Laukiniai gyvūnai nesirenka taikinio

Aklina tamsa, sumaitotas automobilis, iš siaubo klykianti šeima, kurią įkaitais paėmė į saloną įvirtęs briedis… Konvulsijų tampomas gyvūnas kanopomis kapojo erdvę per plauką nuo galinės sėdynės keleivių – vaiko kėdutėje prisegto kelerių metų berniuko ir moters, desperatiškai spaudžiančios kūdikį.

Tokį košmarą, kokį vilniečiui Vincui Navickui su šeima teko patirti, vargu ar regėsime net slogiame sapne. Tiesiog trilerio vertas siužetas. Tokį išvydę ekrane skeptiškai numotume: et, pernelyg laki scenaristo išmonė. Deja, tikrovė neretai pranoksta beribę fantaziją.

V. Navickas teigė užmiesčio keliu riedėjęs leistinu greičiu. Nors važiavimo sąlygos atrodė nepriekaištingos, o matomumas giedrą pilnaties naktį – puikus, poreikio skubėti nebuvo. Dienos darbai baigti, ant galinės sėdynės ramiai snaudė šeima – žmona ir du mažamečiai.

Ramios važiavimo idilės, rodos, nesudrumstė nė per kelią bėgantis briedis. Jis prašuoliavo gerokai priekyje, tad vairuotojas neįžvelgė poreikio ekstremaliai stabdyti, tik prilėtino, kad gyvūnas spėtų prabėgti.

Užšoko ant automobilio

„Kaip gaila, kad visi miega, būtų išvydę briedį“, – dingtelėjo vairuotojui, tačiau tą pačią akimirką automobilį supurtė galingas smūgis, lydimas gniuždomo metalo ir aižėjančio stiklo garsų. Tamsoje išsiropštęs iš sumaitoto metalo ir duženų jovalo, vairuotojas suvokė, kas atsitiko. Ant variklio antvožo, pusiau įvirtusi į vidų, tysojo briedžio patelė. Pralaužęs priekinį stiklą, miško galiūnas konvulsiškai kapojo salono erdvę kruvinomis kanopomis, per plauką prašvilpiančiomis nuo užspaustų galinės sėdynės keleivių – vaiko kėdutėje prisegto kelerių metų sūnaus ir žmonos, glėbyje laikančios kūdikį. Kaip paaiškėjo, miško gyvūnas, sekdamas paskui vedlį, pats užšoko ant lėtai važiuojančio automobilio, vairuotojui net nespėjus jo pastebėti.

Stereotipai negalioja

Klaidinga manyti, kad taip gali atsitikti tik tam tikros kategorijos, tarkime, nedėmesingiems, lėtesnės reakcijos, vairuotojams. Deja, nuo tokių netikėtumų neapsaugoti ir patyrę automobilininkai. Nemalonios pažinties su laukinės faunos atstovu neišvengė ir ekstremalaus vairavimo mokytojas Olegas Zikas, turintis ne tik solidžią vairavimo patirtį, bet ir ilgametę dalyvavimo automobilių ralyje bei slalomo varžybose patirtį.

„Nemanykite, kad gyvūnai gali išeiti į kelią tik naktį ar rujos metu. Avarija įvyko ankstyvą rudenį (rugsėjo 17 d.), šviesiu metu – 16 val. Briedžių ruja dar nebuvo prasidėjusi“, – sakė O.Zikas. Anot jo, briedį turbūt kažkas pabaidė, greičiausiai grybautojai, kurių tuo metu Labanoro miškuose buvo labai daug.

Briedis į kelią šoko jau įsibėgėjęs, nors automobilių eismas šiame kelyje neintensyvus. „Apžvelgiamoje kelio atkarpoje buvo tik vienas – mano automobilis, tačiau briedis nesirinko laiko ir vietos. Gal tai – sutapimas, tačiau atrodo, kad gyvūnui buvo visai nesvarbu, kur bėgti, o automobilio jis lyg ir nematė“, – svarstė O.Zikas.

Klaidinga manyti, kad stambūs kanopiniai, kaip antai, briedžiai, yra orūs, ramūs ir lėti gyvūnai. Pabaidytas žvėris gali lėkti labai dideliu greičiu. „Briedis vienu šuoliu peršoko 3,5 m pločio griovį tarp miško ir kelio, antru šuoliu jis trenkėsi į automobilį. Veiksmo laikas – apie 2 sekundes. Nors briedis iššoko iš priešingos kelio pusės, stabdymui ar apvažiavimui vietos nebuvo. Vienintelis, manau teisingas veiksmas buvo vairo suktelėjimas į dešinę iki pat dešinio važiuojamosios dalies krašto“, – neabejojo patyręs vairuotojas.

„Todėl išvengiau tiesioginio smūgio automobilio priekiu ir nukentėjo tik jo šonai. Net saugos pagalvės neišsiskleidė, nes smūgis nukrypo į viršutinę kėbulo dalį. Briedžio galva atsitrenkė į priekinį stiklą, o kūnas – į automobilio šoną. O stabdydamas briedį būčiau „sumedžiojęs“ priekiu ir „laimikis“, ko gero, būtų atsidūręs salone“, – argumentavo O. Zikas.

Svarbu išvengti susidūrimo

Didesni automobiliai neabejotinai saugesni, jei patiriama susidūrimų su stambiais žvėrimis. „Erdvus „Galaxy“ vienatūris išgelbėjo mano gyvybę. Jei automobilis būtų mažas, briedis tikriausiai būtų užkritęs ant jo. Tokio gyvūno svorio centras yra aukštai, tad žemi automobiliai jį užverčia ant savęs. Tuo įsitikinau dalydamasis patirtimi su kitais tokių avarijų liudininkais. Be abejo, man padėjo ir tai, kad smūgis nebuvo visiškai tiesioginis“, – teigė O.Zikas.

Dažniausiai gyvūnai kelyje pasirodo netikėtai. Išvengti susidūrimo gali padėti šaltakraujiškumas ir patirtis. Stabdymas – ne visada geriausia priemonė. Pravartu (jei įmanoma) suvokti gyvūno judėjimo kryptį ir bandyti jį apvažiuoti iš priešingos pusės. Tai – reakcijos ir patirties dalykai, tačiau svarbiausia – nepasimesti.

Greičio pasirinkimas

Miškingomis vietovėmis patartina važiuoti saugiu greičiu. Tačiau kaip jį nustatyti? „Važiuodami įvairiose atkarpose, kaskart bandykime įsivaizduoti į kelią staiga išbėgantį žvėrį. Pamėginkime nuspėti, per kiek laiko žvėris pasieks važiuojamąją dalį ir įveiks atstumą, skiriantį mišką nuo kelio. Pagalvokime, ar spėsime jį apvažiuoti, kad manevras būtų saugus ir neišlėktume nuo kelio. Štai tokiu greičiu ir reikėtų važiuoti keliais, kuriuose yra ženklų, perspėjančių apie laukinius gyvūnus“, – sakė patyręs vairuotojas.

„Jei sau atrodome juokingai ir manome, kad važiuojame „moterišku“ greičiu, pagalvokime, ar norėtume sukti rusišką ruletę. Juk būtent ją ir primena situacija, kai nežinome, kur į kelią gali išbėgti žvėris, kaip neaišku, kurioje revolverio dėtuvės vietoje yra šovinys“, – svarstė O.Zikas.

Ženklas kaltės nelemia

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto komisaro Ryčio Vosyliaus teigimu, susidūręs su gyvūnu, vairuotojas turėtų vykdyti Kelių eismo taisyklėse (KET) nustatytas pareigas įvykus eismo įvykiui: nedelsdamas sustoti, jei yra nukentėjusių žmonių, imtis priemonių suteikti medicininę pagalbą, iškviesti greitąją pagalbą ir pan.

KET numatyta pareiga vairuotojui pranešti policijai apie eismo įvykį, jei eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, taip pat jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Susidūrus su jais, kaip ir įvykus kitų rūšių eismo įvykių, sprendimą dėl eismo įvykio kaltininko policija gali priimti, tik įvertinusi visas eismo įvykio aplinkybes.

Ženklas apie laukinius gyvūnus atlieka tik įspėjamąją funkciją, įpareigodamas vairuotojus būti atidesnius. Tačiau ženklo buvimas nereiškia, kad jo galiojimo ribose susidūręs su laukiniu gyvūnu vairuotojas savaime bus pripažintas eismo įvykio kaltininku. „Visais atvejais vairuotojo kaltė turi būti nustatyta įrodymais. Jei tokių įrodymų nėra, kaltinti vairuotojo vien todėl, kad jis susidūrė su gyvūnu, negalima“, – teigė komisaras R.Vosylius.

Pribloškiantys mastai

„Susidūrimų su gyvūnais pikas, mūsų duomenimis, fiksuojamas spalį–gruodį. Paskutinį metų ketvirtį susidūrimų su gyvūnais būna 30–75 proc. daugiau nei metų pradžioje“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Didžiausia šiemet bendrovės išmokėta kompensacija – 20 tūkst. eurų – buvo apskaičiuota klientui, kuris Širvintų rajone, vairuodamas 2013 m. laidos „Toyota Land Cruiser“ visureigį, susidūrė su staiga į kelią iššokusiu briedžiu. Įvykio metu buvo sumaitotas visas automobilio priekis. Laimei, vairuotojas nenukentėjo, nes suveikė vairuotojo ir keleivio saugos pagalvės.