Trečioje „Kelionių kompasas“ laidoje svečiuojasi žygeivystės Lietuvoje pradininkai: geografai – Nijolė Balčiūnienė, Tadas Šidiškis, bei geologas Valentinas Baltrūnas.
1968 metais Vilniaus universiteto keliautojai, norėdami išsiskirti iš sportinio ir pramoginio turizmo entuziastų, pasivadino save žygeiviais. Jų tikslas buvo tautinis kultūrinis atgimimas, grindžiamas lietuviškų etnografinių papročių ir tradicijų atgaivinimu.
Kelionių po Lietuvą metu buvo giedamos senovinės liaudiškos dainos, lankomi piliakalniai, tautiniams didvyriams pilami milžinkapiai, švenčiamos sovietmečiu pamirštos Rasų ir Vėlinių šventės. Žygeiviai duodavo priesaiką, kurioje iškilmingai pasižadėdavo: „Nė vieno žygio be konkretaus tikslo“. Pašnekovai laidoje pasakoja, kad šiandien terminą žygeivis, naudoja daugelis keliautojų, kurie susiruošia į žygį, tačiau jie, su tikraisiais žygeiviais, nieko bendro neturi.
Laidą veda žurnalistas ir keliautojas Gerimantas Statinis.
Gera girdėti pirmųjų žygeivių atsiminimus. Tiesiog neįtikėtina, kad sovietiniais laikais jaunimas drąsiai pasakė, kad nebus tarybiniu turistu. Linkiu sėkmės
Šaunus, seniaI lauktas pasakojimas, ačiū.
Klausiau, bet klausyti, ką sako, galima gal kažkiek tik Valentino Baltrūno – mažiau gražina praeitį.
Čia, ‘alke’, rašė straipsnius ir atsiliepimus toks ‘Žygeivis’. Tas net sugebėjo ‘slidinėti’ per tsrs-Irano valstybinę sieną per Chomeinio perversmą (1976?). Jis ‘Kembliui’ paaiškino, kad nugirdė tsrs pasienio užkardos vadą… (lndp.lt/diskusijos/) 😀 😀
viešojoje erdvėje yra vienas Žygeivis, pasirašantis slapyvardžiu. Ar jis iš tikrųjų keliautojas, atsiliepkit…?
Tokių laidų apie keliones reikia, kai kurie mažiau patyrę, tačiau norėtų žinoti daugiau. Įdomūs pašnekovai padėtų savo patyrimais ir žiniomis.
Apie žygeivius turi žinoti kiekvienas lietuvis, nes žygeiviai stovi Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo ištakose. Greta jų stovi “Romuvos” judėjimas ir etnokutūrinis, judėjimas, savo veiklą pradėjęs “Raskilos” klube. Visi šie judėjimai atvedė mus į šiandieną…