Alko radijuje pradedama nauja laida „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas kartu su įvairiais pašnekovais, kurie remsis mokslo pasiekimais, filosofinėmis teorijomis bei kartu su įvairių religinių konfesijų atstovais ieškos atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“
Tai laidų ciklas, savotiškas almanachas, kuris mus ves į nežinomus tolius, į tuos dvasinius tolius į kuriuos žmogus per savo sąmoningą egzistencija pastoviai ieškojo bei bandė atsakyti į klausimus:
– Kas AŠ? Kodėl būtent AŠ?
– Kodėl Žmogus gimsta bejėgis, priklausomas nuo tėvų ir aplinkos – miršta ligotas, bejėgis, priklausomas nuo kitų žmonių, socialinių sąlygų?
– Juk niekas neklausia Žmogaus sutikimo gimti šiame pasaulyje – kaip ir niekas neklausia Žmogaus sutikimo mirti?
„Visiems mūsų pašnekovams užduosime vienodus klausimus. Ir tikėsimės, kad jų žinios, įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų egzistencijos suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio egzistavimo čiužinio, kuris užtemdęs mūsų protą ir širdį grubumu, šaltumu ar prievarta artimajam, buitine rutina, vartojimo bukumu. – sako laidos vedėjas G. Citukas.
Šį kartą kalbamės su Jonu Vaiškūnu – etnokosmologu, alkas.lt vyr. redaktoriumi ir įkūrėju.
Susiję straipsniai:
- J. Almonaitienė. Kokia jūsų darbo prasmė?
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve Onute Maksimenko (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuviu Vladislavu Šinkūnu (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve Margarita Podchaliuzina (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo akademinės kapelos vadovu V. A. Černušenko (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve, kalbininke Vanda Kazanskiene (II) (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve, menininke Marta Žuravskaja (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininku prof. G. Želviu (II) (video, nuotraukos)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuviu Audriumi Jakovlevu (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lituanistinės mokyklos mokytoja Apolonija Kalniūte
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininku prof. G. Želviu (I) (video)
- „Apie teisę ir ne tik“: Ar Lietuva jau teisinė valstybė? (audio)
- „Apie teisę ir ne tik“: Ar suprantame kaip veikia teisinė sistema? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas pakirpo lietuvių aviacijai sparnus? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Valdovų rūmai – tarp praeities ir ateities (audio)
- „Kelionių kompasas“: Kaip išmokyti jaunąją kartą prasmingai keliauti? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos žurnalistika – ir vienas lauke karys! (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kada išmoksime valstybės valdymo meno? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Justinianas Didysis rastų bendrą kalbą su Vytautu Didžiuoju? (audio, video)
- V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
- V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
- V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
“tebūnie tas ir tas…”
čia galbūt labiau bei plačiau apimantis mūsų mitologinių gelmių, įžvalgų, prigimties pavyzdinis
…mažos mergaitės atsakas; daugelis jį yra perskaitę, bet atsimint ne visuomet gebam (apie tai baigmėj)
o išankstinis, sakyčiau stebuklinis atsakas į aiškų bei suprantamą klausimą apie žmoniją šis:
prieš 15 min. atėjęs daugiausiai šventovių ar šventyklų pasaulyje turinčio miesto erdvėje
– “į Žemę gimtimi atėjusi siela, savo žmogiškojo kūno pavidalą įgaunant, atsiskiriant nuo
Moters-Motinos kūno, išsyk tampa savotiškąją pasaulio bomže (bomžas labai, net per labai grubus sklolinys,
tačiau šiuo atveju vartotinas, kad nepasiklyst: b.o.m. ž. slaviškoji valstybininkų prižiūrėtojų išraiška apie
asmenis (pagal mus būtų labiau “piliečius”) be vietos pilyse, taip, tik Pilyse-Valstybėse, neturinčius
apibrėžtos gyvenamosios vietos), todėl …kūniškąjį pavidalą įsigijusi siela, paliekant įsčias ir ateina į
n e a p i b r ė ž t į, kuri ir visu savuoju beribiškumo neapibrėžtumu pati savaime ir yra Prasmė
tai ginčytina, priimtina, atmestina, aptartina, bet… patirta ir “nešama’ savimi, savyje SAVAIP, kiekvieno iš mūsų
čia esančių; todėl filosofiškai tariant yra vienas aptakus (nuo teka, tekėti, TEKTI) atsakas, kad jokių klaidų
Visata sava esybe nei kurt nei naikint pajėgos nėra įgavusi, ir vadint, kad mūsų Dievai, jų Dievai, savi Dievai
ar svetimi dievai (dykumų, džiunglių, Okeanijos, Amazonijos, pieatų ar šiaurės, Afrikos ar Uralo-Himalajų)
ten ar ten, taip ar taip nėra teisingi, ar beturi Prasmę.
čia ir senobinė Tautos išmintis, mažutėlaitytės lietuvaitės lūpomis iš amžių skambesio kalba lietuviškąja
atnešusį šį visuotinį leidimą TEBŪNIE
(ar atlaidą krikščion-musulmonišką
ar dar bet kokį visokį)
– mūsų kultūra yra Kūrybos kultūra,
nors Piliakalnių-Tvirtovių atmintis,
VYČIO pasaulinis žymuo,
byloja ir apie deramą ginties-karybos
p r a s m i n g u m ą, – ČIA.
Kuo ir turime dalintis,
– taikiai, bet su ginklais,
kai visuomet, – nuo visų
apginant, save bei kitus,
tuo aiškiu TAIKIU šūkiu
– pačiu aukščiausiai griežtu civilizacinės santvarkos nuo medžio, titnago, rato, piramidžių ir raketų su naftos
rafinavimo išradimais LDK plote, visuotinio ūgio bei žmonijos lemto išlikimo raidai –
apie mūsų alkus, šventvietes bei amžinuosius Dievus, ir visą kitą kuriančią Būtį
– “tebūnie ir tas ir tas…”
:)))))
Šaunuolis!!!
Įžanginėje dalyje Gediminas Citukas padarė kelias klaidas, kurios rėžia ausį:
,,– Kodėl Žmogus gimsta bejėgis,..” – gimsta dar ne žmogus, žmogumi daromas po kelių mėnesių (tai niekuo nepagrįsta ‘kemblio’ nuomonė 😀 ),
,,begalybė” – nereikalingas žodis jūsų kalboje (ginče, manau, nesugebėtumėte apginti šio žodžio).
Jonas Vaiškūnas, manau, turėjo kalbėti kaip Romuvos Vaidila. Vaidila negalėtų slėptis už žodelių: ,,mes, mums, mūsų, kiekvienas, žmogus, jis ir TAIP TOLIAU… ” (Jonas Vaiškūnas buvo pristatytas etnokosmologu, bet kalbėjo, manau, ne apie etnokosmologiją).
Parašykite kas nors, kad ‘kemblys’, kaip visuomet, KABINĖJASI PRIE ŽODŽIŲ 😀 😀
Bent jau ne prie tarptautinių žodžių – ir tai jau pažanga… 🙂
kemblys nori dėmesio, duokim mes jam jo…o Jonas šaunuolis: moka ir turi ką pasakyt, nepaisant kalbinių klaidelių…
Ačiū už dėmesį 😀 😀 bet Jonas galėtų būti daug daug šaunesnis.
Tomai Baranauskai, ‘kemblys’ kabinėjas prie SVETIMŽODŽIŲ. Tie ‘tarptautiniai’ žodžiai nevienodai suvokiami skirtingose tautose (pvz., anglakalbiai nesuvoks ‘generatoriaus’ taip kaip mes, o, pakvietęs lenką į ‘restauraciją’, jį nudžiugintum 😀 ). Man visi tarptautiniai žodžiai yra svetimžodžiai, jei išstumia tą pačią prasmę turinčius lietuviškus žodžius.
Ta proga priminsiu Tavo pažadą ‘kembliui’ įteisinti žodį VADYSTĖ mokslinėje kalboje. Kaip sekasi?
Atleiskit už kvailą klausimą, na bet vis tiek smalsu, į ką keisti žodį “begalybė”?
Begalinė yra budvardis, todėl netinka.
Nežinau.
Kodėl tau reikia keisti? (klausimu į klausimą) 🙂
Jei nežinai, tai ko siūlai?
‘Šviesuly’, keisk begalybę į ką tik nori: saldainius, kojines ar seną laikraštį – man tas pat, kad tik tau už ją ką nors duotų.
Nusišneki ir nejauti.
Na, pats gi sakei, kad žodis nereikalingas. Tai va todėl ir smalsu, nes sąvoka reikalinga.
pi-Rate, laidos pradžioje (pirmą kartą, laikas nuo 2:05) Gediminas Citukas pasakė, manau, nereikalingą žodį ,,begalybė” sakinyje: ,,Kodėl gimdami ateiname iš nebūties, begalybės…”
Iš kur atėjome nežinome – tinka ‘nebūtis’, nes dabar esame ‘būtyje’. ‘Begalybė’ jau teiginys. Jei Gediminas Citukas mums dabar įrodys, kad MES visi ateiname iš begalybės į šį gyvenimą, atsiprašysiu.
Tikrovę aš suvokiu penkiais pojūčiais: lytėjimu, skoniu, uosle, klausa ir regėjimu. Man pojūčiais gaunamos žinios yra pirminiai tikrovės ženklai. Žodžiai yra ANTRINIAI, nesusieti su tikrove, ženklai.
Skirtumą, kas nesidomi, supras iš sekančio pavyzdžio: tarkim, eigulys paprašė manęs atnešti kankorėžį iš miško. Paimčiau pirmą pasitaikiusį. Jei eigulys sugebėtų perteikti man mintimis vietą miške, medį, atneščiau būtent tokį, kokio jam reikia, tarkim, sėklą išsaugoti. (Gyvūnai, augalai… vienaląsčiai manau, mintimis perteikia žinias.)
Gediminas Citukas, keldamas tokius klausimus, turėtų suvokti kalba perteikiamų minčių savitumus. Įterpti nereikalingi žodžiai trukdo suvokti mintį. Krenta pačios laidos lygis.
Ai, aš išklausiau tik minutę ir peršokau į trečią ar ketvirtą minutę. Šnekėjo apie tą patį. Tada šokau dar toliau.
Pritariu, kad laidoje yra per daug žodžių. Na, ką parysi. Kiekvienas turime savo kalbėjimo stilių.
Na Keblys sako: “Tikrovę aš suvokiu penkiais pojūčiais: lytėjimu, skoniu, uosle, klausa ir regėjimu.”
Leisiu tureti kita nuomone, nes manau, kad tikrove suvokiame PROTU! ir kartais panaudodami tuos penkis pojucius. Kad ponui Kembliui butu aiskiau, o jis protingas vyras, tai pagalvok, kaip tamsta lytejimu, skoniu, uosle, klausa ir regejimu suvoki tai, kad gyveni visatoje, kad Zeme apvala, kad yra kontinentai, knygos na ir visa kita. Taigi PROTU suvokiame ir kiekvienas SKIRTINGAI!
Malonu, kad dr.Jonas Ramanauskas parašė savo nuomonę. Mūsų susirašinėjimas viešas, tad gal bus nauda kitiems pastebėti mūsų klaidas.
Mano nuomone protas yra sukuriamas kalba, kurią perimame iš tėvų (kalba yra savotiškas svetimkūnis asmenyje). Taip, manau, kiekvienas būtent kitaip suvokia tikrovę protu, nes žodžiai mums kiekvienam tik antriniai tikrovės ženklai, po pojūčiais gaunamų ženklų.
Gal galėtumėte paaiškinti, kaip būtumėte išmokęs kalbėti, jei Gamta nebūtų apdovanojusi jus minėtais penkiais pojūčiais.
Kemblys: “Mano nuomone protas yra sukuriamas kalba,…”
Va cia vel ta pati problema. Nebutu smegenu ir tie tamstos visi pojuciai NIEKO nepagelbetu! Na niekaip nepagelbetu! Jei dar aiskiai suvoktume paprasta dalyka, kad tie pojuciai yra ypatingai NETOBULI. Na kad ir klausa…. tik 20Hz …20Khz diapazone girdime! Na ka jau ten kalbeti apie akis…. labai siaurame elektromagnetiniu bangu diapazone matome, tai yra ta diapazona ivardijame kaip SVIESA! O realus diapazonas tukst. kartu platesnis. O ka jau apie uosle? Suo ir tas geriau uzuodzia! Taigi kaip zmones visai neturime kuo pasigirti…. isskyrus PROTU ir tai labai abejotina, ar tai galime prisiskirti sau, aiskiai man atrodo, kad be sielos, net ir protas nepadetu! Tai yra tai, kas valdo musu kuna tai ne vien protas, o greiciau visa ta reikala organizuoja SIELA pasinaudodama tokia terpe, kuria ivardiname smegenimis. Zinau tiksliai viena dalyka, kad ypatingai mazai apie tai zinau, nes mazutes smegenelis na niekaip negali apimti visumos nors tu ka. Taigi apie visuma niekada visko ir nesuzinosime. Tai belieka pasikartoti, kad NUOMONE galima tureti, ir gal kokiame 11-am erdves matmenyje ta nuomone gal ir turi mikroskopine reiksme. Ne daugiau.
Na pasiziurekite, parasau komentara, tai yra parasau savo nuomone, o va ima visi kiti ir niekaip nesutinka su manimi, o tai reiskia labai paprasta dalyka, jie kitaip jaucia, kitaip mato, kitaip galvoja, turi kita informacija ir yra kitoje erdves vietoje ir laike. Taigi pagalvojus niekaip negali buti taip, kad kas nors imtu ir su mano nuomone sutiktu. Gal tik pagal koki nors viena ar du parametrus, o visumoje NIEKAIP!
Atsiprašau, bet jūs man nepaaiškinote kaip būtumėte išmokęs kalbėti, jei Gamta nebūtų apdovanojusi jus minėtais penkiais pojūčiais.
Pridursiu dar. Ir kitaip net negali buti, kad kiti su mano nuomone sutiktu, jei daznai pasitaiko, kad as pats su savo nuomone nesutinku budamas tame paciame laike ir erdveje ir turedamas tuos pacius pojucius ir protinius sugebejimus. Taigi esu gerokai apsiprates su busena, kai kiti turi kita nuomone, nesutampancia su mano…:)
Jonai, šaunus užmojis!
Beje, ar jūsų laidai reikia kitos nuomonės?
Kviečiame. Išklausysime Jus 🙂
Tai kaip, Arūnai, dėl kitos nuomonės?
Svarstome tokią galimybę. Pranešime po kurio laiko 🙂
Ačiū!
Sakykite kada ir kur 🙂
Labai geras pasisakymas. Čia dar neseniai girdėjau Trinkūno pasisakymo įrašą, kad “gyvenimo prasmė – pratęsti giminę”. Irgi sutinku.
Iš esmės tai labai panašu, nuo ko aš pats pradėčiau, jei kalbėtume apie Tautos vienijimąsi ir bendrą pasaulėžiūrą. Gyvenimo prasmė – tai pradžių pradžia, todėl laidą sugalvojo tikrai gerą. Vis dėlto, kai kur galima ginčytis ir papildyti, pavyzdžiui, aš nevisai sutinku, kad pomirtinis gyvenimas yra tik anapus: įmanomas nemirtingumas ir šioje Žemėje… 😉
Ponas Vaiskunai!Patikslinkite pavadinima:ne “alkas”.o alkai.irodymas”stella Alkaid eta ursa maior”.O juk parasyta”dangus vienintelis mokytojas ir auksciausias teisejas.As fonetiskai persasysiu tos zvaigzdes runas:
“Akai broliu kugis,gelinu vergu mirtis papartis”.Mazdaug taip.Alkaimas,o kaRamove,o ne civiliam.
“„Visiems mūsų pašnekovams užduosime vienodus klausimus. Ir tikėsimės, kad jų žinios, įžvalgos kažkiek PRIARTINS prie mūsų egzistencijos suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio egzistavimo čiužinio, kuris užtemdęs mūsų protą ir širdį grubumu, šaltumu ar prievarta artimajam, buitine rutina, vartojimo bukumu. – sako laidos vedėjas G. Citukas.”
Nenusiminkime, tikrai nepriartins ne per nago juodyma, taciau bandyti gal ir galima ir net nuomone turetu yra gerai. Va tai cia yra gali buti tas egzistencijos tikslas: Tureti nuomone! O toji nuomone gal ir turi kokia nors prasme toje daugiamateje (moksle manoma vienuolikamateje) erdveje.
Taip -greičiausiai teisus Jonas Ramanauskas, kad gal ir nepriartins ir neatsakys ši laidą į egzistencinius klausimus, kaip, kad ir mūsų mokslas negali atsakyti net ne vieną iš šių klausimų. O ką bekalbėti, kad mokslas nežino kiek yra išmatavimų erdvėje: anskčiau žmogus iš savo patirties keturis išmatavimus žinojo, apibręždams tai, kaip to laikotarpio mokslo pasiekimais, o dabar (teoriškai) 11-a. Tai ateityje gal būt ir dar daugiau… Bet jeigu mūsų dualus “protelis” galėtų šią akimirką stebėti savo pasaulio suvokimą ir savo mąstymą – jau būtų atsakymas į šiuos klausimus arba bent jisai nekenktų kitam žmogui ir gyventų kaip Žmogus su savo aplinka ir aplinkiniais.
Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?! Į šį klausimą gali atsakyti tiktai žmogus prasmingai pragyvenęs gyvenimą! Ar gali tuo pasigirti, kad ir daugumas mūsų laikų profesorių?! Deja, NE!
1955 metais teko bendrauti su Leningrado archeologijos profesoriumi S.I. Rudenko, kuris keliasdešimt metų atidenginėjo skitų kurganus! Tai buvo ne tiktai savo sryties specialistas bet ir ŽMOGUS, padėjęs daugumai tremtinių!!! Visus mūsų laikų sutiktus profesorius lyginu su JUO! Daugelis jų yra tiktai vienintelės savo siauros srities žinovai ir net nėra skaitę seniausiųjų kultūrų, tame tarpe ir arijų-LIETUVIŲ, šaltinius. Jie man atsako trumpai – neturių (neturime) laiko skaityti! Daugelis jų net nesiteikia diskutuoti! Ne! Ne apie gyvenimo prasmę!
O tam, kad diskutuoti apie gyvenimo prasmę, ponai, reikalinga ne tiktai perskaityti bet ir įminti bei išstudijuoti ne mažiau 300 seniausiųjų kultūrų šaltinių!!!