Trečiadienis, 10 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

KTU mokslininkas: netrukus cementas ne terš, o saugos gamtą

www.alkas.lt
2015 06 26 10:45
1
KTU mokslininkas: netrukus cementas ne terš, o saugos gamtą
Anglies dvidegini sugeriantis cementas_Novacem nuotr.
Anglies dvideginį sugeriantis cementas | Novacem nuotr.

Kasmet iš cemento gamyklų į aplinką patenka apie 5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o paprasto gelžbetonio statiniai, veikiami korozijos, į aplinką išskiria nuodingas medžiagas. Pasak KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro (SMKTC) direktoriaus Ernesto Ivanausko, tokios problemos mokslininkus verčia ieškoti inovatyvių statybinių medžiagų.

Senovės Egipte pradėtas naudoti cementas naudojamas ir šiandien, tačiau nedaug kas žino, kokia kenksminga Žemei

yra jo gamyba.  Per metus pagaminama apie 2,5 mlrd. tonų šios statybinės medžiagos, o, remiantis pasaulio išteklių instituto duomenimis, cemento gamyklos pasaulyje išmeta apie 4-5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Sugers anglies dvideginį

Kauno technologijos universiteto (KTU) SMKTC direktorius E. Ivanauskas sako, kad šioje srityje pasaulio mokslininkų atliktas įdirbis gan nemažas ir nuolatos ieškoma būdų kuo ateityje galima būtų bent jau dalinai pakeisti pačią populiariausią rišamąją medžiagą.

„Nemažai pasaulinių kompanijų šiuo metu siekia pritaikyti naujas gamybos technologijas cemento gamybos pramonėje, siekiant sumažinti pastarosios sukeliamas anglies dvideginio (CO2) emisijas bei sukurti konkuruojančius produktus, kurių pagrindas yra naujos medžiagos ir perdirbamos pramoninės atliekos“, – sako mokslininkas.

Laboratorijose jau yra sukurtas anglies dioksidą sugeriantis cementas, sprendžiantis taršos problemą, nes per jo gyvavimo ciklą medžiaga sugeria daugiau dujų nei jų išskiriama gamybos metu.

Nauja yra tai, kad cementas gaminamas ne iš kalcio karbonato (klinčių), o iš magnio silikatų. Būtent ši žaliava cemento gamybos metu neišskiria CO2, o kietėdama papildomai absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tokiu būdu cemento pramonė iš aplinkos teršėjo taptų anglies dvideginį mažinančia pramonės šaka.

Dar geresnis mokslininkų pasiūlytas būdas yra gaminti rišamąją medžiagą apskritai į aplinką neišskiriant CO2, tai taip vadinama „Pelenų rišamoji medžiaga/cementas“, kuri gaminama iš akmens anglies lakiųjų pelenų, juos surenkant specialiais filtrais. Įvykus cheminėms reakcijoms gaunama itin tanki sukietėjusio gaminio struktūra, susidarant kalcio aliuminio silikato hidratui C.A.S.H., kuri yra tvirtesnė už gerai žinomą kalcio hidrosilikatų struktūrą C.S.H naudojant įprastą cementą.

Vis dar nepakeičiamas

Dar viena alternatyva įprastiniam cementui yra geopolimerų rišamųjų savybių panaudojimas cemento gamybos metu, juos naudojant kaip įprasto portlandcemenčio pakaitalą. Geopolimerinis cementas yra ekologiškesnis nei įprastas portlandcementis, ne tik dėl to, kad jo gamybos metu į aplinką patenka mažiau CO2 dujų, bet gamyboje gali būti naudojamos įvairios pramoninės atliekos, kaip, kad lakieji pelenai, kurių vien Europoje į aplinką patenka virš 40 mln. tonų per metus.

Nepaisant įvairų tyrimų, šiuo metu statybos rinkoje nėra kito rišamosios medžiagos produkto, kuris pilnai galėtų pakeisti cementą ir būtų gaminamas masiniu būdu. Anot mokslininkų, planuojama, kad rinkoje toks naujas produktas gaminamas masiniu būdu turėtų pasirodyti maždaug apie 2018 metus.

Armatūrą keičia polimerai

Visiems labai gerai žinomas armatūrinis plienas kaip pagrindinė gelžbetoninių konstrukcijų armavimo medžiaga naudojama dešimtmečius, tačiau jo fizinės-mechaninės savybės ypač korozijai agresyvioje ir elektromagnetinėje aplinkoje neužtikrina visų jai keliamų reikalavimų. Dėl šios priežasties gelžbetoninių konstrukcijų ilgaamžiškumas korozijai agresyvioje aplinkoje nėra didelis.

„Vienas problemos sprendimų būdų yra gelžbetoninių konstrukcijų armavimui naudoti naujos kartos inovatyvias medžiagas ir technologijas, t.y. betonines konstrukcijas armuoti neplienine polimerine kompozicine armatūra, kuri turi ne tik didelį mechaninį atsparumą, bet ir atsparumą korozijai“, – sako E. Ivanauskas.

Tokia unikali kompozicinė armatūra yra pagaminta iš stiklo arba bazalto pluošto kompozicinių medžiagų. Jos strypas sudarytas iš 10-16 mikronų stiklo pluošto skaidulų arba bazalto skaidulų, kurios surištos polimerais. Pluoštas sudaro medžiagą, kuri yra stipri ir standi išilgine kryptimi.

Tai užtikrina maksimalų ilgaamžiškumą betone nuo 80 iki 100 metų. Kompozicinė armatūra yra atspari šarminėms betono terpėms, nelaidi šilumos ir elektros laidumui, yra aukšto stiprumo tempiant, lengvai apdirbama, žymiai lengvesnė už armatūrinį plieną. Tokia armatūra yra ekologiška, nes neišskiria nuodingų ir toksiškų medžiagų.

Atlaiko bet kokį aplinkos poveikį

Kompozicinė polimerinė armatūra betoninėse konstrukcijose gali būti naudojama kaip strypinė armatūra, kaip armatūros tinklai ir kaip erdviniai armatūros karkasai. Ji dėl didelio stiprio tempiant, gali būti naudojama armuoti betonines konstrukcijas visuomeniniams ir pramoniniams pastatams (sveikos statybos namai, tyrimų centrai, medicinos paskirties pastatai) bei transporto statiniams (geležinkelių bėgių pagrindai, požeminiai garažai ir aikštelės, tiltų ir uostų statyba, specializuoti požeminiai darbai).

Tokios konstrukcijos gali būti eksploatuojamos tiek esant įprastinėmis aplinkos sąlygomis, tiek ir aplinkos sąlygomis, veikiant agresyviai aplinkai. Dėl atitinkamų techninių-ekonominių motyvų leidžiama konstrukcijose armatūrą maišyti – plieninę armatūrą su neplienine kompozicine polimerine armatūra.

Betoninės konstrukcijos armuotos kompozicine armatūra iš stiklo arba bazalto pluošto kompozicinių medžiagų turi atitikti bendriems statybos techniniams reglamentams kaip ir gelžbetoninės konstrukcijos armuotos armatūriniu plienu.

„Polimerinės konstrukcijos dėl savo mažo svorio ir sąlyginai paprasto apdirbimo bei ilgaamžiškumo yra didelis ateities potencialas armuojant betoninius gaminius, todėl yra būtinybė nagrinėti tokių konstrukcijų skaičiavimą ir siekti jos platesnio panaudojimo galimybių“, – pabrėžia KTU mokslininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Olandijos mokslininkas: „Visuomenė keičiasi iš esmės – judame link didžiulio ryšių tinklo“
  2. Pienas – geriausias gaminys, kokį gamta sukūrė žmogui
  3. Lietuvos mokslininkai ieško paprastų būdų maisto kokybei tikrinti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    7 metai ago

    Gerbiamieji būsimieji inžinieriai, joks betonas neatsilaikys prieš vis šilantį klimatą! Nuo seniausių laikų patikimiausia statybinė medžiaga buvo ir ateityje BUS natūralus akmuo. Iki pat šio tūkstantmečio pabaigos dabartiniame šiauriniame Žemės pusrutulyje klimatas pastoviai ŠILS! Šio tūkstantmečio viduryje mūsų Žemės pusrutulyje bus tiktai vienas metų ir paros laikas- VASARA ir DIENA! Ir tai tęsis iki 3500 metų!!! Tad šiame Žemės pusrutuklyje iš statybininkų “raciono” turės būti pašalintos visos karščiui neatsparios medžiagos, kaip – stiklas, bitumas, betonas, Jau dabartiniu metu regime, kad asfalto danga ne tiktai fiziškai neatspari karščiui (asfaltas tirpsta), kuris vis didės, bet ir jo garai ypatingai kenksmingi žmonių sveikatai – gimdo “vėžį”!!! Tad asfalto danga iš statybinių medžiagų sąrašo turi būti išbraukta PIRMOJE EILĖJE!!! Antroje eilėje pasmerktųjų statybinių medžiagų sąraše būtina įrašyti dirbtiną betoną-cementbetonį!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Anykštėnai jau penktą kartą surengė naktigonės šventę | V. Pupeikio nuotr.

Artėja naktigonė Anykščiuose!

2022 08 09
latinasypunto.wordpress.com nuotr.

Maistas svarbus prieš, per ir po žygio

2022 08 07
Kauniečiams – duomenys apie oro taršą

Kauniečiams – duomenys apie oro taršą

2022 08 06
Statybos privačiame žemės sklype | lrv.lt nuotr.

Ką reikia žinoti apie statybas nuosavame žemės sklype

2022 08 05
Tarptautinė skautų stovykla Naisiuose 2022 | Ž.Budzinausko nuotr.

Naisiuose vyksta tarptautinė skautų stovykla

2022 07 30
Naikinamas ąžuolynas prie Vilniaus | Asociacijos Gyvo Žalio nuotr.

Prie pat Vilniaus kertamas ąžuolynas!

2022 07 28
Didžioji miegapelė | S. Pupininko. nuotr.

Uždaromas Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas

2022 07 26
Žygis į gamtą | pixabay.org nuotr.

4 patarimai, ruošiantis žygiui į gamtą

2022 07 26
Atranka į Lietuvos mokslo tarybos valdybą | lrv.lt nuotr.

Atranka į Lietuvos mokslo tarybos valdybą

2022 07 22
Valstybė gali išpirkti gamtai vertingą miško sklypą | lrv.lt nuotr.

Valstybė gali išpirkti gamtai vertingą miško sklypą

2022 07 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

2022 08 09
„Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos | logitech.com nuotr.
Technika ir technologijos

Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos!

2022 08 09
Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų
Lietuvoje

Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų

2022 08 09
Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto
Lietuvoje

Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

2022 08 09
Neringos savivaldybė perėmė Pervalkos švyturį
Lietuvoje

Neringos savivaldybė perėmė Pervalkos švyturį

2022 08 09
Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų
Gamta ir žmogus

Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų

2022 08 09
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus
Lietuvoje

Olimpinėms sporto šakoms – dar 4,4 mln.

2022 08 09
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Vilniečių namus pasieks išmanieji skaitikliai

2022 08 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Apžvalgininkams apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • Global-Kapitalistas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • visada malonu apie D. Kreivys žada ginti vartotojų interesus
  • tiesiog apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos!
  • Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 440; komentarų: 6
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 432; komentarų: 6
  • Pajūryje – amerikietiški galiūnai (nuotraukos) peržiūrėta: 402; komentarų: 0
  • Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą peržiūrėta: 400; komentarų: 0
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 399; komentarų: 2
  • Netekome poeto Liudviko Jakimavičiaus peržiūrėta: 396; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Artėja naktigonė Anykščiuose!

by daiva
2022 08 09
1
Anykštėnai jau penktą kartą surengė naktigonės šventę | V. Pupeikio nuotr.

Išnykęs senovės paprotys, kurio metu vasaros ir rudens naktimis bendrai ganyti kaimo arkliai, jau kelintus metus gaivinamas Anykščių regioniniame parke....

Skaityti toliau

Maistas svarbus prieš, per ir po žygio

by Ditė Česėkaitė
2022 08 07
0
latinasypunto.wordpress.com nuotr.

Pastaraisiais metais kaip niekad išpopuliarėję žygiai – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mėgstama pramoga gamtoje. Dažnas ne tik žygiuoja miško takais,...

Skaityti toliau

Kauniečiams – duomenys apie oro taršą

by Ditė Česėkaitė
2022 08 06
0
Kauniečiams – duomenys apie oro taršą

Nuo šiol kauniečiai gali susipažinti su duomenimis apie oro užterštumą savo seniūnijoje. Duomenys iš dviejų dešimčių daviklių pateikiami specialiai sukurtoje...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Apžvalgininkams apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • Global-Kapitalistas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • visada malonu apie D. Kreivys žada ginti vartotojų interesus
  • tiesiog apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Lol apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

Kitas straipsnis
Wikimedia.org nuotr.

Visuomenininkai Lukiškių aikštėje nori matyti Vytį, o ne „Tautos dvasią“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai