmentinė žvaigždė, atitinkanti visai Europai būdingą saulės simbolį. Saulės kelio dinamiką perteikia įvija ir kryžminis saulės spindulys“.

E. Kumpikaitės teigimu, augalinis ornamentas paplinta tik vėlesnėse juostose. Dažnai pasitaiko žiedo, pumpuro motyvas, labai stilizuotas „gyvybės medis“. Žvaigždės perauga į žiedus, o kryputės, trikampėliai, rombeliai pavirsta lapeliais, koteliais.

Juostose sutinkamų simbolių ir ženklų paplitimas įvairiuose Lietuvos regionuose yra skirtingas. Pavyzdžiui, svastikos ar žalčio simboliai labiausiai paplitę Mažojoje Lietuvoje, kryžiuko ornamentai vienodai paplitę visuose Lietuvos regionuose. Tuo tarpu Žemaitijoje, Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje labiausiai naudojami rombo su ataugėlėmis („roželėmis“) tipo ornamentai.

„Tautinės tekstilės tyrimai yra ne tik labai įdomūs ir uždegantys, bet ir nepaprastai svarbūs, siekiant pažinti ir išsaugoti mūsų, lietuvių, tautinį tapatumą ir užtikrinti jo tęstinumą“, – įsitikinusi tyrėja.

Didžiausios juostų kolekcijos yra sukauptos Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Panevėžys Etnografinių regionų metus pradės audimo raštų paroda
  2. Neries regioniniame parke pražys pirkios (nuotraukos)
  3. Tautodailininkės sukurtos lėlės pasipuošusios tautiniais kostiumais

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. RITA says:
    5 m. ago

    PUIKIOS ŽINIOS GAIVINAMOS IR SKLEIDŽIAMOS. KAS BUVO VISIEMS SUPRANTAMA IR KASDIENIŠKA, DABAR TIK MOKSLINIU LYGIU NAGRINĖJAMA. TAIP, TEKSTILĖJE MŪSŲ MAMOS UŽRAŠĖ SENOSIOS PASAULĖŽIŪROS METRAŠTĮ. pastaba: juostoje rodoma tik ženklo dalis arba žymė, reikia visą audinį aiškinti – TAI DANGAUS SKLIAUTAS IR JAME PASAULĖŽIŪROS PASAKOJIMAI – TRADICIJOS, BUITIS, ŽEMĖS KELIAS :LAIKŲ KAITA, ŽMOGAUS KELIONĖ LAIKE ir kt. TAI ATEITIES KELIONĖ ,PO TRUPUTI ĮSIBĖGĖJA, ŽMONIJA JUDA DIDELI GREIČIU. MES GALIME PASIREMTI PRAEITIMI IR TAIP PAT PRISIDĖTI PRIE ŠIO JUDESIO. PUIKU. DĖKUI AUTORIAMS UŽ ENERGIJĄ

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką žiemą privalu turėti savo spintoje? | rengėjų nuotr.

Dar vienas žingsnis link saugesnių tekstilės gaminių

2021 02 13
Prezidento ir Vilniaus mero susitikime – skiepijimo, švietimo ir kultūros klausimai

Prezidento ir Vilniaus mero susitikime – skiepijimo, švietimo ir kultūros klausimai

2021 01 29
Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks paversti pavyzdine poilsio erdve

Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks paversti pavyzdine poilsio erdve

2021 01 28
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Lietuvių „Skrydis per Atlantą“ tapo pasaulinių skaitmeninių naujovių nugalėtoju

Lietuvių „Skrydis per Atlantą“ tapo pasaulinių skaitmeninių naujovių nugalėtoju

2020 12 19
Eugenijus Valatka c ktu.lt nuotr.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu perrinktas KTU rektorius E. Valatka

2020 12 18
Rengiamas virtualus forumas: urbanizacijos iššūkiai saugomose teritorijose

Rengiamas virtualus forumas: urbanizacijos iššūkiai saugomose teritorijose

2020 12 15
Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

2020 12 12
Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti

Ekspertai: kokia ateitis laukia universitetų?

2020 12 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26
Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė
Lietuvoje

Lietuvos bankas įspėja apie padažnėjusią sukčių veiklą

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Perkūnas trenktų - apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Vaje! apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines (video)
  • Šaltis - kilmės ženklas? apie S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
  • URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams
  • Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1587; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1003; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 873; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 806; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 674; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 669; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dar vienas žingsnis link saugesnių tekstilės gaminių

by daiva
2021 02 13
0
Ką žiemą privalu turėti savo spintoje? | rengėjų nuotr.

Skalbiant drabužius ir kitus tekstilės gaminius, kuriuose yra nonilfenoletoksilatų (NPE), jų likučiai per nuotekas patenka į gamtą ir kelia pavojų...

Skaityti toliau

Prezidento ir Vilniaus mero susitikime – skiepijimo, švietimo ir kultūros klausimai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 29
0
Prezidento ir Vilniaus mero susitikime – skiepijimo, švietimo ir kultūros klausimai

Prezidentas Gitanas Nausėda  pradėdamas sostinei skirtą darbo dieną nuotoliniu būdu susitiko su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi. Susitikime aptartas pasirengimas...

Skaityti toliau

Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks paversti pavyzdine poilsio erdve

by Kristina Aleknaitė
2021 01 28
0
Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks paversti pavyzdine poilsio erdve

Iš privačių savininkų didesnio dėmesio iki šiol nesulaukdavusi Linkuvos dvaro parko teritorija su apleistais ūkiniais pastatais Šilainiuose netrukus gali atgimti...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Perkūnas trenktų - apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Vaje! apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines (video)
  • Šaltis - kilmės ženklas? apie S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje
  • Pajūrietis apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
Kitas straipsnis
​Šiaulių universitetas apdovanojo gabiausiuosius

​Šiaulių universitetas apdovanojo gabiausiuosius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai