Trečiadienis, 22 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

L.V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės

Linas V. Medelis, www.alkas.lt
2016-03-13 08:00:34
63
Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.
Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl.  Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius  erzino  vienas žiniasklaidos  įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei  lentynoje neturi  dviejų  svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai  žydšaudžiai“, antra –  „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas pavadinau. Iš tiesų  R.Vanagaitės knyga vadinasi  „Mūsiškiai“, o N.Putinaitės –  „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. Didžioji pažangiosios žmonijos dalis (dauguma gyvenanti Vilniuje) abi knygas sutiko palankiai. Du filosofai ir publicistai pakankamai aiškiai išdėstė argumentus apie  patriotiškumą, patriotų premiją ir moteriškės drąsą bei „demitologizacijų“ metodus ir taikinius. Pasiskaičius jų rašinius, prie šios temos būtų galima dėti riebų tašką. Neišeina, nes tema, atrodo, neišsemiama.

Sėsti prie kompiuterio klaviatūros pastūmėjo atsitiktinai į rankas pakliuvęs žurnalo „Naujasis židinys – Aidai“ paskutinis 2015 m. numeris, kuriame  politologas, filosofas, publicistas  Kęstutis K.  Girnius rašo: „Grupė intelektualų, stojusi ginti Marcinkevičių, tai darė neatsitiktinai, nes gindami jį, jie gina save. Jei buvusį dvaro poetą galima laikyti žmogumi, nesusitaikiusiu su sovietine sistema, tai jie [t.y. intelektualai inteligentai] panašiai garbingai kovojo už lietuvybę“.  Tokia pagrindinė  straipsnio mintis. Šitaip metų pabaigoje Girnius spėjo įšokt į benuvažiuojantį traukinį, atsiliepti į spalio mėnesį paskelbtą, pasak autoriaus,  poetą Justiną Marcinkevičių  ginantį inteligentų kreipimąsi.   Kitas Girniaus  straipsnis  „Sovietmetis tebėra su mumis“, paskelbtas  jau Putinaitės knygai  pasirodžius (tiksliau, nuskambėjus Putinaitės premijos istorijai).  Girniaus požiūris į Marcinkevičių    nepakito (kodėl turėtų?), o kaltinimų  atsirado daugiau. (Beje, panašu, kad žiniasklaidoje vis dažniau imama kalbėti „visų“  vardu: lietuviai šiokie ir anokie, kaip ir „sovietmetis su mumis“ – tada knieti šūktelėti: „Kalbėk ne už mus, o apie save ir už save!“).

Štai keletas citatų apie tai, kaip mūsų visuomenė žvelgia į dabartį pro Girniaus  akinius:

„… buvę disidentai sulaukė daugiau priekaištų negu palaikymo, iš dalies dėl to, kad jie kitiems priminė jų [priekaištaujančių – red.] silpnybes ir kompromisus.

…ne tik nesutariama, bet ir baudžiama už klaidingą nuomonę, kaip senais gerais laikais [čia apie tai, kad premijos neskyrimas Putinaitei buvo jai bausmė ].

…„Blogiečiai“ – tai rusai, žydai, lenkai, Maskvos emisarai [tai, pasak Girniaus, poetą ginančių nuomonė ]

…jis [Marcinkevičius] naudojosi iš KGB gauta Juozo Tumelio, Tomo Venclovos ir kitų studentų tardymų medžiaga“ (citatų pabaiga).

Autorius, demonstruodamas savo gana arogantiškas nuostatas, perša  mintį, jog didžioji tautos dalis  daugiau, ar mažiau, buvo/yra linkusi kolaboruoti (kolaborantas – okupacinės valdžios bendradarbis).  Leidžiama suprasti, kad tai visi, nežuvę miške, nebuvę ištremti ir  neemigravę. Atrodo, nekolaboravę bus  tik Pilėnai. Taigi, matyt,  nėra prasmės ginčytis su Vakarų šiltnamyje subrendusiu žmogumi, nebandančiu suprasti sovietinės realybės, negebančiu, nenorinčiu įsijausti į kolaboranto kailį. Tokiame kontekste „save ginantis“ kolaborantas  esu ir aš.

Dabar žvilgterėkime į NE-kolaboravusius Marcinkevičiaus kritikus.  Vienas pirmųjų, ėmęsis ginti skriaudžiamą Neriją buvo „Veido“ žurnalo redaktorius ir direktorius  Rimvydas Valatka (žr. „Dveji metai po Krymo užgrobimo – J. Oleko gynyba ir tautiniai Premijų karai“; beje, nemanau, kad iš principo teisingas ministro poelgis atpirko kitas jo nuodėmes).   „Kas lieka iš laisvės, kai krašto apsaugos ministras gali atimti jau paskirtą premiją?“ – klausia straipsnio autorius, ant  šitos logikos smaigo suverdamas visas aplink matomas valstybinio masto neteisybes ir nuodėmes, lyg pamiršdamas, kad premiją skiria ne komisija, o ministras.  Rašo: „Dauguma lietuvių neabejoja Poeto nuopelnais Sąjūdžiui, laisvei, poezijai. Bet jis nėra šventasis“. Teisingai, o kas gi šventasis, Valatka?

Vos treji metai po Stalino mirties (šio sakinio pradžia mėgdžiojamos nelabai sąžiningo žurnalistinio žaidimo galimybės) Sibire gimęs Valatka, padarė tiems laikams nepaprastą karjerą (tolesni faktai lengvai randami internete).  Studijavo  Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Taip ir nepradėjęs dirbti istorijos mokytoju, devynerius metus buvo „Tarybinio studento“ redaktorius, ketverius – dirbo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto organo dienraščio „Tiesa“ informacijos skyriuje (pareigos nenurodomos), dar trejetą metų  – savaitraščio „Gimtasis kraštas“ redaktoriaus pavaduotojas. Vėliau jis –Nepriklausomybės akto signataras, ir,  trumpai,  net Sąjūdžio „Atgimimo“ redaktorius.  Gal Valatka tik apsimetė esąs aktyvus kolaborantas?  Gal jis buvo aktyvus kovotojas už Lietuvą, tik tamsesniame kaputyje, po antklode,  pastalėje?

Tada derėtų pripažinti išskirtinį  šio žmogaus talentą: reikėjo labai pasistengti, nes  beveik visos  jo karjeros pakopos iki pat KGB veiklos Lietuvoje pabaigos  buvo akylai stebimos, ir sunku įsivaizduoti, kad vienas savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vadovų į tokias pareigas būtų paskiriamas be saugumo žinios ir pritarimo. Nepaisant didelio populiarumo Lietuvoje, savaitraštis pirmiausia buvo skiriamas tautiečiams kapitalistiniame užsienyje  auklėti ir siunčiamas nemokamai, kai kada net užjūrio adresatams protestuojant.

Persikelkim į kitą to paties apkaso galą. Ganėtinai paradoksalu, kad  pats Patriotų komisijos pirmininkas Antanas Gailius taip pat gali būti drąsiai vadinamas kolaborantu. Praėjusio amžiaus aštuntame  dešimtmetyje – keliolika metų  buvo „Vagos“  (stambiausia grožinės literatūros leidykla sovietmečiu)  ir „Vyturio“  (literatūros vaikams leidykla) vienas vadovų.  Tai reiškia, kad Gailius  buvo ir vienas tų žmonių, kurie galėjo nurodyti rankraščio autoriui, kas rašyti galima, o kas ne. Kitaip tariant,  cenzūravo tekstus pats ar nurodydavo tai padaryti  jam pačiam autoriui.

Antanas Gailius ir Nerija Putinaitė | „Gailių klanas – nauji žaidėjai kultūros lauke“, „Literatūra ir menas“, 2011.03.04, A. Petraitytės nuotr.
Antanas Gailius ir Nerija Putinaitė | „Gailių klanas – nauji žaidėjai kultūros lauke“, „Literatūra ir menas“, 2011.03.04, A. Petraitytės nuotr.

Žiniasklaidoje pasipylus dar keliolikai Marcinkevičių trypiančių atsiliepimų  (neseni pavyzdžiai: Sovietinio tvaiko gūsis,  Įkvėpti poeto mylėjome ne Lietuvą, o guminę lėlę,  Justinas Marcinkevičius ir Leninas, Patriotų žaidimai, arba pirmyn į praeitį, Lietuviai poetą Justiną Marcinkevičių vadina tautos dainiumi, jis laikomas šventu, o kalbėjimo galia sulyginama su Jėzaus Kristaus“ ir pan.), visus rašinių autorius galima santykinai grupuoti bent į kelias stovyklas: neįvertinti, įskaudinti ir pikti talentai, kaip koks labiausiai viename rajone žinomas dailininkas; taip reikalingo populiarumo ne ten ieškantys politikai, kaip vienai partijai vadovaujantis didelio senelio mažas anūkas, ir visi kiti, kurių ligą kažkada esu pavadinęs Tapino sindromu. Jų elgsena – tarytum  instinktyvus  siekis būti bandoje ir primena vaikystės epizodą, kai karą žaidžiančius berniukus vejasi ašarojantis  pyplys: „ Ir aš noriu! Aš už jus, aš su jumis! Paimkit, palaukit manęs!“  Ne kiekvienam Dievas siunčia keptą karvelį… Todėl parašysiu, išjuoksiu,  gal pastebės, gal priims, gal numes…

Visus vienija sąmoninga antitautinė, antilietuviška, pozicija, o  iš esmės tai yra siekis pagraužti kertinius mūsų kultūros, istorijos, valstybingumo stulpus, paniekinti istorines asmenybes, sektinus pavyzdžius. Ką tik nori: Margirį, Mindaugą, Kudirką, Basanavičių, Daukantą…  Ir, be abejo, Marcinkevičių. Nesunkus ir mažiausiai profesionalumo reikalaujantis darbas.

Šioje temoje nėra paskutinių. Pirmuosius atsekti sunku.  Postūmį Marcinkevičiaus puolimui,  norėdami to, ar ne,  prieš ketvirtį amžiaus,  matyt, suteikė  Tomas Venclova ir Aleksandras Štromas. Žinia buvo paleista į LRT eterį 1991 m. birželį. Savo interviu jie teigė, kad Marcinkevičiaus apysakos „Pušis, kuri juokėsi“ herojai yra jie, o „Pušis“ parašyta  KGB užsakymu. Tokia versija ir egzistuoja jau ketvirtis amžiaus. Tačiau yra duomenų, kad  užsakymas atėjo per Lietuvos TSR rašytojų sąjungą, ir neatmestina galimybė, kad  byla buvo įduota ne kam kitam, o Tomo tėvui Antanui, nes iki 1959 m. jis dar buvo sąjungos pirmininkas.  Pabūti ar įsivaizduoti save disidentais nė vienam  kaltintojų  nebuvo pavojaus,  nei laidos metu, nei sovietmečiu – ne Stalino laikai. Kita vertus,  Tomas  buvo vieno aukščiausių partinių veikėjų (kaip sakoma, Stalino saulę  parvežusio Antano Venclovos) vienturtis, Aleksandras – LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintinis. Priminsiu, kad 1973 m. Štromui buvo leista išvykti gyventi pas seserį Margaret Kagan Anglijoje; Tomas su Viktoru Petkumi ir kitais užsienio žurnalistams Maskvoje paskelbęs apie vadinamosios Helsinkio grupės įkūrimą. 1977 m.  Česlovo Milošo (tada jis dar buvo ne Nobelio laureatas, o vieno universiteto JAV profesorius) kvietimu jaunasis Venclova išvyko į Ameriką. Tais pačiais metais Petkus buvo suimtas ir vėliau nuteistas trejus metus kalėti sustiprinto režimo kalėjime, septynerius metus lagerio, penkis tremties.

Viešai papasakoti televizijai, kaip tave pakuteno KGB, tada buvo nemenkas pliusas.  Štai dabar ir paklauskime savęs, ar Tomas Venclova buvo kolaborantas?  Apsilankę valstybės išlaikomame Venclovų name-muziejuje Pamėnkalnio gatvėje, pamatysite,  kokiomis „siaubingomis“ sąlygomis augo Tomukas.  Ir pasakysite sau: ne, toks žmogus – ordinais apdovanotas, premijomis apipiltas –toks negali būti kolaborantas.  Net jei kartkartėmis apsilankius Lietuvoje jam čia sunku kvėpuoti. Tokia jau ši Lietuva…

O ta žaizda Marcinkevičiui maudė iki gyvenimo pabaigos.

***

Labai gaila, kad ne tiesos ir supratimo paieška,  o Poeto puolimas tapo madingas, konjunktūrinis, tarytum asilas spardytų nebepasikeliantį liūtą.  Suprantama, nėra itin korektiška  kreipti kritiką į asmenis, o ne jų darbo vaisius Tačiau nesugebėjimas ar nenoras pažvelgti į sovietinės  visuomenės akivarą,  ir kartu jau nuolatiniu virstantis visa neigiantis,  kritikuojantis, smerkiantis jų santykis su esminėmis tautos vertybėmis verčia kritikams priminti:  kūrėją reikia skirti nuo kūrinio, kad ir kaip sunku būtų  tai padaryti. Ir sužeistą sąžinę skirti nuo laikmečio amputuotos sąžinės.  Vadinti Marcinkevičių  „tautos dainiumi“ kabutėse, tas pat, ką  Nyčę apšaukti  „fašizmo ideologu“ . Ir vieno, ir kito autoritetu  naudojosi rudasis  ir raudonasis režimai.

Ne už pagyras Stalinui tauta myli  Poetą ir dainuoja jo eiles. Julius Algirdas Greimas  tai suprato net būdamas toli nuo tėvynės.  Užrašyta 1949 (!) metais:  „Angažuojasi rašytojai, dailininkai, mokslininkai, nes didžiulėje netikėjimo ir beprasmiškumo jūroje atsiranda tikėjimo ir prasmės surogatas, kuris, nors ir surogatas,  vis dėlto maistingas ir gyvybę palaikantis produktas“.  Surogato būta, ir ne vien Marcinkevičiaus poezijoje. Tačiau didis kūrėjas sugeba pakilti aukščiau surogato, visada aukščiau purvo, kraujo ir pelenų.

2016 03 11

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
  2. L. V. Medelis. Kodėl neklausia žurnalistai?
  3. L.V. Medelis. Kas tas Ozolas?
  4. L.V. Medelis. Ir tu, Mazuroni!
  5. L.V. Medelis. Norvegų vaikai neverkia?
  6. L.V. Medelis. Visi vampyrai bijo šviesos
  7. L.V. Medelis. Žudanti Tėvynė ir mozaikos apgaulė
  8. L. V. Medelis. Replika. Apie Giedroyco forumą Giedraičiuose, Giedraičių bažnyčioje (video)
  9. L.V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
  10. L.V. Medelis. Lyg raudonai baltos kumelės sapnas
  11. L.V. Medelis.Trečiasis pasaulinis prasidėjo vakar. Miegojote?
  12. L.V.Medelis. Replika apie skiepus – nežudykit mano vaiko
  13. L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą
  14. A. Račas. Ša, kolaborantai! 
  15. Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 63

  1. Taigi says:
    7 metai ago

    Prisigyvenom. Nebėra ką pridurti. Tegyvuoja utėlės.

    Atsakyti
  2. Pakirkšnutė says:
    7 metai ago

    Dabar Lietuva maudosi šlykščiame kapitalizme su šlykščiu Jevru.
    Laiku Marcinkevičius išėjo, tad nematys ir nerašys: kapitalistine Lietuva, kur Tu ir su kuo eini, ašara Dievų aky ?
    CHA

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      7 metai ago

      O tai kad rašė „socialistine Lietuva…“ – tai geriau? Įdomu kuo?

      Atsakyti
    • Diedas says:
      7 metai ago

      Labai norėčiau,kad pakirkšnutė, ar koks nors kitas parazitas parodytų kur tas socializmas gyvuoja ir kaip ten žmonės gyvena.
      Kas prie sovietų dėjosi Lietuvoje,atsimenu puikiai.
      Nė už ką nenorėčiau,kad mūsų šalis vėl taptų prasigėręs ubagynas penimas komunistiniais makaronais ant ausų.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        7 metai ago

        ,,makaronais” – lakštiniais 😀

        Atsakyti
        • Pakirkšnutė says:
          7 metai ago

          Tada tarybiniai makaronai buvo kaip makaronai. Dabar kapitalistinius makaronus valgyti didelėmis porcijomis pavojinga sveikatai (ypač tokius ryškiai geltonus) – galite pradėti triesti makaronais !

          Atsakyti
          • Vytenis (Airija) says:
            7 metai ago

            nesupratau… juk dabar bMutkevičius stato sosyjalizmą…

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Žiūrėkite į save: atšilus orams grįžkite kokiai savaitėlei kitai, ir kaip “tikras” buržujus pasitaškykite Jevr’ais, pasitvarkykit pagedusius dantis, o vėl išvažiuodamas – božonycoj užpirkit mišias už pagonišką.Lietuvą.

      • šmikis says:
        6 metai ago

        įdomu, kuo padidėjęs ubagynas dabar šeriams? Maltos sriuba už ubagų pinigus?

        Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    7 metai ago

    Geras straipsnis.

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      7 metai ago

      Tai jums jau pagerėjo ?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        7 metai ago

        Apie ką čia?

        Atsakyti
        • Pakirkšnutė says:
          7 metai ago

          Apie jusų savijautą prieš miegą.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Utėlių neturiu.

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            O anksčiau turėjot ?

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Kažkiek turėjot ?

          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Su tais sutvėrimais niekada jokių reikalų nesu turėjęs ir nenoriu turėti.

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Po šito straipsnio gerai apsižiūrėkit. Bemaž kokią rasit.

  4. A propos > Romualdui says:
    7 metai ago

    Autoriaus vietoje būčiau dar paminėjęs seimūnus G. Kirkilą su I. Anajeva-Šiauliene. Pirmasis yra Vilniaus aukštosios partinės mokyklos auklėtinis (1982). Antroji – istorikė, Mykolo Burokevičiaus doktorantė. 1987 m. VU jos apginta disertacija vadinasi „Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos pagalbininkas kovoje už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos įtvirtinimą Lietuvoje 1940–1941 metais“. Bet tokių Putinaitė et Co. nekabina.

    Atsakyti
  5. Juozas says:
    7 metai ago

    Skaldyk ir valdyk!

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      7 metai ago

      Dabar Lietuvoje – KAPITALIZMAS. Tai reiškia, kad įsibėgėja KLASIŲ KOVA !
      Nejau nepastebit ?

      Atsakyti
  6. Leonas M. says:
    7 metai ago

    Ačiū už stiprų straipsnį. Jis mąstančiam žmogui tik sutvirtina kaip kurias mintis, gal net seniai kirbėjusias abejones, dėl dabartinių kai kurių “šventuolių rėksnių”, kurie dar daugiau dvokia, kurie savo priedanga kelia, neva, “kolobarantus”. O kur jūs buvote, ponai? Ar tai jūs kūrėte Sąjūdį, kėlėte žmones? Ne iš kapų prisikėlę jį kūrė ir kėlė, ne šiltai sėdėję ir bezdėję “pabėgėlIai”, bet čia likę jūsų keikiami “kolobarantai”, savo širdyse, savo protuose išlaikę lietuviškumą ir Lietuvos Laisvės kinrikštis. Jiems jūs esate skolingi, tad nekniskite tikrų ąžuolų šaknų, augusių ir vėtras atlaikiusių savo žemėje.

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      7 metai ago

      Kolega, būkime preciziški: …savo protuose išlaikę SOVIETINĮ lietuvškumą… Ir tai nėra šiaip smulkmena, nereikšmingas žodžių žaismas. Ar jūsų tautiškose smegenyse neiškyla kartais klausimas, kodėl šiandien jau turime ne tik Estiją, bet ir Latviją vytis, kodėl ketvirtį amžiaus murkdomės ir niekaip nesukuriame geresnio gyvenimo? Matau jau jūsų sarkazmą – „…JM jau kaltas dėl komunistų nevykusio valdymo…“ Bet kai pagalvoji… Jei nors truputį išmanytumėte JM biografiją, nebeatrodytų jis taip toli nuo visokių brazauskų ir sniečkų. Taigi, ne viskas taip parasta su tais lietuviškumais (tarp jų ir sovietiniais).

      Atsakyti
      • >šiaip says:
        7 metai ago

        Kad atsilikome nuo Estijos ir Latvijos kalti mes patys, kad balsavome už tuos, už kuriuos balsuojame iki šiol. Mūsų šiaurės kaimynai turi daugiu smegenų. Mes sugebėjome viską “paleisti vėjais”, prichvatizuoti, išginti savus po pasaulį duoneliauti..ir t.t Ir čia, anot prezidentės, Justinas Marcinkevičius “ne prie ko”. Kaltinimai, kad visi,
        kurie jums prieštaraujame – sovietmečio reliktas- tiesa. Nenukritome iš dangaus. Mes turėjome išgyventi ir išgyvenome. O jūs tarsi pakibę beorėje erdvėje, nejaučiate Lietuvos žemės po kojomis. Sėkmės jums.

        Atsakyti
        • Šiaip says:
          7 metai ago

          „Kad atsilikome nuo Estijos ir Latvijos kalti mes patys, kad balsavome už tuos, už kuriuos balsuojame iki šiol. Mūsų šiaurės kaimynai turi daugiu smegenų.“
          Teisingai, teisingai, o dabar dar labiau įtempkime smegenis ir pamėginkime pasvarstyti, kodėl mes balsavome taip, kodėl mes turime mažiau smegenų, kodėl mes mąstome kitaip… A? Pradeda ryškėti šviesa tunelio gale? Juk kažkas mus tokius suformavo! Pradėkime nuo „Niekas nenorėjo mirti“, paskui palengva pereikime prie „Gyvenimo po klevu“, paskui visą ta kartėlį įforminkime lyriškai… ir t.t.
          Mieloji kolege, aš irgi iš tų pačių, kurie gyveno ir išgyveno. Ne čia klausimas. Klausimas – kokia kaina?

          Atsakyti
          • Juozas says:
            7 metai ago

            Dėl estų – rimtai siūlau vis palyginti ką, kiek ir kaip DABAR rašo mūsų ir jų delfi apie Maskvos pavojus.

          • >šiaip says:
            7 metai ago

            Manau, kad mus formavo ir kai ką dar tebeformuoja tas, kuris kalba per Vasario 16 -tą iš balkonėlio. Jokiu būdu ne ” Niekas nenorėjo mirti”. Per Atgimimą tai buvo visai neaktualu.

      • jo says:
        7 metai ago

        Estiją ir Latviją vytis turime nuo senų laikų, nuo tada, kai estai ir latviai bažnyčiose buvo mokomi mestis gimtąją kalba, o Lietuvoje atvykę lenkijos kunigai vertė visus lietuvius melstis lenkiškai. Nuo tada, kai estai ir latviai puoselėjo savo kalbą ir raštą, o Lietuvoje lietuvių kalba buvo draudžiama, ir lenkų kalba brukama. Estiją ir Latviją turime vytis nuo tada, kai estai ir latviai rengė įspūdingas dainų šventes, skatinusias jų tautinį atgimimą, o Lietuvoje tuo metu buvo niekinami baudžiauninkai už tai kad kalba lietuviškai, o ne “kultūringa” lenkų kalba… Būtent Basanavičius ir Kudirka įnešė indėlį, kad eitume ta kryptimi, kuria nuėjo estai ir latviai. Būtent dabartiniai lenkomanai ir eurokomjaunuoliai (volodkos, gailiušai ir putinaitės) stengiasi paniekinti visus, kas puoselėjo lietuviškumą, ne tik Marcinkevičių, bet ir Basanavičiaus veiklą ir Vasario 16-osios aktą už tai, kad tuo atskyrė Lietuvą nuo Žečipospolitos mocarstvos. Būtent lenkomanai lietuvybės puoselėjimą dar Basanavičiaus laikais smerkė ir vadino kenkimu Lenkijai ir sąmokslu prieš Lenkiją. Lygiai tą patį lenkomanai daro ir dabar, kai lietuviškumą pravardžiuoja sovietiniu. Ne Estiją ar Latviją lenkomanai šitaip kalbėdami nori vytis, o padaryti nelietuvišką Lietuvą, tinkamą prijungimui į Belorusijos arba Žečpospolitos mocarstvos sudėtį.

        Atsakyti
  7. Toks says:
    7 metai ago

    uzsakymas chuntos. Viska niekinti, menkinti, smeizti. Viska rodyti tik is blogos puses, maisyti su purvais. Visokias tokias rašliavas rasantys ir juos palaikantys yra patys tikriausi Lietuvos priesai, ir nesvarbu kodel jie tai daro ar uz pinigus ar is idėjos.

    Atsakyti
  8. Diedas says:
    7 metai ago

    Va taip, taikioje šalyje, lygioje vietoje, nei iš šio nei iš to sukurstomi žmonės. Prasidėjo rūšiavimas į gerus ir blogus, tuoj atsiras savi ir svetimi. Visi kas nors kiek prisidėjo prie Lietuvos kūrimo pamažu tampa priešais.Kas tą košę užvirė ir kvailam aišku.

    Atsakyti
  9. Šiaip says:
    7 metai ago

    Nesuprantu, ko čia taip visi susijaudino. Yra faktai dėl kurių, manau, abejonių niekam nekyla – JM talentingiausias XX a. antrosios pusės lietuvių poetas, JM dvaro poetas, JM ryškiausias sovietmečio poetas, JM talentas lygiai kiek padėjo dvasiškai tautai, lygiai tiek buvo išnaudotas sovietų ideologų ir t.t. Ką sako Putinaitė? Neneigia ji poeto talento ir reikšmės dvaisniame tautos gyvenime, tik sako, be viso to, nepamirškime ir tikrojo jo veido, nekurkime stabo ir mito. Viskas, kas čia bloga? Ir ką ji blogai ar netiesą pasakė apie JM? Man atrodo, didžiausia bėda (kartu ir poeto didybė) – tikrasis poeto veidas yra daugelio mūsų veidrodis, atspindys. Ir visiems norisi jį matyti kuo gražesnį, tai natūralu. Bet lygiai taip pat natūralu pasakyti ir tiesą – visą. Nebūčiau rašęs šių eilučių, jei nebūtų velnias patraukęs žvilgtelėti į dabartines JM biografijas. Nuostabu. Iki 1991 metų kuklus rašytojl sąjngos valdiningas, tautos sąmoės žadintojas, kūrėjas. Po 1991 metų pasipila ordinai, pareigos… Atrodo, kad iki 1991 net negyventa. Iš sovietmečio paminėtos tik „Lietuvos valstybinės premijos“ – dvi ir be datų. Tai gerai, kad namuose guli 1988 metais rašyta biografija – visas spragas užsipildžiau. O mokinukų ir mokytojų (tų atmintis kaip vištų, stebiuosi) skaidrėse iš tokių šaltinių net keturios valstybinės premijos pasidaro: dvi Lietuvos ir dvi Lietuvos TSR, cha. O citatos, kurių nesunku, ačiū Dievui ir internetui prisigaudyt – apie Tėvynę, Kalbą ir Lietuvą sovietmečiu ir dabar – labai įdomūs skirtumai. Arba juk buvo sovietinių kino kronikų herojus ir dar prieš keletą metų nesunkiai jo pasisakymų buvo galima rasti youtubėje. Paieškokite dabar – kažkur keistai išnyko. Žodžiu, niekas neneigia nei JM talento, nei jo vaidmens pastarojo pusės amžiaus tautos istorijoje. bet norėtųsi, kad visa tai būtų paremta faktais, o ne legendomis ir mitais. Tik tiek. Kas čia blogo?

    Atsakyti
    • >šiaip says:
      7 metai ago

      Tai jei neneigiate, kad Poetas turėjo šiokį tokį talentą, tai kodėl laužote tiek iečių. Užmirškite Jį, Galite mintyse keikti – jūsų valia. Savo nuomonę nepirškite kitiems. Dėl medalių, apdovanojimų – gal lietuviškas pavydas kaltas? Daug kas sovietmety būdavo apdovanojami medaliais, garbės raštais, bet šiandien taip pat elgiamasi. Tai dėl ko tas jūsų širdies skausmas? Išsireiškimas, kad Justinas Marcinkevičius buvo dvaro poetas neatitinka tikrovės. Jis buvo Tautos poetas. Deja, toks ir išliks. Žinoma, ne jums. O šiandien tų dvaro tarnų – padlaižių galima priskaičiuoti tiek ir tiek. Skirtumas tik toks – jie neturi elementariausio talento, o tik aklą paklusnumą

      Atsakyti
      • Šiaip says:
        7 metai ago

        Miela kolege, nei aš jo keikiu, nei man to reikia. Aš net manau, kad tauta turi turėti savo mitus. Aš tik sakau, kad mitologijai JM kol kas visiškai netinkamas, nes dar per daug žmonių jis „gyvas širdyse ir akyse“, per daug gyvų žmonių, galinčių priminti tiesą. Ir man visiškai negaila jam apdovanojimų, ir net manau, kad jis jų išties nusipelnė. Bet čia jūs sąmoningai (o gal ir tautinis rūkas akis uždengęs) iškraipote mano teiginius: pirma, aš tik stebiuosi, kodėl naujausiose biografijose tai stengiamasi paslėpti arba nutylėti? antra, aš tik kviečiu pamąstyti, kas išplaukia iš to, kad nusipelnė sovietų valdžios akyse (kurios požiūrio į kultūrą, tautinę forma ir socialistinę turiniu, tikiuosi, dar nepamiršote)?

        Atsakyti
  10. padėka says:
    7 metai ago

    Ačiū p. Linui. Daugelis paprastų Lietuvos žmonių esame pašiurpę nuo tokių chamiškų išpuolių. Juolab, kad Poetas jau pats apsiginti negali. Tai parodo šitų – drįstu pavadinti – išsigimėlių moralinį supuvimą. Suvokiame į kurį šoną jie lenkia. Juk jie nepuola E. Mieželaičio, A. Jonyno, A. Maldonio ir kitų gyvenusių ir kūrusių tuo laikotarpiu poetų. Mes suprantame, kodėl šitie menkystos nori išmušti iš mūsų dar esantį tvirtą atramos stulpą – Poetą, kurį dainuojame Dainų šventėse, kurio žodžius skandavome per Atgimimą. Justinas Marcinkevičius daugeliui yra tapęs lietuviškumo simboliu, esančiu greta Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos. Dabar sparčiai globalėjančioje Lietuvoje tokios savokos, kaip Tėvynės meilė, gimta kalba ar tėviškė yra trukdžiai. Reikia viską greitai ištrinti, “atsiverti pasauliui”. Tad nereikia tokių poetų, kurie dainavo apie Tėvynę, reikia juos išmesti iš atminties, kad jaunimas taip pat niekintų.
    Išvada: svarbu duoti kiekvienam niekšui, kuris bandys šmeižti ne tik Justiną Marcinkevičių, bet kiekvieną garbingą Lietuvos inteligentą, duoti jiems tvirtą atkirtį. Netylėti. Kito ginklo mes neturime.

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      7 metai ago

      Pasilikit dėkavones sau.
      Istoriškai – 15 hebraamžiaus Vytjogailinė Lietuva tapo galutinai hebrakrikščioniška, t. y. galutinai feodalistinė. Smetonmetyje gal tik Vydūniškai-Kudirkiškai įkvėptas Pagonis Basanavičius bandė (kalbomis) pakirsti probožnycinių klanų socialinį-parapijinį model’į.
      O tarybinis Marcinkevičius aiškiai pašiurpo nuo lensbergistų, atvilkusių Lietuvon tobulesnę prakeikto feodalizmo formą – kapitalizmą.

      Atsakyti
      • Šiaip says:
        7 metai ago

        Šiaip tai jau diagnozė, deja.

        Atsakyti
        • Pakirkšnutė says:
          7 metai ago

          Na, taip. Pasiskaičius šį straipsnį, gali pa’tikėti, kad slaptas Pagonis Marcinkevičius jau “gydosi” jūsų krikščionių jevrkapitalistinėje amžinybėje.

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            7 metai ago

            Vilmantai, susirask kokį ‘simonko’ tinklalapį…

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Žinia, paskutiniaisiais savo garbingo (iš)gyvenimo lensberginiame krikščionkapitalizme metais, pagonis Marcinkevičius tyliai sėdėjo savo butelyje ir išsigandęs stebėjo, kas čia darosi. Žmogus tiesiog nutilo (neteko amo).

          • lyvis says:
            7 metai ago

            Matyt kremlius padidino išmokas kad taip uoliai darbuojies. lyvis

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Grįžtant prie straipsnio pasakysiu, kad dabartinė kapitaliaudė kažkaip eilėraščių neskaito. Vadinasi, senas Marcinkevičius su savo posmais šiandieniniame kapitalizme jau niekaip nepritaptų.
            Na, nebent pradėtų rašyti anekdotus apie kapitalistinius lensbergistus ?

          • lyvis says:
            7 metai ago

            Tai ką stribams belieka tik toks jodinimo nuosmukis. lyvis

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Dar kyla kapitalklausimas, ar J. Marcinkevičius gautų didesnę pencyją, nei L. Medelis ?

          • lyvis says:
            7 metai ago

            O ar stribams pensiją moka iš kremliaus.

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Dabar iš inkvizicinio Vatikano.

          • lyvis says:
            7 metai ago

            Ar tikrai kad stribai gimsta stribų šeimuose? lyvis

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Visi gimsta iš Meilės. Bet kuriam besimylinčiam gyvūnui organizmų skysčiuose gaminasi cheminė medžiada – Oksitocinas. Ta medžiaga geriau nei narkotikas ar vitaminai.
            Vadinasi, vatikaninis Ješuja – didysis Vaistininkas !

          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Pasišnekėjo du stribokai: lyvis ir utela. 🙂

          • lyvis says:
            7 metai ago

            Argi stribai gimsta iš meilės manau iš išskaičiavimo ir kitų nelaimės čia stribas pasipelno. lyvis

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Visi mes gimėm iš meilės. Ir daba viens kitą mylėkime gamindamiesi Oksitociną.

          • lyvis says:
            7 metai ago

            Tai kad tavo meilė kremliaus pinigams. lyvis

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Mylėkime viską: ne tik vienas kitą, bet ir utėles, ir net visokius pinigus. Tiesiog viską.

          • lyvis says:
            7 metai ago

            O kažkodėl pats tai Marcinkevičiaus nemyli, kapitalizmo taip pat nemyli, keistas tu žmogus o gal tik geras artistas už kremliaus įdomu kokia valiuta. lyvis

          • Pakirkšnutė says:
            7 metai ago

            Žiūrėkite, Septintosios dienos adventistų božnycininkai ir božnycininkės (kuriems aš pati kažkada kažkiek priklausiau) Ješujį irgi garbindami myli šeštadieniais – šabo dieną. Nors klaidžiojantys Romos katolikai tam reikalui skiria berods sekmadienius. O Pagonys ir Pagonės tai iš viso Ješujį meta per bortą kaip visišką svetimybę.
            —
            O dėl božnycų nelankiusio Marcinkevičiaus, galima spėti, kad jis savo širdyje vis dėlto buvo tikras Pagonis, ir už tai kartu su šio straipsnio autoriumi jį stengiuos pamilti.

  11. Erika says:
    7 metai ago

    Dėkoju už straipsnį.Tikslu ir teisinga,o tai Tiesa !!

    Atsakyti
  12. fanera says:
    7 metai ago

    Dėkoju autoriui už straipsnį.

    Atsakyti
  13. Antanina says:
    7 metai ago

    Luomų skirtumas: Girnius – prieškarinių turčių palikuonis, o Marcinkevičius su visais mumis – pokariniais – iš išlikusių būrų – valstiečių – pagal juos antrarūšių giminės. Tai labai jaučiasi Amerikoje tarp Dipukų ir Sovietukų. O Girnius jau dipų vaikas Lietuvoje tarp antrarūšių,- tad ar verta su juo net leistis į kalbas, kreipti dėmesį į jo priškarinį mąstymą ir vertinimus. Tačiau, jei nebūtl buvę mūsų Lietuvoje – TIKRŲJŲ VALSTYBĖS ATKŪRĖJŲ , tai tų užsienio lietuvių VADUOTOJŲ balsai ir plakatai taip ir būtų likę plakatais- šiukšlynuose… net ne POLITINIUOSE. Mes tikrieji Lietuvos gyventojai jau niekuomet nebesusikalbėsime su BUVUSIŲ TURTUOLIŲ- ŪKININKŲ VAIKAIS AR VAIKAIČIAIS. Jei A. Bačkis iš Vatikano skubiai buvo atsiųstas Lietuvon ATSIIMTI VATIKNAUI LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS TURTO, sukurto visos Lietuvos tikinčiųjų, ARBA šiandieną — Bačkį keičia iš Amerikos atkomandiruotas dipukų vaikas DĖL BAČKIO IR TUO PAČIU VATIKANO NEPASITIKĖJIMO VIETINIAIS KUNIGAIS… tai akivaizdi NEPASITIKĖJIMO IR VIETINIŲ ŽEMINIMO AKCIJA.. Akcija, griaunanti tautinę VIENYBĘ.Ir tos autorės prabilo dabar, kai siekiama galūtinai palaužti mūsų tautos vienybę, skaldyti ją aukštesniame – intelgentijos lygmenyje. Visa tai Pasaulinės ELITOS sukurti scenarijai mažųjų tautų skubiam sunaikinimui VISOMIS PRIEMONĖMIS.

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      7 metai ago

      Pilnai su jumis sutinku. Bačkis ir kiti jo hebrareliginiai sėbrai (ir herarchai, ir davatkos) nuožmiai varo giesmes Vatikanui. Tarybmečiu buvo kažkaip pridusinti, bet kapitalistiniai lensbergistai juos vėl 1988 -tais atgaivino.

      Atsakyti
  14. VIRGINIJUS says:
    7 metai ago

    Na, pritrūko visiems valatkoms ir putinaitėms talento, kad tapt rašančiais žmonėmis, tai patapo lojančiais ant talentingesnių. Ne jie pirmi, ne jie paskutiniai. Tokia jau ta žmogaus prigimtis – vieni ir po mirties lieka didžiais, kiti ir gyvi būdami – niekingi.

    Atsakyti
  15. Edmundas says:
    7 metai ago

    KAS NEGERBIA ISTORIJOS,PRAEITIES ,TAS NEVERTAS IR ATEITIES ,DISIDENTU IRA TOKIU KUR KADA REIKIA PASISAKYT TAI JIE TYLI ,BET IRA IR TOKIU KU GAL TIK SMULMENELIA PADARIA LIETUVAI TAI REKIA GARSIAI MUSASI I KRUTINE ,AS PATRIJOTAS ,DAR IRA TRECIOS RUSIES JIE KELE TAUTA TYLIAI JAU SENAI ,BET NEISISOKA DIRBA RAMIAI JIE NEPASTEBIMI ,BET VERTINGI

    Atsakyti
  16. Bronė Ona Dereškevičienė says:
    7 metai ago

    Viskas tiksliai sudėliota į savo vietas .Ačiū.

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      7 metai ago

      Trumpai drūtai pasakius, tai straipsnio autorius pavardėmis utėles rankioja ir dėlioja (skaičiuoja) ?

      Atsakyti
  17. loreta says:
    7 metai ago

    Perskaičiau straipsnį ir negaliu tylėti.Jau aštuoniasdešimt metų gyvenu Lietuvoje.Ji buvo labai įvairi, betmyliu ją tokia kokia yra.Ją mylėti man padeda Salomėja Neris ir Justinas Marcinkevičius.Jų eiles prisimenu ir moku visada, kada sunku man ir kada gera.Su Justinu teko bendrauti asmeniškai ir to žmogaus paprastumas , tikrai ne vaidyba, ko man teko prissižiūrėti nemažai, mane visada stebino ir graudino.Tai buvo ir yra didis poetas su visais nedideliais nukrypimais.Manau, kad jo vardas liks amžiams Lietuvoje ir telaimina Dievas mūsų šalelę Lietuvą.Loreta

    Atsakyti

Komentuoti: Pakirkšnutė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Krikštaponis | Alkas.lt koliažas

J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi

2023 03 21
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

2023 03 19
LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo sesija. Deputatai plenarinių posėdžių salėje posėdžio metu. Stovi deputatai (iš kairės) Romualdas Ozolas ir Justinas Marcinkevičius,Vilnius, 1989 12 | LCVA, J. Juknevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (III)

2023 03 14
Edvardas Šiugžda | A. Kaminsko nuotr.

Mirė sąjūdininkas, ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

2023 03 02
Knygų mugė 2023 | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

LGGRTC pristatys leidinius Vilniaus knygų mugėje

2023 02 23
Minėjimo, skirto Lietuvos Helsinkio grupės 30-mečiui, Iš kairės: Angelė Ragaišienė, R. J. Ragaišis, vienas žymiausių Latvijos disidentų Ints Calitis (Lietuvos Respublikos Seimas, 2007 m. sausis) | R. J. Ragaišio asmeninio archyvo nuotr.

A. Gelžinis. Romaldas Juozas Ragaišis – nenuilstantis kovotojas už laisvą Lietuvą

2023 01 03
M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

2023 01 01
Romas Kalanta 1953-1972 | Alkas.lt koliažas

Pristatomas dokumentinis filmas „Romas Kalanta – Heroizmo genas“

2022 12 09
Antanas Kraujelis (1928-1965) | archyvinė nuotr.

J. Survilaitė. Paskutinį Lietuvos partizaną Antaną Kraujelį prisiminus…

2022 10 26
Stasys Survila, 1935 m. | Voruta.lt nuotr.

R. Survila. Už laisvės siekį – Magadanas

2022 10 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai | ecoservice.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai

2023 03 22
Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Seimas užsiėmė komisijų sadarymu

2023 03 21
Rasa. Petrauskienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

Prisiekė Seimo narė Rasa Petrauskienė

2023 03 21
Lietuvoje vieši patriarchas Baltramiejus I | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su patriarchu Baltramiejumi I

2023 03 21
Nortautas Statkus | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

N. Statkus paskirtas žvalgybos kontrolieriumi

2023 03 21
Paštomatai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šalyje daugės mobiliųjų paštomatų

2023 03 21
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime − dar viena rezoliucija dėl Rusijos

2023 03 21
Dega miškas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Prasidėjo gaisrų apsaugos vajus „Nepadek gamtos“

2023 03 21
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aha apie Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video)
  • Taigi... apie J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Mokykitės, atsilikėliai! - apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Žemyna apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai
  • Seimas užsiėmė komisijų sadarymu
  • „Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta
  • J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 21
2
Juozas Krikštaponis | Alkas.lt koliažas

2023 m. kovo 15 diena, paskelbta minėtiną žydų gelbėtojų diena. 924 Lietuvos žmonės, nacių okupacijos metais gelbėję žydus, turi teisuolio...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 19
13
Alkas.lt koliažas

Padugne vadinamas žmogus, kurio dvasinė kultūra – pačiame dugne. Įprastas stereotipas, jog tai būdingiausia varguomenei.

Skaityti toliau

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (III)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 14
5
LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo sesija. Deputatai plenarinių posėdžių salėje posėdžio metu. Stovi deputatai (iš kairės) Romualdas Ozolas ir Justinas Marcinkevičius,Vilnius, 1989 12 | LCVA, J. Juknevičiaus nuotr.

Primityvus ir tiesmukas yra netolimos mūsų Tautos Atgimimo istorijos perrašymas, esant gyviems jos kūrėjams ir dalyviams.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Aha apie Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video)
  • Taigi... apie J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Mokykitės, atsilikėliai! - apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Žemyna apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Žemyna apie Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video)
Kitas straipsnis
Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje antrą kartą fiksuoti Rusijos karinio laivyno veiksmai

Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje antrą kartą fiksuoti Rusijos karinio laivyno veiksmai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai