Pirmadienis, 1 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kur nuves televizinė geidulių kultūra?

Eglė Juozėnaitė, www.respublika.lt
2016 05 13 12:11, Šiandien Deivės Mildos šventė
2
Mildos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Mildos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Mildos šventė  | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Mildos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 13 dieną – deivės Mildos šventė. Kokios yra deivės Mildos ištakos, kokia Mildos šventės esmė ir kaip lietuvių dievybės bei tradicinė kultūra nušviečiama televizijoje, „TV publikai“ papasakojo etnoastronomas, fizikas, muziejininkas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila Jonas Vaiškūnas.

Kas ta deivė Milda?

Lietuviai turi ne tik deives Žemyną ir Gabiją, bet ir Mildą. Kokia ji ir ką apie ją žinome?Anot J.Vaiškūno, deivės Mildos ištakos nėra itin senos: „Pirmas deivę Mildą paminėjo istorikas Teodoras Narbutas XIX amžiaus pirmoje pusėje. Deivė Milda siejama su meile. Įvairiose kultūrose buvo meilės deivių, tokių kaip deivė Milda. Sklinda legendos, kad Vilniuje buvo net deivės Mildos šventykla.“

Mildos vardas, etnoastronomo tvirtinimu, turi labai gilią prasmę: „Žodžiai su šaknimi mild siejasi su meile, malda, šis žodis artimas ir žodžiui milti, kuris siejamas su ugnies energija. Sakysime, milintas vanduo yra vanduo, užvirintas karštu akmeniu, ne per ugnį, o į vandenį įmetant karštą akmenį. Yra ir upė Mildupis.“

Pati gamta sufleruoja, kada Mildos šventę minėti. „Balandžio pabaigoje, gegužės mėnesį gamta žydi. Pati gamta žmogui primena, kad ir jis būdamas gamtos dalimi privalo daryti tai, ką daro ir visa gamta – žydėti ir mylėti. O ir tekėjimas, vestuvės siejamos su žiedais, gėlėmis, mitologijoje – su vainikėliu. Pats meilės aktas vadinamas defloracija. Tai tarsi žiedelių sutrypimas ir žiedlapių nukritimas tam, kad galų gale iš to būtų vaisius“, – aiškina vaidila.

Mildos rekonstrukcija

Lietuvos baltų tikėjimo bendruomenė „Romuva“ ir šiandien mini deivės Mildos šventę. Ji bus minima gegužės 13 dieną. „Mildos šventė buvo atkurta pasinaudojant legendomis, kurios siejamos su Narbuto pavarde, ir išplito liaudyje bei gegužinių tradicija. Gegužės mėnesį vykdavo jaunimo meilės vakarėliai, kurie buvo vadinami gegužinėmis. Visos tos tradicijos, kūrybiškai susietos, įprasmina deivės Mildos šventę. Vyksta jaunimo pasilinksminimai, susitikimai, susipažinimai, šokiai. Anksčiau minima, kad per gegužines būdavo ne tik jaunimo šokiai, bet į jas rinkdavosi ir vyresnio amžiaus žmonės. Jie ne šokdavo, o žiūrėdavo, aptardavo, kalbėdavo, nukreipdavo jaunimo meilės potraukius teigiama linkme“, – pasakoja baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila.

Gegužinės, J.Vaiškūno teigimu, kartais nulemdavo tolesnį žmogaus gyvenimą: „Šokiai gegužinėse vėliau gali gyvenimą nulemti, vedybomis tapti, o pavasaris tam tinkamiausias metas. Gamta žmogų tarsi pamoko, ką jis ir kada turi daryti, o šiuolaikinė visuomenė meilės dieną švenčia ir žiemą, mini Valentino dieną. O mūsų protėviai derinasi prie gamtos siūlomo ritmo, gamtos vaizdinių.“

Televizija ir dievybių panteonas

Viešojoje erdvėje, televizijoje, pašnekovo tvirtinimu, vyrauja Vakarų globalios kultūros stereotipai. „Mūsų papročiai žiniasklaidoje, deja, nėra taip gerai atspindimi kaip tie globalūs. Nors aš dabar beveik nežiūriu televizijos ir neklausau radijo, o viską susirandu internete, tačiau kai daugiau žiūrėdavau, pasigesdavau etnokultūrinių tradicijų.

Jas nustelbia masinė kultūra, masiniai pasilinksminimai, masinis laisvos meilės ir malonumų propagavimas, geidulių kultūra. O šita kultūra yra priešiška dabartiniam gyvenimo būdui“, – sako J.Vaiškūnas.

Pamažu savas tradicijas keičia svetimos. „Vietoj Vėlinių švenčiamas Helovinas, vietoj Mildos šventės – Valentino diena. Nors tradicinė visuomenė, vyresni žmonės Helovino nešvenčia, tačiau jaunimas neretai patiki idėja, kad savi papročiai, savos apeigos atriboja nuo kitų tautų. Neva tie plačiai paplitę, visiems suprantami papročiai, šventimo būdai tarsi yra galimybė plačiau bendrauti su pasauliu. Iš tiesų tai netiesa. Jeigu mes važiuosime į Indiją ir ten atrasime tai, ką turime Lietuvoje, tai mums bus neįdomu toje Indijoje. Juk važiuojame pažiūrėti unikalių dalykų, unikalios tautos. Galiausiai, jeigu aš sutiksiu merginą ir ji bus kaip visos, tai man ji bus neįdomi. Reikia jos unikalios, ypatingos“, – teigia J.Vaiškūnas.

Tradicinė visuomenė, anot etnoastronomo, fiziko, muziejininko, niekam nereikalinga.

„Tradicinė visuomenė teigia atsakomybės, tausojimo, skalsos kategorijas, o ne vaikosi malonumų ir nuolat vartoja. Tradicinė visuomenė yra pavojinga laisvajai rinkai, laisvam kapitalo judėjimui ir laisvai be įsipareigojimų norinčiai gyventi visuomenei. Mūsų tradicinės vertybės yra pavojingos globaliai dabartinei kapitalizmo stadijai. Visas kapitalas, visi pinigai turėtų siekti, kad ji neįsivyrautų, antraip žmonės nedaug pirks, nedaug vartos, saugos, negriaus, nekariaus ir tokiu būdu sustos visa apyvarta, ekonomika… Deja, dabar mūsų bendra politinė ir ekonominė visuomenės būsena tarsi yra kitoje stovykloje tradicinių mūsų vertybių atžvilgiu“, – apibendrina J.Vaiškūnas.

Parengta pagal priedą „TV publika“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  2. Mildos šventė Londone (nuotraukos)
  3. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  4. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią
  5. Jorė skelbia pavasarį gamtoje ir sieloje (video)
  6. Lietuvių meilės deivės šventė Londone (video)
  7. J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I)
  8. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)
  9. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  10. Romuviai Švenčionijoje sėmėsi šventumo (nuotraukos)
  11. Skambės lietuvių meilės dienai skirtos lietuviškos „Quorum“ dainos (video)
  12. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  13. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  14. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  15. J. Vaiškūnas. Laisvė gimti, pirkti ir mirti (video)
  16. Ramuva kviečia kurti darną
  17. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  18. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video)
  19. Romuviai protėvių apeigomis pasitiko Jorę (nuotraukos, video)
  20. M. Nargėlaitė. Romuvos stovykla – dešimtmečių tradicija
  21. J. Vaiškūnas apie Romuvą: Mes kreipiamės į savo galias (audio)
  22. Pirmoji vilnos vėlimo paslapčių pamoka (video, nuotraukos)
  23. Jaunimas Švenčionyse gilinsis į protėvių šventumo pajautą (nuotraukos, video)
  24. Žymaus fotomenininko parodoje – atgimstančių kalendorinių švenčių vaizdai (nuotraukos)

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Klodas says:
    5 m. ago

    Iš tiesų lietuviai turi gražią savo dievaitę Mildą ir savitą meilės šventę. Tai deivė, kurios vardo ištarme pajaučiame savitą baltų apeigos atgarsį, kaip ir kitų senovės tautų garbintų meilės deivių: šumerų – Ištar, graikų – Afroditės, romėnų – Veneros. Pasak istoriko T. Narbuto deivės Mildos šventykla buvo Vilniaus Antakalnyje, Kaune – Nemuno ir Neries pakrantėje.

    Atsakyti
  2. auksinesvajone.lt says:
    1 mėn. ago

    Tikrai nepelnytai pamirsta grazi svente. Nezinau kodel mes noriai priimame kitu kulturu sventes, pamirsdami savo paprocius? Mes ir tuokemes grazu geguzes menesi, ir dukra pavadinome meiles deives vardu

    Atsakyti

Komentuoti: Klodas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Santuoka, žiedai | tm.lt nuotr.

Norinčiųjų tuoktis pernai sumažėjo penktadaliu

2021 02 14
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

Asmeniniai pranešimai internete: geriau mažiau negu per daug

2021 02 13
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11
Kompiuteris internetas | sproutsocial.com nuotr.

KAM kviečia kartu paminėti Saugesnio interneto dieną

2021 02 09
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Mokykloms suteikiama daugiau sąlygų skatinti judrumą

Klaipėda ruošiasi statyti dengtą sporto maniežą

2021 01 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą

2021 03 01
Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
Gamta ir žmogus

Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine

2021 03 01
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Lietuvoje

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
Oro uostas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimą dėl COVID-19 keliautojai jau gali atlikti prie Vilniaus oro uosto

2021 03 01
Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai
Lietuvoje

Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

2021 03 01
Kodėl Lietuvos paaugliai fiziškai neaktyvūs?
Lietuvoje

Sveikatingumo klubai prašo atlyginti negautas pajamas

2021 03 01
Koronavirusas, testas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: rengiami padidinti tyrimų dėl koronaviruso mastą

2021 03 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Arnas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Gražina apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Pajūrietis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Ar niekas nesidomėjo apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
  • Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
  • Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1733; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1069; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 779; komentarų: 19
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 758; komentarų: 46
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 713; komentarų: 10
  • NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 634; komentarų: 34

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
6
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

by daiva
2021 02 18
5
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Taip jau susiklostė, kad vasario 16-oji visai šalia kovo 11-osios. Bet kaip jos nutolę viena nuo kitos, 103 ir 31...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 16
3
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Dabar Užgavėnės – tėra „žiemos išvarymo“ ir žaismingų pasilinksminimų bei pramogų diena, tačiau taip buvo ne visada. Tokia ši šventė...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Arnas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Gražina apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Pajūrietis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Ar niekas nesidomėjo apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Bartas apie R. Karbauskis atviru laišku kreipėsi į Seimo narius dėl tradicinės šeimos išsaugojimo
Kitas straipsnis
Birute Obelenienė | asmeninė nuotr.

O. Obelenienė. Kodėl mums turėtų rūpėti santuokos ir šeimos stiprinimas? (I)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai