Kuriantiems daugiau darbo vietų kaime bus skiriama didesnė parama

Kaime populiarėja alternatyvi žemės ūkiui veikla: pernai buvo gauta dvigubai daugiau paraiškų negu skirta lėšų. Šiemet vėl ruošiantis rudenį rinkti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, skirtas alternatyvioms žemės ūkiui veikloms skatinti kaimo vietovėse, Žemės ūkio ministerija kartu su socialiniais partneriais kaimo turizmo sodyboje Anykščių rajone surengė apvalaus stalo diskusiją dėl projektų įgyvendinimo taisyklių nuostatų.

„Pinigų turime mažiau negu praėjusiu 2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu, tad labai svarbu, kad jie būtų panaudojami geriausiai“, – pabrėžė ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė. Aptariant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ akcentuota, kad ši veiklos sritis skatina ekonominės veiklos įvairinimą, plėtrą, darbo vietų kūrimą, jų išlaikymą. ES parama kaimo žmonėms sudaro sąlygas susikurti papildomų pajamų šaltinį ir mažinti sezoninį užimtumo svyravimą. Paramos gali tikėtis ūkininkai, kaimo gyventojai, labai mažos ir mažos įmonės. Didžiausia suma vienam projektui negali viršyti 200 tūkst. Eur.

Iki šiol taisyklėse nebuvo numatyta įsipareigojimo pareiškėjui kurti naujas darbo vietas, tai buvo akcentuojama tik atrankos kriterijuose. Nutarta, kad darbo vietos turėtų būti kuriamos visuose įgyvendinamuose projektuose – pasiūlyta paramos sumą diferencijuoti pagal kuriamų darbo vietų skaičių.  Užimtumo didinimas yra esminė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos nuostata.

Daug diskusijų kilo dėl projektų atrankos kriterijų. Nemažai socialinių partnerių pageidavo nereikalauti pareiškėjo registracijos kaime ir daugiau galimybių suteikti į kaimą grįžtantiems miestiečiams, emigrantams. „Nediskriminuokime grįžtančiųjų, tikslas turi būti vienas – žmonės turi grįžti gyventi į kaimą“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos narys Kęstutis Jankauskas. V. Daugalienė atkreipė dėmesį į tai, kad ši parama skirta būtent kaimo gyventojams ir tai turi atsispindėti atrankos kriterijuose. Diskusijos dalyviai sutarė, kad pranašumas vertinant projektus tegul atiteks tam,  kuris bent vienerius metus gyvena kaime.

Peržiūrint ir tikslinant atrankos kriterijus, taip pat diskutuota dėl pirmenybės teikimo šeimos verslo kūrimui, mažesnio paramos intensyvumo ir kt.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ parama didina galimybes dalyvauti darbo rinkoje jauniems, nedirbantiems asmenims, skatina veiklos įvairinimą. Parama teikiama įvairiai ne žemės ūkio veiklai, įskaitant paslaugas žemės ūkiui.

Aptariant šios priemonės įgyvendinimo taisyklių nuostatas, taikytinas 2016 m. paraiškoms, pabrėžta, kad žmogus, norintis pradėti veiklą kaime, gali gauti iki 40 tūkst. Eur dydžio paramą. Ji skiriama, jeigu yra parengtas pagrįstas, verslo ekonominį gyvybingumą įrodantis verslo planas.

Projektai atrenkami pagal kriterijus skiriant balus. Diskutuojant dėl projektų atrankos kriterijų akcentuotas socialinis verslas, sumanioji specializacija, gyvenimas kaimo vietovėje, prašomos paramos dydis, pareiškėjo amžius, nedarbo lygis rajone ir kt.