Penkeri metai – jau tapo alkas.lt istorija, kurioje būta daug ko – idėjos gimimo, atvirai ir drąsiai deklaruojamų lietuviškumo vertybių, savanorių pagalbininkų entuziazmo, nemiegotų naktų ir džiaugsmingo susitikimo su skaitytojais.
Šiandien „Alkas“ – žinomas, vertinamas (ir ne tik gerai!), dinamiškas ir besikeičiantis. Besimatuojąs naują rūbą. Ir jau atsivėręs naujiems iššūkiams.
„Alke“ apie „Alką“ – Audrys Antanaitis toliau kalbasi su „Alko“ kūrėju, vyriausiuoju redaktorium Jonu Vaiškūnu.
Pirmosios pokalbio dalį žiūrėkite ir klausykite ČIA.
Džiugu girdėt, kad Alko Radijo bosas, kalbėdamas (10.15 minutėje) apie “netikėtą” galimybę, lyg padėkojo Dievui, tačiau sąžiningai pasitaisė – padėkojo Dievams.
Vadinasi, jis tikrai neprarado lietuviškumo.
Jam Dievai tikrai atsilygins.
o kiek ir kokių Dievų žmogus turi? kaip ir žmonų?
Taip, esa tokia kažkokia plati sąvoka – DIEVIŠKAS ŽMOGUS, DIEVIŠKA LAIMĖ, DIEVIŠKAS GYVENIMAS… Tokios “keistenybės” aplanko būnant Gamtoje leidžiantis Saulei – lyg leidžiantis Gyvenimui.
Aišku, kitų žmonių skirtingi Per-Kūniški Iš-Gyvenimai.
Manau, tarp ‘alko’ dviejų ,,sparnų” turėtų būti ir stuburas. Stuburas tai skleidžiama pasaulėžiūra.
‘Alke’ lankosi daug žmonių, kurie nesitaiksto su esamomis negerovėmis Tautoje ir valstybėje. Tokie žmonės neišvengiamai būna nepakantūs kitoms nuomonėms. Nepakančius žmones, manau, neįmanoma suvienyti. Šią savybę galima labai naudingai išnaudoti – jų pastabos būtų neįkainuojamos kuriant pasaulėžiūrą.
Apibrėždami gyvenimo tikslą, patį žmogų, žmogaus santykį su Gamta padėtume pamatą pasaulėžiūrai. Dabartinių, valstybėse paplitusių, tikėjimų šventikai nesugeba paaiškinti Dievo, tad nesunkiai juos nurungtume.
Manau, jei rastume kampelį ‘alke’, kur galėtume pasiginčyti apie sąvokas: žmogus, asmuo, Gamta, protas, kalba, mintis, šeima, Siela, Dvasia, Vėlė (yra dar vienas žodis, kuris daug ką paaiškina), gyvybė, mirtis ir t.t. neatskleisdami savo vardų ar slapyvardžių (vien tik mintys), sukurtume pasaulėžiūrą išgrynintą nepakančių žmonių.
Kembly, va ir Tau pastaba. Rašai: Nepakančius žmones, manau, neįmanoma suvienyti. Neiginys ne- reikalauja kito linksnio: Nepakančių žmonių… Mokydamas kitus pats mokykis.
Ačiū. Mano klaidos mano gėda.
Kitų aš nemokau lietuvių kalbos, svetimžodžiai yra išdavystė.
Didžiai Gerbiamas Jonai Vaiškūnai- Alko Įkūrėjau ir Vadove, mielas Krivi, ČIkagos lietuvių vardu sveikiname Jus garbingo penkmečio proga. Manau, tai, kad daugelis išeivijos lietuvių KASDIENĄ skuba atsiversti Jūsų grynai lietuvišką ir patriotišką laikraštį. Turime ką skaitytii, kuo pasidžiaugti… o kartais paliūdėti. Turime prašymą: paskirkite nors nedidelę skiltį pastovios Romuvių veiklos nušvietimui – te išeiviai daugiau gauna informacijos apie senąją lietuvių tautos religiją – dorovinį tikėjimą. Ir nebijokime naudoti lietuviškus tautinius terminus, žodžius be ‘LITUANISTINIU’ ar “BALTŲ – BALTŲJŲ AR PABALUSIŲ”, “PAGANI-ų pravardžių. Ačiū už pradėtas radijo laidas. Te tampa Jūsų radijo studija ne tik Lietuvos, bet ir supasaullėjusios lietuvių tautos radiju ir INTERNETINE TELEVIZIJA.
Nuoširdžiausi linkėjimai: būkite kūrybingais ir dvasingais, ryžtingais ir energingais , neišsenkančios sveikatos.
O dėl išvykstančių ar bėgančių iš Lietuvos, kelkite LIETUVIŠKŲ IŠNAUDOTOJŲ ŽIAURMĄ IR NEPASOTINAMUMĄ, STABDYKITE ŽIAURŲJĮ IŠNAUDOTOJIŠKUMĄ, kad mūsų šalelėje atlygiai už darbą susilygintų su nors vidutiniu Europoje ar Amerikoje. Ir niekas nebebėgs iš Lietuvos ieškodamas didesnių atlygių.