Tęsiant Lietuvos architektūrai skirtų renginių ciklą, LR ambasadoje Berlyne, atidaryta paroda „Kauno modernistiniai interjerai. Kaunas – neatrastoji Europos modernizmo sostinė“, kuri ne tik papildė Kauno modernistinės architektūros pristatymų geografiją, bet ir Vokietijoje atskleidė dažniausiai kol kas tik architektūros ekspertams pažįstamas mūsų laikinosios Lietuvos sostinės architektūrines erdves – išlikusius miesto tarpukario architektūros pastatų interjerus, kurie tuo metu žavėję savo modernumu, išlaikė regionui būdingus bruožus ir architektūrinius.
Parodos sudarytojas ir globėjas – architektas Gintaras Balčytis, fotografai Rymantas Penkauskas ir Gintaras Česonis. Ši paroda bei diskusija surengtos Kauno architektūros istorijai skirto mėnesio Berlyne programos rėmuose. Kauno architektūros mėnuo buvo atidarytas gegužės 17 d. Berlyno architektūros muziejaus galerijoje pristatant architekto Gintaro Balčyčio globotą parodą „Kauno tarpukario architektūra“, kuri tapo pirmąja Lietuvos architektūros paroda šioje šalyje, sulaukė didelio tiek architektų, tiek architektūra besidominčiųjų dėmesio ir yra įtraukta į Mokslų nakties Berlyne programą.
„Kauno modernistiniai interjerai. Kaunas – neatrastoji Europos modernizmo sostinė“, kaip ir paroda „Kauno tarpukario architektūra“ – parodos kviečiančios susipažinti su moderniosios architektūros raidą Kaune 1919–1940 metais iliustruojančiais projektais. Malonu, kad Berlyne, mieste, kuriame, kaip teigiama, galima atrasti visko, todėl berlyniečius sunku kažkuo benustebinti, Lietuvos architektūros istorijai skirti renginiai sulaukė tokio didelio dėmesio, kad paroda pateko ne tik į itin prestižines Berlyno erdves, bet ir buvo įtraukta į Berlyno mokslų naktį, kad teko papildomai spausdinti parodos katalogus, kurių neužteko visiems norintiems ir kad ji tapo dar viena galimybe Kauno tarpukario architektūrą pristatyti kaip integralią 20 amžiaus Europos architektūrinio peizažo dalį“, – teigė LR kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabrielė Žaidytė.
„Tarpukario Kauno modernizmo architektūra laikoma fenomenu, kadangi vos daugiau nei per dešimtmetį buvo pastatyta moderni Europos sostinė. Tačiau šiandien jau galime kelti klausimą – koks tas Kauno modernizmas, kokios įtakos ir idėjos susitiko šiame mieste ir kaip jos buvo įgyvendintos? Tradicinis požiūris į architektūrą bei tradicinės statybos technologijos, didelis troškimas sukurti nacionalinį stilių ir iš Vakarų Europos architektūros mokyklų atkeliavusios radikalaus modernizmo idėjos pagimdė tai, ką šiandien galėtume vadinti vienu ankstyviausių regionalizmo atvejų modernistinėje architektūroje“, – sakė architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė.
Parodą „Kauno interjerai. Neatrastoji modernizmo sostinė“ galima aplankyti iki liepos 1 d., nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, 10–13 ir 14–16 val., LR ambasadoje Vokietijoje Charitestr. 9, 10117 Berlynas.
Pradžia nuo “Ąžuolų kalno”, kur labai sutelktai (jau veik numačius ten vietą naujiems, atkurtos Lietuvos Seimo rūmams) gebėta įtvirtinti (ir įsitvirtinti!) vietą MENO RŪMAMS – Meno mokyklai, Čiurlionio galerijai, tiesiog
aiškiam, ženkliam bei atviram v a l s t y b i n o lygio kūrybiškumo palaikymo, išsaugojimo ir ugdymo veiksmui
…nuo pat pat pamatų šventinimo iškilmės, kuriuos menininkai, dėstytojai ir studentai, būsimi Lietuvos kūrėjai,
savomis rankomis, sau, – mums visiems, kiekvienam, įtvirtino buvusios carų garnizono tvirtovės baterijoje.
Nuo čia – žymiojo aukščiausiai įvertinto viso Kauno (ir Lietuvos) modernieji, t.y. šiuolaikiškieji 🙂 statiniai.
http://www.autc.lt/Handlers/ImageHandler.ashx?b=true&i=867&fn=e4a633f1-87c6-469c-8633-970810f90d6b
http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/867?id=867&ar=Vladimiras%20Dubeneckis&type=1
Tebesaugomi, tebegyvuojantys
http://renginiai.kvb.lt/Kaunas-%C2%96-pro-kra%C3%B0totyrininko-Aleksandro-Pleska%C3%A8iausko-%5B1921-06-06%C2%961988-11-06%5D-fotoobjektyv%C3%A0/Nr13_2s
http://lietuvai.lt/wiki/Kauno_meno_mokykla
nuo valstybininkų Stasio Šilingo ir Justino Vienožinskio gyvosios kūrybos (meno ir valstybės) laikų.