Trečiadienis, 25 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai

Vytautas Budnikas, www.delfi.lt
2015 11 09 00:03
25
Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.

Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“.

Vis dėlto norėtųsi, kad autorius praplėstų savo kabinetinio samprotavimo ribas. Neturėtų jis faktinės asmenvardžių rašybos publicistikoje, literatūroje ir kt. automatiškai perkelti į teisę. Asmens tapatybės dokumentas nėra absoliuti to asmens nuosavybė.

Bet kuri valstybė išduoda savo patvirtintą asmens tapatybės dokumentą, jei tik šis asmuo atitinka tos valstybės teisės aktais nustatytus reikalavimus. Vadinasi, teisės aktų kūrėjas nėra asmens tapatybės dokumento prašantis asmuo – jų autorius yra valstybė, kitaip tariant, tos valstybės visuomenė. Tad nelogiška manyti, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti iš visuomenės, į kurią jis nori integruotis, jam asmeniškai tinkančios tvarkos, t.y. jis negali kelti savarankiškų reikalavimų visuomenei, kuri yra nustačiusi savo piliečių bendrabūvio tvarką – nustačiusi asmens tapatybės dokumento išdavimo, jo įgijimo ar vartojimo taisykles. Kitaip tariant, norint tapti konkrečios visuomenės nariu (piliečiu), privalu laikytis ir tos visuomenės nustatytų reikalavimų, įskaitant dokumentų išdavimo, jų pildymo (įrašų), saugojimo ir naudojimo tvarkos.

Autorius apeliuoja į tarptautinės žmogaus teisių institucijas (EŽTT), neva jos vėliau ar anksčiau įpareigos Lietuvą rašyti asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose Lietuvos socialdemokratų ir liberalų pageidaujama tvarka. Tačiau EŽTT jau vienareikšmiškai yra pasisakęs, jog asmenvardžių rašyba yra valstybės diskrecijos reikalas, o šiuo atveju mūsų šalis nustatydama asmenvardžių rašybą asmens tapatybės dokumentuose jokios žmogaus teisės nepažeidžia.

Tad nėra ir prasmės diskutuoti su autoriumi dėl to, pažeidžia Lietuvos valstybė, ar nepažeidžia žmogaus teisių, reikalaudama laikytis jos visuomenės nustatytų teisinių normų. Atrodytų, kam autoriui barstyti savo galvą pelenais ir draskytis marškinius nuo krūtinės, kai mūsų šalyje visiems ir taip viskas aišku?

Beje, jis neįvertina milžiniško lėšų poreikio valstybei pertvarkant duomenų bazes (Sodros, Registrų centro, notariatų ir kt.) pradėjus pavardes rašyti papildomomis raidėmis. Tikėtina, kad Vilnijos krašto Lietuvos lenkams atsirastų kitos valstybės subsidijų keičiant asmens dokumentus, t.y. perrašant tariamų lenkų pavardes į asmens dokumentus originalo kalba. Bet vargu, ar mūsų valstybė gaus iš kitos valstybės subsidijas pertvarkant duomenų bazes po tokių drastiškų lietuviškos abėcėlės pasikeitimų. Tad logiška klausti: kodėl mes, mokesčių mokėtojai, turime apmokėti kažkieno brangiai kainuojančią politinę užgaidą, juolab, kai naujasis Lenkijos prezidentas nesutiko daryti analogiškų nuolaidų Lenkijoje gyvenantiems lietuviams, motyvuodamas, kad tam reikia labai daug lėšų?

Vargu, ar kas tiki, kad mūsų valstybė yra turtingesnė už Lenkijos valstybę. Greičiau mūsų valdžia (socdemai, liberalai ir kt.) yra nuolankesnė ir pasirengusi beatodairiškai patiesti gražius kilimėlius panašiems politiniams reikalavimams.

Bet svarbiausia, kodėl autoriui atrodo, kad trijų raidžių problema mūsų valstybėje yra prioritetinė?

Mūsų žiniomis, apie trečdalis Lietuvos piliečių gyvena skurde arba žemiau skurdo ribos. Žmonių atlyginimai yra vieni iš mažiausių Europoje. Beveik trečdalis Lietuvos piliečių jau emigravo iš Lietuvos, o jų vietą planuoja užimti į Europą atplūstantys imigrantai. Mūsų vaikų gimstamumas yra itin žemas ir nebeužtikrina kartų kaitos – paprastais žodžiais kalbant, mūsų tauta jau miršta. Lietuvoje masiškai plinta alkoholizmas ir narkomanija, šalis beveik pirmauja savižudybių skaičiumi pasaulyje, o Lietuvos vaikai yra patys nelaimingiausi Europoje.

Taigi, ar nemano autorius, kad savo intelektą ir emocijas dėl šių nelemtų trijų raidžių jis ir jo nuomonės išpažinėjai galėtų nukreipti solidarizuojant visuomenę, ugdant likusių lietuvių patriotizmą ir meilę savo kraštui, užuot prievarta brukant visuomenei permainas, kurios nežada jai jokios naudos, išskyrus trumpalaikes tam tikrų politikų asmenines ambicijas (o gal vis dėlto esama interesų?).

Šiuo atveju tenka pavydėti lenkams, kurie nuosekliai siekia savo tikslo ir saugo savo identitetą.

Autorius yra Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija
  2. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  3. J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
  4. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  5. J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
  6. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  7. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  8. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  9. Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video)
  10. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  11. P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
  12. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  13. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  14. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  15. V. Astas. Kam tarnauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija?
  16. Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui (nuotraukos)
  17. O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti
  18. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta
  19. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  20. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 25

  1. Tautietis says:
    7 m. ago

    Iki kokio absurdo priėjome, kad LIETUVIŲ TAUTAI tenka ginti LIETUVIŲ KALBĄ nuo garbingiausios Lietuvoje aukščiausios mokyklos VILNIAUS UNIVERSITETO filologijos fakulteto dekano turinčio Antano Smetonos, buvusio Lietuvos Prezidento pavardę(gal būt ir šaknų) .Kyla klausimas- ko moko Vilniaus Universitetas,ką jis atstovauja, kas jį įpareigoja revizuoti lietuvių kalbą. PROTU NESUVOKIAMA . Tai ne koks sulenkėjęs restauratorius ar neaiškios tautybės moteriškė, Tai kas tada yra Vilniaus Universitetas?

    Atsakyti
    • spranguma says:
      7 m. ago

      Ir iš senos senos (gūdžios?) praeties, kai dar ir VLKK, ir Seimas trupinukus sveikatytės turėję
      http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/59656?page=0
      liko vien bedantė, bevalė, na sakykim “partizaninė” VLKK prieglaudėlė
      http://www.vlkk.lt/paieska?q=spam

      be spūdlų, be riedžių, net ŠVIESOFORO atitikmenų paieškas nu-brau-ku-si
      http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/konsultacijos/paieska.html
      http://www.vlkk.lt/paieska?q=šviesoforas

      Ką dar nubrauks (už mokesčių mokėtojų, t.y. mūsų pinigus) smetoniškai-vaišniški deja
      …vlkkblefuskininkai, – tariam juk; vė-el-ka-ka-blefuskininkai, štai ir vi-sa ka-ka… smarada deja.

      Ir kaip erdžiai, –
      vien gūdžiai švieso-“FORIETIŠKAIS” perdūsavimais universitetizuotais iš po jėzuitiškai kilmingojo pa….
      na dar būna ir edukuotizuoti “forietiškai” “Šviesoj” kaip klubo vardą paveldėjus vėl “perlenkynas”
      (nuo žodžio lenkt!!) įvykęs http://www.rankiniolyga.lt/sviesa/ ar http://www.rankiniocentras.lt/homepage
      iš šviesŲ į svetimžodynietišką “VHC” rankinį ėmus ir tiesiog nu-‘HANDINUS”.

      Čia vien – N E D E R A M O S VLKK (ir nelegalaus Seimo) veiklos, t.y. visiško anti-veikimo padarų PVZ.

      Srebiam.
      bet Tautos nepaspranginsi ir žodžio savo svetimu neužsprangdinsi
      – ar tuščiagarbiškuoju “sprangt pasprangt”, ar netgi snobiškai senobiškuoju sprangliavojimu ŽODŽIUI, –
      http://www.lietuviuzodynas.lt/sinonimai/Spranginti , – TAM IR GYVAS (dar) ALKAS).

      Atsakyti
    • Atsiprašau says:
      7 m. ago

      Kam ( ne ką?) jis atstovauja ?

      Atsakyti
  2. Pikc says:
    7 m. ago

    “Taigi, ar nemano autorius, kad savo intelektą ir emocijas dėl šių nelemtų trijų raidžių jis ir jo nuomonės išpažinėjai galėtų nukreipti solidarizuojant visuomenę, ugdant likusių lietuvių patriotizmą ir meilę savo kraštui […]” – liberastams patriotizmas ir meilė savo kraštui yra naikintini dalykai – ir šiaip keiksmažodžiai, tad naivu tikėtis, kad jie prie to prisidėtų. Atvirkščiai – jie kenks, kiek tik išgalės – ką to Smetonos pavyzdys ir rodo.

    Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    7 m. ago

    Filologijos fakulteto dekanas??? Tai jis is Lietuveles ‘gauna’, ir turbut nemazai. Veidelis ne bedziaus… Bet akivaizdu kad dergti ja nei kiek nesikuklina. Besarmatis, taip sakydavo kaime… Besarmatis

    Atsakyti
  4. Joana says:
    7 m. ago

    Didžiulė pagarba ir padėka gerb. Vytautui Budnikui.

    Atsakyti
  5. Bartas says:
    7 m. ago

    Tas, smetona, yra baisus žmogus, gal tiksliau nusikaltėlis. Skaičiau tą sapaliojimą. Sarmata tik sužinojus , kad šitas tipas moko Lietuvių Kalbos mūsų jaunuomenę. Seniau tokį už išdavystę, bausdavo kaklu, o dabar algą moka.

    Atsakyti
  6. Juodas humoras says:
    7 m. ago

    Po tokių baisių komentarų daktarui A.Smetonai belieka tik nusišauti…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      7 m. ago

      Su durų rankena.

      Atsakyti
  7. Autoriui says:
    7 m. ago

    Na, ir kas toliau? Ką, Tamsta, siūlai? Nieko? Tai čia – audra vandens stiklinėje. Gal užsiimk, Tamsta, kuo naudingesniu? Pvz., smulkaus verslo vystymosi problemomis, pensijų tiems nabagėliams pensininkams padidinimu iki žmoniško (!) lygio, atlyginimų pakėlimu ir t.t. Ne? Lietuvių kalbos problemos – aukščiau visko? Aišku. Supratau. Daugiau klausimų neturiu.

    Atsakyti
  8. Žemyna says:
    7 m. ago

    … kodėl atrodo, kad trijų raidžių problema mūsų valstybėje yra prioritetinė? –
    Jei įpratai nuo jaunumės būti siuntinėjamas „ant trijų raidžių”, tai iš įpročio (kitaip tariant, iš įdirbio) taip ir toliau vis puldinėji, lyg komandą gavęs, ir vis ton pačion pusėn…
    Manyčiau, turėtume atjausti kiekvieną, kas vis dar patiria „ėjimo ant trijų raidžių” sindromo liekamąsias apraiškas ir taktiškai, humaniškai „nepastebėti” suprantant, jog kol kas mokslas bejėgis padėti panašiais atvejais.

    Atsakyti
  9. Arūnas says:
    7 m. ago

    “Šiuo atveju tenka pavydėti lenkams, kurie nuosekliai siekia savo tikslo ir saugo savo identitetą” sakinį reikėjo pateikti kitaip, tiksliau:
    “Šiuo atveju tenka pavydėti Lenkijai, kuri nuosekliai siekia savo tikslo. (taškas) Net ir vadinamuose kresuose, kur ji saugo savo atmintį, tikėdama, kad ateis laikas apjungti į didžiąją Lenkiją žemes, į kurias kada nors buvo įžengusi lenko kareivio koja “.

    Atsakyti
  10. Atgalinis pranešimas: Kaip rašysime Lietuvos piliečių pavardes. Antano Smetonos, Vytauto Budniko nuomonės | Lituanistų sambūris
  11. sėlija says:
    7 m. ago

    Šiandien per Žinių radiją girdėjau kaip A. Smetona savo oponentui G. Songailai teigė, kad lotynų kalboje buvo raidė w. Ta proga žvilgtelėjau į Lotynų kalbos vadovėlį. Lotynų kalbos abėcėlėje – 24 raidės. Raidės w nėra. O po raidės v eina raidės x, y ir z.

    Atsakyti
  12. Arūnas says:
    7 m. ago

    Norėtųsi sužinoti, kokiose valstybėse įrašai pasuose daromi ir ne valstybine kalba. Ar yra tokių valstybių?

    Atsakyti
    • XWQ says:
      7 m. ago

      Nebent tose valstybėse, kurių konstitucijose tai numatyta. Manau, kad tai būtų Šveicarijos konfederacija, kurioje lygiavertės yra keturios kalbos (vokiečių, prancūzų, italų ir ladinų) ir Kanada (anglų ir prancūzų kalbos). Bet aš galiu klysti, nes neskaičiau nei Šveicarijos, nei Kanados konstitucijų.

      Atsakyti
    • XWQ says:
      7 m. ago

      P.S. O kaip gali būti valstybėje oficialūs dokumentai pildomi ne valstybine, o kokia nors kita kalba??? Nebent tik Latvijoje… Gilios užuojautos braliukams, nes jų valdžia dėl to jau turi teisinių problemų.

      Atsakyti
  13. Getia says:
    7 m. ago

    Socdemai ir liberalai tęsiai tautų naikinimo politiką, ką pirmieji pradėjo bolševikai, komunistai. Dabar jie tą daro šiuolaikinėmis priemonėmis: tautinių valstybių naikinimu Europoje ir ŠIAM TIKSLUI naudoja politinį gėjizmą, kraštutinį feminizmą, kalbos ir raidyno kaitą, o dabar jau užleisdami islamo pabėgėliais. Kai jų privis daugiau išprovokuos ginkluotus susirėmimus. Kaip matome VU yra užvaldytas liberalų ir buvusių komunistų. Jau dabar dauguma tautos yra pasipiktinusi tokiais smetonomis, niekžentais, savukynais ir t.t.

    Atsakyti
  14. Algimantas says:
    7 m. ago

    Lietuvos piliečiai-siekiantys naikinti Lietuvos Valstybinės Kalbos Raidyną-parsidavėliai (nesvarbu Maskvos ar Varšuvos)

    Atsakyti
    • jap says:
      6 m. ago

      Raidės QXY, praturtina raidyną o ne skurdina nes siūloma įdėti, o ne išimti, mąstyk patriote tu nelaimingas

      Atsakyti
  15. Vertintojas says:
    7 m. ago

    Veikėjas iš VU valatkauja, teršia Lietuvos prezidento vardą ir pavardę. Eik aną skradžiai!

    Atsakyti
  16. Artojas says:
    7 m. ago

    Lašas po lašo…… Tautos ir valstybės naikinimui visos priemonės tinkamos Nemanau, kad Smetona savo protu dirba.

    Atsakyti
  17. jap says:
    6 m. ago

    Žemiau, skurdo ribos tredždais emigravo, tai čia putleris tai sakė per viešnagę kaliningrade, kad lietuvių liko 2 mln., o kas dirba tas negyvena skurde, skude gyvenas tas kas nori jame gyventi, ko knisi protą žmonėms, kam tarnauji, putino idėjas skelbi, tautininkai patriotai jūs sušikti

    Atsakyti
    • Ei says:
      6 m. ago

      Dvokiantis išsigimėli, užsičiaupk.

      Atsakyti
    • A propos says:
      6 m. ago

      Japui – Koks trečdalis? Lietuvių procentas Lietuvoje nuo 80 proc. išaugo iki 86. Ir išaugo daugiausia dėl didelės kitataučių emigracijos. 2001 m. lietuvių Lietuvoje buvo 2 mln. 907 tūkst., šiemet jų yra 2 mln. 539 tūkst. Sumažėjimas yra 13 proc., ne trečdaliu. Rusų per tą laiką – 2001-2015 m. – sumažėjo 33 proc., lenkų – 30 proc. Emigracija čia tik vienas iš dviejų faktorių, antrasis yra tai, kad mirtingumas Lietuvoje didesnis už gimstamumą – vien tik dėl to Lietuva kasmet netenka apie 10 000 žmonių.
      Žr. https://alkas.lt/2015/12/16/a-butkus-lietuvos-gyventojai-tautybes-poziuriu/

      Atsakyti

Komentuoti: LosAngeles Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
Tyrimas atskleidė gyventojų svajones

Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

2022 05 24
Genocido centras: Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos teisiniuose ginčuose?

Gegužės 22 d. įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Alkas.lt koliažas

R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!

2022 05 16
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams
Kultūra

Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

2022 05 25
Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų
Architektūra

Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų

2022 05 25
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema

2022 05 25
Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą
Kultūra

Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

2022 05 25
Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos
Gamta ir ekologija

Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

2022 05 25
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui
Lietuvoje

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • P.Skutas apie Ministro dėmesys – Alytaus keliams
  • PLATINKIME ŽINIĄ! - apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Klausimas apie Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams
  • Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų
  • Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema
  • S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 688; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 640; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 629; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 471; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis peržiūrėta: 270; komentarų: 0
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 263; komentarų: 7

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 25
0
S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

Keli kilometrai nuo Punsko, Šlynakiemyje, pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 73 metus buvo įrengtas lietuvių partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba. ...

Skaityti toliau

Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

by daiva
2022 05 24
1
Tyrimas atskleidė gyventojų svajones

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą. Peticijos autorius – Krikščioniškosios kultūros institutas, motyvuojantis, kad šeima galima tik...

Skaityti toliau

Gegužės 22 d. įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

by daiva
2022 05 20
0
Genocido centras: Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos teisiniuose ginčuose?

  Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • P.Skutas apie Ministro dėmesys – Alytaus keliams
  • PLATINKIME ŽINIĄ! - apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Klausimas apie Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai
  • Ir vėl apie Ką istorija žino apie epidemijas?

Kitas straipsnis
Antanas Smetona ir Gintaras Songaila | Alkas.lt koliažas

Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai