Trečiadienis, 10 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai

www.alkas.lt
2016 01 26 11:44
4
prof. Zygmuntas Baumanas 1925-2017) | VDU nuotr.

prof. Zygmuntas Baumanas 1925-2017) | VDU nuotr.

Z.Baumanas_vdu.lt
Zygmuntas Baumanas |vdu.lt nuotr.

Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam, kad praplėstų savo akiratį, bet, priešingai, kad liktų komforto zonoje, kurioje girdi tik savo pačių balso aidą.

Savo išvystytoje likvidžios modernybės teorijoje Z. Baumanas teigia, jog dabartiniame amžiuje visi sutarimai yra laikini ir trumpalaikiai. Būtent šios teorijos dėka profesorius šiandien laikomas vienu svarbiausių sociologų pasaulyje. 2015 m. kartu su VDU profesoriumi Leonidu Donskiu išleistoje knygoje „Moral Blindness: the Loss of Sensitivity in Liquid Modernity“ sociologas aptarė mūsų vis labiau individualistiniame pasaulyje prarastą bendruomeniškumą.

– Nelygybę Jūs esate pavadinęs „metastaze“. Ar demokratijai iškilo grėsmė?

– Tai, kas šiuo metu vyksta, galima pavadinti demokratijos krize, pasitikėjimo praradimu: įsitikinimu, kad mūsų valdžia yra korumpuota, kvaila ir nekompetentinga. Veiksmams reikia galios, tam, kad galėtume kažką padaryti, mums reikalinga politika – gebėjimas nuspręsti, ką reikia padaryti. Tačiau tos jungtuvės tarp galios ir politikos tautinėje valstybėje jau pasibaigė. Galia tapo globalizuota, tačiau politika išliko tokia pat lokali kaip ir anksčiau. Politikos rankos yra nukirstos. Žmonės nebetiki demokratine sistema, nes ji nesilaiko savo pažadų. Mes tai pastebime, pavyzdžiui, migracijos krizės atveju: tai globalus reiškinys, tačiau mes vis tiek veikiame ribotai. Mūsų demokratinės institucijos nėra pritaikytos tarpusavio priklausomybės situacijoms. Dabartinė demokratijos krizė yra demokratinių institucijų krizė.

– Į kurią pusę šiuo metu yra pasvirusi Jūsų aprašyta švytuoklė tarp laisvės ir saugumo?

– Tai dvi vertybės, kurias be galo sunku suderinti. Jei norite daugiau saugumo, teks paaukoti tam tikrą dalį laisvės; jei norite daugiau laisvės, teks atsisakyti saugumo. Ši dilema tęsis amžinai. Prieš 40 metų patikėjome, kad laisvė triumfavo, ir pradėjome vartotojiškumo orgiją. Atrodė, kad viskas įmanoma, kai pasiskolini pinigų: automobiliai, būstai… Tiesiog už juos sumokėdavai vėliau. 2008-ųjų įspėjamasis signalas, kai paskolos išseko, buvo skaudus. Po to sekusi katastrofa, socialinė griūtis ypač smarkiai smogė viduriniajai klasei, nutempdama ją į pavojingą padėtį, kurioje ji išliko iki šiol: jie nežino, ar jų įmonė susijungs su kita ir juos atleis, nežino, ar tai, ką nusipirko, tikrai priklauso jiems… Tai jau konfliktas ne tarp klasių, bet tarp kiekvieno žmogaus ir visuomenės. Tai yra ne tik saugumo, bet ir laisvės stoka.

– Sakote, kad progresas yra mitas, nes žmonės nebetiki, kad ateitis bus geresnė už praeitį.

– Mes gyvename tarpuvaldžio laikotarpyje – tarp laiko, kai turėjome tikrumą, ir kito laiko, kai senoji tvarka nebeveikia. Mes nežinome, kas ją pakeis. Eksperimentuojame su naujais veikimo būdais. Ispanija pabandė kvestionuoti dalykus Gegužės 15-osios (15M) judėjimu, kai žmonės užėmė viešąsias erdves, ginčijosi, mėgino pakeisti parlamentines procedūras tam tikra tiesiogine demokratija. Tai netruko ilgai. Taupymo politika tęsis, niekas jos negali sustabdyti, tačiau ji vis dar gali būti sąlyginai efektyvi ieškant naujų veikimo būdų.

– Esate teigęs, jog 15M ir globalinis „Occupy“ judėjimas žino, kaip atverti kelią, bet ne kaip sukurti kažką tvirto.

Žmonės viešose erdvėse kurį laiką pamiršo nesutarimus bendro tikslo vardan. Jei tikslas yra neigiamas, kai ant kažko pykstama, sėkmės tikimybė yra didesnė. Tam tikra prasme tai galėjo būti solidarumo sprogimas, tačiau sprogimai yra labai galingi ir trumpalaikiai.

– Jūs taip pat manote, kad vaivorykštinėse koalicijose dėl jų pobūdžio nėra vietos lyderystei.

– Taip yra būtent todėl, kad tokie judėjimai stokoja lyderių, kurie juos galėtų pergyventi. O kadangi jie neturi lyderių, savo pasiryžimo siekti tikslo jie negali paversti konkrečiais veiksmais.

– Ispanijoje 15M judėjimas padėjo atsirasti naujoms politinėms jėgoms – politinei partijai „Podemos“.

– Vienos partijos pakeitimas kita problemos neišspręs. Problema nėra ta, kad išrinktos ne tos partijos, o ta, kad jos nevaldo padėties. Ispanijos bėdos yra globalios problemos dalis. Klaidinga manyti, kad viską galima išspręsti iš vidaus.

– Ką manote apie katalonų nepriklausomybės projektą?

– Manau, kad mes vis dar vadovaujamės Versalio sutarties principais, kai buvo išvystyta idėja, jog kiekviena tauta turi teisę į savivaldą. Tačiau šiandieniniame pasaulyje tai yra fikcija – jau nebėra homogeniškų teritorijų. Šiandien kiekviena visuomenė yra tik diasporų kolekcija. Žmonės prisijungia prie visuomenių, kurioms jie ištikimi, ir moka savo mokesčius, tačiau tuo pat metu jie nenori atsisakyti savo tapatybės. Ryšys tarp tavo tapatybės ir vietos, kurioje gyveni, nutrūko. Padėtis Katalonijoje, kaip ir Škotijoje ar Lombardijoje, yra prieštaravimas tarp gentinės tapatybės ir pilietybės. Jie europiečiai, tačiau nori bendrauti su Briuseliu ne per Madridą, o per Barseloną. Ta pati logika iškyla beveik visose šalyse. Mes vis dar vadovaujamės principais, nustatytais I-ojo pasaulinio karo pabaigoje, tačiau pasaulyje įvyko tiek daug pasikeitimų.

– Jūs skeptiškai žiūrite į taip vadinamus „fotelio aktyvistus“ (angl. armchair activists), kurie protestuoja socialiniuose tinkluose, ir teigiate, jog pigios interneto pramogos mus bukina. Ar tai reiškia, kad socialiniai tinklai yra naujasis opiumas liaudžiai?

– Tapatybės klausimas pasikeitė nuo kažko, ką turi vos gimęs, į užduotį: turi sukurti nuosavą bendruomenę. Tačiau bendruomenės nėra kuriamos, tu arba ją turi, arba ne. Socialiniai tinklai gali sukurti tik pakaitalą. Skirtumas tarp tinklo ir bendruomenės yra tas, kad bendruomenei priklausai tu, o tinklas priklauso tau. Tinkle tu jautiesi valdąs padėtį. Jei nori, gali pasikviesti draugų, jei nori, gali juos išmesti. Tu gali kontroliuoti svarbius žmones, kurie tau artimi.

To dėka žmonės pasijaučia kiek geriau, nes vienatvė, baimė, kad tave paliks, yra pati didžiausia mūsų individualistų amžiuje. Tačiau internete taip lengva draugus pridėti ar išmesti, kad žmonės nesugeba išmokti tikrų socialinių įgūdžių, kurių reikia kai išeini į gatvę, kai eini į darbą, kur susitinki daug žmonių, su kuriais reikia prasmingai bendrauti. Popiežius Pranciškus, kuris yra puikus žmogus, savo pirmąjį interviu po išrinkimo davė Eugenijui Scalfari, italų žurnalistui, kuris yra viešai žinomas kaip ateistas. Tai buvo ženklas: tikras dialogas vyksta ne tada, kai kalbiesi su žmonėmis, kurie tiki tokiais pačiais dalykais, kaip ir tu.

Socialiniai tinklai neišmoko mūsų dialogo, nes ten labai lengva išvengti kontraversijos… Tačiau dauguma žmonių socialinius tinklus naudoja ne tam, kad vienytųsi, praplėstų savo akiratį, bet priešingai – kad apsibrėžtų sau komforto zoną, kurioje vieninteliai jų girdimi garsai yra jų pačių balso aidas, o vieninteliai matomi dalykai yra jų pačių veido atspindžiai. Socialiniai tinklai yra labai naudingi, jie suteikia malonumą, tačiau jie yra spąstai.

Parengta pagal dienraštį „El País“

Apie prof. Zygmuntą Baumaną

Zygmuntas Baumanas (g. 1925 m.) studijavo Varšuvos universitete, vėliau jame dirbo. Nuo 1968 m. dėstytojavo Tel Avive ir Haifoje, Izraelyje, o 1971 m. pradėjo dirbti Lidso universiteto (Jungtinė Karalystė) Sociologijos katedroje, kurią Z. Baumanas pats sukūrė bei kuriai daug metų vadovavo.

Išskirtiniu produktyvumu pasižyminčio mokslininko darbų temos — dabarties tapatybės trajektorijos, globalizacijos pasekmės žmogui, socialinė mintis ir viešoji erdvė. Jo vardas ypač nuskambėjo pasaulyje 1989-aisiais, pasirodžius knygai „Modernybė ir holokaustas“. Už šį leidinį Z. Baumanui suteikta Amalfio sociologijos ir socialinių mokslų srities premija.

2007 m. profesoriui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro vardas. 2010 m. spalį prof. Z. Baumanas pirmą kartą apsilankė Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universitete – čia jis skaitė paskaitą tema „Natūrali blogio istorija“. Už trejų metų sociologijos klasikas darkart aplankė VDU ir su prof. L. Donskiu surengė viešą paskaitą „Moralinis jautrumas netikrumo amžiuje“.

2015 m. kartu su prof. Leonidu Donskiu išleistoje knygoje „Moral Blindness: the Loss of Sensitivity in Liquid Modernity“ prof. Z. Baumanas diskutuoja apie moralinį jautrumą. Knygoje moralinio jautrumo lemtį mąstytojai nagrinėja pasitelkdami adiaforos sąvoką, kuri apibūdina šiandieninės visuomenės moralinį sąstingį. Pasaulyje, kuriame visi skuba gyventi ir yra susirūpinę naujausiomis technologijomis bei paskalomis, kyla grėsmė prarasti jautrumą kitam.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Baumanas. Natūrali blogio istorija
  2. Gyvasis sociologijos klasikas prof. Z.Baumanas skaitys paskaitas (video)
  3. Ambasadoje Stokholme pagerbtas lietuvių kilmės Nobelio premijos laimėtojas
  4. 7 būdai, kaip mažinti vaikų patyčias internete
  5. D. Stancikas. Europa savo spąstuose
  6. A. Rusteika. Ką sušaudė Paryžiuje
  7. Amerikiečių profesoriai priblokšti: universitetai nemoka išnaudoti interneto
  8. S.Martinavičius. Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos spec. tarnybos?
  9. Š. Navickis. Žvėries agonija
  10. Baltijos Asamblėjos mokslo premija įteikiama Lietuvos fizikui A.P.Piskarskui
  11. „Agora“ kviečia kartu paminėti S.Šalkauskio gimtadienį
  12. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  13. A. Martinkus. Ar Lietuva sulauks savo Boriso Jelcino?
  14. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  15. Vytauto Didžiojo universitetas švęs atkūrimo 25-metį
  16. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  17. P. Gylys. Autoritarinė Lietuva – „demokratijos eksportuotoja“
  18. Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien
  19. J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose?
  20. Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas L. Telksnys: Ateityje robotus maitins žmogaus šiluma

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Pikc says:
    7 metai ago

    Na, jei ten liberastiko donskio pavardė figūruoja – skaityt neverta. Ir apskritai – atsižvelgiant į autoriaus tautybę ir jo nagrinėjamas temas, jo postringavimus vertinčiau atsargiai. 🙂

    Atsakyti
    • !!! says:
      7 metai ago

      Nėra čia ką vertint,tai donckis kvadratu…

      Atsakyti
  2. andrius says:
    7 metai ago

    Jei kas nežino ar jau sugebėjo pamiršti, tai priminsiu, jog šitas Zigmundas Baumanas buvo ilgametis Sovietų sąjungos ir Lenkijos MGB agentas, slapyvardžiu “Semionas”, o vėliau išsitarnavo iki MGB majoro laipsnio, asmeniškai dalyvavo naikinant lenkų AK partizanus (o taip pat yra dalyvavęs ir MGB operacijose prieš Lietuvių partizanus).”

    Atsakyti
  3. Dronas says:
    7 metai ago

    Nesuprantu kodel dergia autoriu, teisingai parasyta. tiesa socialiniaia tinklai turi ir naudinga paskirti, bet dauguma zmoniu isteis su malonumu pasukaus tinkle, pavyzdiui mano bosas toks ir anoks, o paskui ueje i darba uzliai sibuciuos to bos uzpakali, iskus kolega ir pilvu slaiusios del priedu.

    Atsakyti

Komentuoti: !!! Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?

2022 08 09
VDU plečia paramos Ukrainos žmonėms veiklas | VDU nuotr.

VDU plečia paramos Ukrainos žmonėms veiklas

2022 08 07
Kelio ženklas – gyvūnai | am.lt nuotr.

Technologija, padėsianti kelių saugumui

2022 08 07
Belaidis internetas | sumin.lt nuotr.

Kaip taupyti mobiliuosius duomenis užsienyje?

2022 08 05
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Transeuropa: idėja ir galia

2022 07 28
Kaip pasidaryti gerą sumuštinį pietums darbe

Kviečia neįprastas sumuštinių renginys

2022 07 25
Lietuvių kalbos ir kultūros kursai | vdu.lt nuotr.

VDU rengiamuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose – dalyviai net iš 22 užsienio šalių

2022 07 23
KT | pixabay.com, Alkas.lt koliažas

KT nagrinės „galimybių paso“ teisėtumą

2022 07 11
Vonios aksesuarai | brabantia.com nuotr.

5 patarimai, kaip sukurti praktišką vonios kambarį

2022 07 05
Istorijos mokytojas Martynas Maniušis

Ar būtent tai – jau Trečiasis pasaulinis karas?

2022 06 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

2022 08 09
„Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos | logitech.com nuotr.
Technika ir technologijos

Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos!

2022 08 09
Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų
Lietuvoje

Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų

2022 08 09
Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto
Lietuvoje

Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

2022 08 09
Neringos savivaldybė perėmė Pervalkos švyturį
Lietuvoje

Neringos savivaldybė perėmė Pervalkos švyturį

2022 08 09
Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų
Gamta ir žmogus

Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų

2022 08 09
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus
Lietuvoje

Olimpinėms sporto šakoms – dar 4,4 mln.

2022 08 09
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Vilniečių namus pasieks išmanieji skaitikliai

2022 08 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Apžvalgininkams apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • Global-Kapitalistas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • visada malonu apie D. Kreivys žada ginti vartotojų interesus
  • tiesiog apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos!
  • Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų

Skaitomiausi straipsniai

  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 31
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 31
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 490; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 488; komentarų: 21
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 487; komentarų: 0
  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 437; komentarų: 6

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 09
0
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Antikos civilizacijoje viena šalia kitos subrendo dvi moralistinės filosofijos kryptys. Pirmoji – stoicizmas, antroji – krikščionybė. Jos labai panašiai vertino...

Skaityti toliau

VDU plečia paramos Ukrainos žmonėms veiklas

by Kristina Aleknaitė
2022 08 07
0
VDU plečia paramos Ukrainos žmonėms veiklas | VDU nuotr.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Vytauto Didžiojo universitetas aktyviai įsitraukė į įvairias galimas pagalbos ukrainiečiams veiklas ir sumanymus. Universitetas rūpinasi galimybėmis...

Skaityti toliau

Technologija, padėsianti kelių saugumui

by Ditė Česėkaitė
2022 08 07
1
Kelio ženklas – gyvūnai | am.lt nuotr.

Neįtikėtinu greičiu tobulėjant technologijoms, dalis su eismo saugumu susijusių problemų vis dar laukia efektyvių sprendimų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Apžvalgininkams apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • Global-Kapitalistas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • visada malonu apie D. Kreivys žada ginti vartotojų interesus
  • tiesiog apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Lol apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

Kitas straipsnis
Švediją sukrėtė pabėgėlių centre nužudyta darbuotoja

Švediją sukrėtė pabėgėlių centre nužudyta darbuotoja

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai